TAI ĮDOMU

"AŠ REGIU BE AKIŲ"

XX amžiaus 90-ųjų metų pradžioje, kai visą pasaulį sukrėtė pirmieji teroristiniai aktai avialaineriuose, šią paslaptingą moterį regėjo daugelyje Europos oro uostų. Kartais - tą pačią dieną net keliuose. Apsirengusi aptarnaujančio personalo uniforma, lydima dviejų civiliais drabužiais vilkinčių vyrų, ji tiesiog stovėdavo prie turniketų, praleidžiančių keleivius į pakilimo taką, prie bagažo eskalatorių, o kartais - tiesiog prie lėktuvo trapo. Kartais jos nurodymu būdavo paimamas koks nors bagažas arba sulaikomas keleivis su "diplomatu" rankoje.

Paslaptingoji misis X

Niekas nežinojo, nei kuo ji vardu, nei kokias funkcijas ji atlieka. Tik po kelerių metų šiokia tokia informacija apie šią moterį pasirodė spaudoje, vos nesukeldama tarptautinio skandalo. Buvo tikinama, kad ši moteris - ekstrasensė, pasižyminti vadinamu "rentgeniniu matymu", leidžiančiu pamatyti, kas yra aklinai uždarytuose lagaminuose ir kelioniniuose krepšiuose. Ji demonstruodavo savo neeilinius sugebėjimus ten, kur nebūdavo galima pasinaudoti tradiciniais apieškos metodais - apžiūrint diplomatinį bagažą ir pačius diplomatus. Tuo pačiu metu moteris aptikdavo ir superšiuolaikinius slaptuosius ginklus, neprieinamus įprastinei indukcinei kontrolei: pistoletus iš specialaus plastiko su begilziais patronais, kulkomis ir uraninio stiklo.

Skandalo nesulaukta, nes ką nors įrodyti nebuvo įmanoma. O "išaiškinta misis X" tebetęsė savo darbą, dažnai keisdama išvaizdą.

Pusmetis be miego

1978 metų kovo 3-ąją vieno Rusijos miškų sandėlio kranininkė Julija Vorobjova pateko į 380 voltų elektros įtampos srovę. Atvykusi į nelaimės vietą "Greitoji pagalba" konstatavo mirtį. Kūnas buvo nuvežtas į lavoninę. Tai atsitiko šeštadienį, o pirmadienį į lavoninę praktikos atvyko grupė studentų medikų. Vienas iš jų paėmė skalpelį ir pradėjo pjauti lavono pirštą. Ir staiga negyvėlė sudejavo - moteris buvo gyva, nors dvi savaites negalėjo atgauti sąmonės. Jos kūnas pajuodo, ji nekalbėjo, buvo sudegęs jos kairės akies lęšiukas. Tačiau ji išgyveno. Tiesa, tapo antrosios grupės regėjimo invalide, o baisūs galvos skausmai kamavo ir dieną, ir naktį.

"Viskas manyje pasikeitė, - pasakojo jinai. - Ištisus pusę metų neužmigau nė minutės. Smegenys atsisakė veikti, jose visą laiką vyko kažkokie procesai: kažkas judėjo, kažkas įsiplieksdavo, perverdamas skausmu kiekvieną kūno ląstelę. Būtent šis baisus skausmas padarė mane itin jautrią kitų skausmui. Tai tęsėsi lygiai pusmetį, o paskui vieną dieną apėmė miegas, ilgas ir gydantis. Dar vėliau atsitiko kažkas neįtikėtina. Išėjau ryte į parduotuvę duonos. Prisikapsčiau iki autobuso stotelės. Ten stovėjo moteris. Priėjau prie jos ir staiga mane apėmė siaubas: ogi matau visus šios moters vidaus organus! Tarsi televizijos ekrane!

Naujas stulbinantis pasaulis

Nuo to laiko Julijai atsivėrė naujas pasaulis: ji pradėjo tarsi fantastinių filmų veikėjai matyti neregimus dalykus: kylančios saulės juodai violetinius spindulius, dirvos įdubas po asfaltu, vaikštančius griaučius vietoj gyvų žmonių. Kai apie jos neįtikėtinus sugebėjimus po visą Donbasą pasklido gandai, pas ją pradėjo plaukti žmonės.

Gavusi tokią likimo dovaną, ji ėmė ją naudoti žmonių gerovei. Išmokusi medicinos diagnostikos pradmenų, moteris pradėjo vaidinti savotišką kompiuterinio tomografo vaidmenį. Gydytojai apie jos sugebėjimus atsiliepdavo trumpai: "Julija - unikalus žmogus. Ji nustato diagnozę net labiausiai apleistų ligų atvejais ir nė karto neapsirinka!"

Kiek vėliau Vorobjova tapo Rusijos Žvaigždžių miestelio Garbės piliete.

Rimtai susirgo vieno iš pirmųjų kosmonautų žmona. Gydytojai įtarė vėžį, bet Julija jau per pirmą apžiūrą nustatė, kad kaltas prispaustas nervas. Tarp Vorobjovos pacientų buvo ir daugelis kitų garsių šalies žmonių.

Vorobjova - ne vienintelė, pasižyminti rentgeniniu regėjimu

Vienos privačios Mechiko klinikos medicinos sesuo Glorija Kastro praktiškai nežinoma net Meksikos sostinės gyventojams: klinikos vadovai jai yra uždraudę praktikuotis iš šalies.

Po sunkaus gimdymo ir naujagimio mirties Glorija taip pat įgijo rentgeninį matymą. Beje, aiškiausiai ji matydavo nėščių moterų vaisiaus padėtį - be jokio ultragarsinio tyrinėjimo. Netgi galėdavo pranešti būsimiems tėvams kūdikio lytį. Bet štai gatvėje jai tenka užsidėti tamsius akinius su storais švininiais stiklais - jie susilpnina jos sugebėjimą matyti "vaikštančius skeletus".

O prancūzės Siuzanos K. sugebėjimais, atsiradusiais po sunkios avarijos, naudojasi prancūzų policija. Juk ši moteris savo žvilgsniu gali perverti sieną ir netgi plienines seifo duris.

1960 metų sensacija JAV tapo 14-metė Margarita Fuss iš Virdžinijos valstijos. Ji regėdavo daiktus net su storiausiu raiščiu ant akių, o po atitinkamos treniruotės netgi galėdavo skaityti knygos tekstą ir atskirti daiktų spalvas.

Per 80 proc. rentgeninį matymą turinčių žmonių yra moterys ir dauguma jų šią savybę įgijo po didžiausių stresų. Vyrai čia greičiau išimtis, be to, ši jų savybė dažniausiai būna įgimta.

Fenomenalūs vyrai

Jaunas maskvietis Vladimiras Bronikovas ne tik mato su raiščiu ant akių, bet ir mato labai savotišku būdu. Pavyzdžiui, jeigu priešais jį - siena, jis tarsi susiformuoja "virtualines akis", kurias perkelia už sienos. Beje, kaip kompiuteryje, jis gali įkurdinti šias "akis" netgi iš šono ir iš nugaros, taigi daiktą gali apžiūrėti iš įvairių pusių. Išėjęs netradicinio mokymo kursą, Vladimiras pradėjo regėti ligonių organų veiklą - net iki organų ląstelių. Šio fenomeno tyrimo rezultatų pasirodė spaudoje, bet jo paties ištirti kol kas nepavyko.

Vienas iš labiausiai žinomų žmonių su "rentgeniniu matymu" buvo indas Kuda Buksas. Jis netgi demonstruodavo savo unikalius sugebėjimus scenoje. Netgi apibintavęs galvą keliais marlės ir lipnios juostos sluoksniais, Kuda Buksas išsaugodavo sugebėjimą skaityti knygas ir važinėti dviračiu pačiomis judriausiomis miesto gatvėmis.

Vienąsyk Buksas dalyvavo turnė po Didžiąją Britaniją, surengdamas pasirodymus, kuriuose demonstruodavo "regėjimą be akių". Atsidūręs užkulisyje, jis atsitiktinai išgirdo trijų dainininkių pokalbį - jos nenorėjo, kad jų grimo kambarys turėtų bendrą sieną su žinomo indo kambariu. "Jeigu mus ir Buksą skirs viso labo plytų siena, šis gudruolis spoksos į mus persirenginėjančias! - sakė jos. Šiuos žodžius Kuda Buksas visada su malonumu prisimindavo ir vertindavo kaip tikrą savo talento pripažinimą.

Parengė Dana KURMILAVIČIŪTĖ

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]