PROJEKTAI

Vytautas GENDVILAS

PIRKTI YRA MALONU

Dažnai paprasti dalykai, kai juos reikia įvardinti žodžiais, nuskamba labai sudėtingai. O jei dar prabilsime projektų tekstu, tai paprasta problema nuskambės labai nepaprastai. Taip atsitiko ir šį kartą. Projektas, kurį 36 tūkstančiais litų parėmė Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje, vadinasi "Neįgaliųjų socialinių įgūdžių ugdymas ir integracijos į visuomenę suvokimas". Jam dar tūkstantį litų pridėjo Alytaus miesto savivaldybė. Po tokiu sudėtingu pavadinimu slepiasi labai buitiška, tačiau svarbi kaip duona kasdieninė problema: kaip neregiui apsipirkti dideliame prekybos centre?

Ne vienas pažįstamas neregys, paklaustas, ar vienas lankosi didžiuosiuose prekybos centruose, sakė, kad jų vengia. Daugelis daug mieliau lankosi mažose parduotuvėlėse, kur viską pirkėjui kaip anais tarybiniais laikais paduoda pardavėja: ko pasiprašei, tą ir gausi. Jei už prekystalio - tikra pardavėja, tai ji dar ir patars, ką naujo pasiūlys. To nepasakysi apie didžiuosius prekybos centrus. Ten darbuotojų daug, o neregiui padėti pasiruošusį žmogų vargu ar rasi.

Kova su tokia padėtimi prasidėjo praėjusių metų rudens pradžioje, kai Alytuje pradėtas įgyvendinti projektas "Neįgaliųjų socialinių įgūdžių ugdymas ir integracijos į visuomenę suvokimas". Kodėl Alytuje? Gal todėl, kad į Europą dažnas pro Alytų važiuoja? O gal todėl, kad čia gyvena idėjos autorė - LASS Alytaus miesto ir rajono organizacijos pirmininkė Daiva Markinienė?

Jei bandytume keliais žodžiais nusakyti projekto esmę, ji galėtų skambėti taip: kaip ir ką reikia daryti, kad žmonės su įvairiomis negaliomis galėtų patogiai ir savarankiškai apsipirkti didesniuose prekybos centruose. Projektą sudarė trys programos: akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems bei žmonėms su judėjimo negalia.

Šių metų sausio 31 dieną įvyko šio projekto pirmosios, skirtos akliesiems ir silpnaregiams, programos "Erdvės pažinimo būdai ir iškilusių problemų sprendimas" baigiamoji konferencija. Joje dalyvavo projekto vykdytojai - tie, kas projektą rašė, jį koordinavo, rinko žmones, viską derino. Taip pat buvo ir specialistų: jie mokė akluosius ir silpnaregius bei prekybos centrų darbuotojus. Gausiausias būrys buvo projekto dalyvių: per dvidešimt LASS Alytaus miesto ir rajono organizacijos narių bei programoje dalyvavusių apie dvidešimt pardavėjų atstovų. Dalyvavo ir bendradarbiavusių prekybos tinklų "VP Market" bei "Iris" administracijos atstovai. Susirinkusieji dalijosi įspūdžiais, nuomonėmis, išsakė norus ir viltis. Akliesiems ir silpnaregiams buvo įteiktos minėtų prekybos tinklų asmeninės nuolaidų kortelės. Tačiau iki šios džiugios dienos buvo nuveiktas didelis darbas.

Dar rugsėjo mėnesį LASS Alytaus miesto ir rajono organizacijos pirmininkė Daiva Markinienė organizavo savo narių apklausą, išsiaiškino, ko jie labiausiai pageidauja, pasirašė sutartis su ekspertais. Ekspertai - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Socialinio ugdymo skyriaus vedėja Stasė Bričkutė ir Profesinio ugdymo skyriaus vedėjas Juozas Daunaravičius.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyko seminarai. Per dvidešimt Alytaus prekybos centrų "Media", "Saulutė" ir "Iris" darbuotojų seminare "Regėjimo suvokimo ypatumai" ekspertų padedami mokėsi iš žmonių minios atskirti blogai matantį žmogų, stengėsi pažinti jo galimybes, mokėsi tinkamo elgesio su nematančiu žmogum. Ne vienas ir pats išbandė neregio dalią: užsirišęs akis naudodamasis baltąja lazdele turėjo susirasti Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centre įsikūrusią LASS Alytaus rajono organizaciją, kitas patalpas. Specialistai supažindino pardavėjus, vadybininkus, kaip jaučiasi aklas arba silpnai matantis žmogus tarp prekių gausos, kaip prekes reikėtų sudėlioti, kad būtų patogu praeiti, kokia būtina pagalba tokiam pirkėjui. Mokymuose dalyvavusios pardavėjos R. Kabeškevičienė, V. Jarusevičienė, A. Jarmuševičienė, L. Šerkšnienė ir kitos džiaugėsi galėsiančios atpažinti silpnaregius pirkėjus ir jiems padėti.

Ekspertų padedami aklieji ir silpnaregiai Juzė Truncienė, Janina Vasiliauskienė, Arūnas Vilčinskas, Juozas Rimaitis ir kiti bandė perprasti prekybos centrų tvarką. Kiekvienas programos dalyvis stebimas specialistų turėjo prekybos centre ar šalia esančioje vaistinėje nusipirkti konkretų daiktą. Jei nusipirkai - egzaminas išlaikytas.

Silpnaregiai bėdojo, kad į parduotuvę eiti savarankiškai bijo, nes bijo numesti ir sudaužyti prekes. Juozas Daunaravičius juos ramino: "Jeigu prekė nukrinta, vadinasi, ji buvo netinkamai padėta".

Transportą seminarų dalyviams skyrė Alytaus miesto savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorius Albinas Minkevičius.

Sausyje vykusios baigiamojoje akliesiems ir silpnaregiams skirtos programos konferencijoje skambėjo ne tik padėkos. Buvo ir apibendrinančių minčių.

Neregiai programos dalyviai prekybininkams išsakė savo pageidavimus ir pastabas. Apibendrinus jos skambėtų maždaug taip.

* Silpniau matantiems žmonėms ne visi įėjimai ir laiptai yra saugūs, jei jie nėra tinkamai paženklinti.

* Kai kur kainų etiketės labai žemai, nepasiekiamoje vietoje, užrašytos per mažu šriftu (ypač skaitmenys), užrašų paviršius - blizgantis.

* Sunkiai įskaitomos maisto produktų galiojimo datos.

* Ne visur pakankamas apšvietimas.

* Akliesiems ir silpnaregiams sunku susirasti kai kurias prekes, nes keičiamos jų išdėstymo vietos.

* Trūksta tinkamai paruoštos informacijos apie naujas prekes, rengiamas akcijas ir nuolaidas.

Praktinių užsiėmimų prekybos centruose metu bendrai prieita prie išvados: pasiūlyti prekybos centrų administracijoms įėjimus ir laiptus pažymėti specialiais takeliais su geltona spalva, ryškiau žymėti prekių kainas ir sugalvoti naujų informavimo būdų apie įvairias nuolaidas, dienos prekę. Pavyzdžiui, labai pagelbėtų spausdintas lapas su paveikslėliu ir kaina.

Aklieji ir silpnaregiai bei programos vykdytojai dėkingi prekybos centro "Media" direktorei Laimai Černienei bei prekybos centro "Iris" generaliniam direktoriui Algirdui Navickui, kad jie geranoriškai sutiko organizuoti aklųjų ir silpnaregių mokymus ir į projektą įtraukė savo darbuotojus.

"Tikimės, kad tolesnis mūsų bendradarbiavimas padės neįgaliesiems užmiršti savo negalią ir laisvai jaustis ten, kur jų lauks malonūs, bet kokiai pagalbai ir paramai pasiruošę darbuotojai. Manome, kad pradėtas darbas turėtų būti tęsiamas. Tokia pagalba turi pasiekti visus silpniau matančius žmones. Visų aptarnavimo sferų darbuotojai irgi turėtų gauti žinių, kaip padėti neįgaliesiems", - apibendrindama konferenciją ir projekto rezultatus, sakė projekto koordinatorė Edita Matulevičienė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro ekspertai teigia, kad apie panašius projektus suaugusiems žmonėms kituose Lietuvos miestuose jiems neteko girdėti.

Pasidžiaugę Alytaus aklųjų ir silpnaregių programa galime drąsiai sakyti: ledai pralaužti. O jei galima Alytuje, tai galima ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Galima visoje Lietuvoje. Kaip daryti, taip pat žinome. O jei ko dar nežinome, galima pasiklausti LASS Alytaus miesto ir rajono pirmininkės Daivos Markinienės ir jos kolegų. Belieka palinkėti sėkmės alytiškių pasekėjams. Daugeliui žmonių apsipirkimas prekybos centre - vienas iš streso įveikimo būdų. Lai ir neregiams iš streso jis virsta malonumu.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]