SUKAKTYS

Alvydas VALENTA

IR BUVUSI, IR ESANTI


"Lapkritis - mėnuo, kada norime susitikti su artimais, mielais žmonėmis. Beatričė Grincevičiūtė mums - ir buvusi, ir esanti. Prieš ketvertą trejetą metų nemažai kalbėdavome, kad Beatričė nuo mūsų tolsta, kad radijo eteryje vis rečiau skamba jos balsas, kad apie šį unikalų žmogų beveik nieko nežino jaunimas. Buvo iškilęs pavojus Beatričės Grincevičiūtės muziejui. Daug metų neskelbti konkursai muziejaus vadovo pareigoms užimti. Lankėmės LR Seime, Vilniaus miesto savivaldybėje, pas Prezidentą Valdą Adamkų. Mūsų balsas pagaliau buvo išgirstas - Beatričės muziejus turi naują direktorę, neliko pavojaus jam išnykti. Tačiau muziejaus veikla prasideda ir baigiasi Vilniaus miesto savivaldybėje, o Beatričės vardas turėtų būti saugomas ir branginamas visoje Lietuvoje. Po visą Lietuvą turėtų pasklisti apie ją leidžiamos knygos, plokštelės su jos dainomis. Šiam reikalui ir buvo įkurtas labdaros fondas "Beatričės namai". Jau yra išleistos trys Beatričės įrašų plokštelės, visiškai įmanoma jų išleisti iki dešimties. Būtų labai prasminga, jeigu šią kolekciją turėtų visų viešųjų bibliotekų muzikos skyriai, jeigu žmonės kiekvienoje bibliotekoje galėtų rasti Beatričės balsą. Lietuvoje kuriasi Beatričės bičiulių klubai."

Šitokiomis mintimis lapkričio 9 dieną B. Grincevičiūtės bičiulius, jos talento gerbėjus pasitiko labdaros fondo "Beatričės namai" prezidentas Juozas Dzidolikas. Tą dieną vyko lyg ir fondo inauguracija - pirmasis viešas jo renginys: kultūrininko, Suvalkijos praeities tyrinėtojo Albino Vaičiūno knygos "Ilguva amžininkų atsiminimuose" pristatymas. Kad Ilguva buvo B. Grincevičiūtės gimtinė, kad joje gyveno kelios Grincevičių kartos, žinome daugelis. Kitas dalykas, kiek iš tikrųjų apie Ilguvą žinome kaip apie kultūros reiškinį ir kultūros oazę? Kaip pastebėjo J. Dzidolikas, Ilguvoje susiėjo ir draugavo keturių tautų - lietuvių, lenkų, rusų ir žydų - kultūros, kryžiavosi daugelio to meto garsių žmonių keliai. Ilguvoje yra lankęsi dailininkai Ferdinandas Ruščicas ir Elvyro Andriolis, smuikininkas Polis Kochanskis, kompozitorius Karolis Šimanovskis, pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos ministru pirmininku, Ignacas Paderevskis. Tarpukario laikotarpiu čia lankėsi pasaulinio garso pianistas, Mlynarskių žentas Arturas Rubinšteinas, rašytojas prof. Albinas Herbačiauskas, dailininkas Kazys Šimonis, istorikas prof. Jonas Totoraitis. Nuo 1905 m. Ilguvoje nuolat lankydavosi lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius ir chorvedys Stasys Šimkus.

Knygoje surinkti šių ir kitų žmonių įspūdžiai ir prisiminimai - iš viso daugiau nei 20 straipsnių, per 150 metų paskelbtų Lietuvos ir Lenkijos spaudoje. Knygą išleido Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvė 500 egz. tiražu. Viršelį puošia Grincevičių giminės herbas. Yra ir du B. Grincevičiūtės pasakojimai. Užbėgdami šiek tiek į priekį pasakysime, kad gruodžio pradžioje, anot paties sudarytojo, beveik visas knygos tiražas jau buvo išplatintas ir reikėjo pagalvoti apie antrą leidimą. Ar sulauksime dar vieno leidimo, netrukus pamatysime, tačiau iškalbingas jau pats faktas, kad didžiulėje knygų gausybėje šis iš pažiūros kuklus leidinys yra toks paklausus. Na, o tą lapkričio 9-osios popietę skambėjo Beatričės įrašai, jos pokalbio su muzikologu Edmundu Gedgaudu fragmentai. Žmonės, atėję prisiminti Ilguvą, jos istoriją, prisiminė ir pagerbė vieną didžiausių šio krašto šviesulių - Beatričę.

Lapkričio 25 d. popietę Beatričės atminimui ir 93-ajam jos gimtadieniui paminėti surengė Lietuvos aklųjų biblioteka ir B. Grincevičiūtės buto-muziejaus darbuotojos.

Popietėje pristatytos naujos, 2004 m. išleistos knygos apie Beatričę ir jos gimtinę: jau minėta A. Vaičiūno "Ilguva amžininkų atsiminimuose" ir prof. Vlado Žuko "Beatričė Grincevičiūtė. Prisiminimai". Popietėje dalyvavo ir apie savo knygas pasakojo patys autoriai. Taip pat prisiminta kiek anksčiau išleista Zinaidos Jadvygos Janulevičiūtės knyga "Kas liko laiškuose". Beatričės gimtadieniui nespėta išleisti naujo pataisyto Tomo Sakalausko knygos "Beatričė" leidimo, ji turėtų pasirodyti gruodžio viduryje.

Popietėje taip pat dalyvavo ir keletą kūrinių atliko pirmojo Beatričės Grincevičiūtės vardo kamerinio dainavimo konkurso diplomantė dainininkė Aušra Liutkutė.

Jos žodžiais galima būtų ir vainikuoti šį neilgą pasakojimą: "Beatričės tarp mūsų nėra jau daugiau nei penkiolika metų. Galima tik įsivaizduoti, kokios širdies ir kokios dvasios tai buvo žmogus, jeigu jo šilumą jaučiame iki šiol".

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]