LASS LITERATŲ KŪRYBA

Ignas KREGŽDĖ

PAPŪTĘS FLEITĄ

Albino Plauskos pavardę daugelis "Mūsų žodžio" skaitytojų išgirdo visai neseniai - bene tik prieš metus. Pačioje 2004-ųjų pradžioje Alytaus dienos centre buvo pristatyta pirmoji jo poezijos knyga "Klajūnės mano mintys". A. Plauska yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narys, gyvena kaime prie Alytaus, ūkininkauja. Įkvėpimo semiasi iš žemės, gyvulių, medžių... Šios pirmosios knygos anotacijoje rašoma: "Beveik visi eilėraščiai parašyti glaudžiantis prie medžio ir žolės, akmens ir gėlės. Ir žmogaus".

Kodėl prisiminėme pirmąją autoriaus knygą - praėjo daugiau nei metai, lyg ir vėloka būtų apie ją kalbėti... Todėl, kad jau turime antrąją - "Užburtoji fleita", parašytą taip pat neatitolus nuo gamtos, nuo jos spontaniškumo, gyvybingumo, metų laikų kaitos, paukščių čiulbėjimo...

Tiesa, šįsyk reikalą turime su vaikiškos poezijos knygele, jos rankraštį Lietuvos aklųjų biblioteka praėjusių metų pabaigoje kol kas tik įgarsino į kompaktinę plokštelę.

"Užburtojoje fleitoje" nebeliko pirmojo rinkinio nostalgijos, romantikos, prabėgusios jaunystės ilgesio, užtat čia daug ekspresijos, šėlsmo, susitapatinimo su kuosa ar kokiu kitu nedideliu Dievo padarėliu, nerūpestingo klegesio ir... nuostabos. Vaikai beveik visada ir viskuo stebisi, suaugusieji - beveik niekada ir niekuo. Kaip gera, kai pasaulis prieš tave dar tik skleidžiasi, kaip neįdomu ir nuobodu gyventi, kai viską jau žinai...

Paklaustas, ar rengiasi dar rašyti ir leisti daugiau knygų, prieš metus poetas atsakė: "Greitai būsime Europos Sąjungoje, žada visokias kompensacijas. Jeigu mažiau laikysiu tų gyvulukų, tai gal ir rašysiu..."

Nesiteiravome, kiek A. Plauska turi "tų gyvulukų", bet, matyt, kad ir kiek jų beturėtų, daug ar mažai, vis tiek jau rašys!.. Mūzos pavydžios: kartą apdovanojusios malone, taip lengvai kitiems dievams savo numylėtinių neperleidžia.

KUOSA KAMINE

Baras kuosa

Kamine:

- Kam išsuodinai

Mane?

Nebegražūs

Tavo rūmai,

Nes akis

Išgraužė dūmai!

Nematai nakčia

Žvaigždžių,

Negirdi ryte

Gaidžių.

Nebevenki

Oro blogo,

Lipk gyventi

Tu ant stogo!..

Vai, kuosele,

Neberėki,

Vaikelius

Greičiau perėki,

Nes atklys

Žvarbus šiaurys -

Piktas jis

Kaminkrėtys!

Lizdą sudraskys

Pašėlęs

Ir suskaldys

Kiaušinėlius!

Tai kranksėsi

Skrisdama!

Kur gi dėsies

Verkdama?..

Džiaugės kuosa

Paišina:

Ak, kokia

Šviesi diena!

Kurgi dūmai

Tie prapuolė?

Aš esu

Tiesiog gražuolė!

Nebaisus

Žvarbus šiaurys,

Nes lizde -

Kuosiukai trys!..

Rėkia kuosa

Kamine:

- Vėl išsuodinai

Mane!

PELYTĖS SAPNAI

Mėnulio šviesa

Prie lovytės ištvino.

Pelytė basa

Jau sapnus išdalino.

Užmerki akis

Ir šypsodamas jausi,

Kaip kiškis žvairys

Dobilienoje prausias.

Šalia obelų

Pušku - pušku ežiukas,

O jam ant spyglių -

Apvalus obuoliukas.

Pelėdos vaikai

Drevėje sutupdyti

Verkšlena vai vai!

Nebemoka skaityti.

Ant pievų žalių

Jau suklupo avelės.

Nusviro gėlių

Aprasoję galvelės.

Žvaigždučių pulkai

Į upelį subrido

Ir klega linksmai

Ligi auštančio ryto.

ŽIEMUŽĖS PIEŠINIAI

Be teptuko ant veiduko

Piešia tarsi žaisdama

Man raudoną obuoliuką

Prisigretinus žiema.

Klausinėja, ar nežydi

Sodai, šerkšno išpuošti,

Ar vienodai kvepia, švyti

Gėlės languose anksti?

Labas rytas, žiemužėle,

Nesimatėme seniai,

Nors negyvos, šaltos gėlės -

Gražūs tavo piešiniai!

PIRMOSIOS SNAIGĖS

Krinta pirmos

Snaigės purios

Tiesiai žvirbliui

Ant kepurės.

Ant tvorų

Ir avilių,

Ir ant kiškio

Kailinių.

Vien keistuolė

Šarka tarška,

Kad apsnigo

Margą švarką.

Ir kartoja

Nuolatos -

Nebenorinti

Žiemos!..

Aš tavęs,

Žiemuže, laukiu.

Rogutes

Į kiemą traukiu.

Pasikviesiu

Tuoj broliuką -

Mudu skriesim

Nuo kalniuko!

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]