SPORTAS

Algis MATULEVIČIUS

PAPILDYTA MEDALIŲ KOLEKCIJA

Graikijos sostinėje Atėnuose rugsėjo 17-28 dienomis vyko XII vasaros parolimpinės žaidynės.

Planetos neįgalių žmonių svarbiausios sporto šventės užuomazga yra Ludwigo Guttmano iniciatyva 1948 metais Anglijos mieste Stoke Mandevilyje surengtos varžybos. Jose galynėjosi tik britai - Antrojo pasaulinio karo veteranai su stuburo pažeidimais.

Po ketverių metų į analogišką renginį atvyko olandai ir šios varžybos pirmą kartą tapo tarptautinėmis.

Vasaros parolimpinės žaidynės pradėtos skaičiuoti nuo 1960 metų. Tada pirmą kartą į Romą buvo pakviesti sportininkai su judėjimo negalia. Po 16 metų Kanados mieste Toronte tokioje šventėje debiutavo ir aklieji bei silpnaregiai. Tais pačiais 1976 metais Švedijoje vyko pirmosios žiemos parolimpinės žaidynės.

Lietuviai parolimpinėse žaidynėse debiutavo 1988 metais Seule. Tada aklasis Vytautas Girnius laimėjo ieties metimo ir penkiakovės varžybas (taip pat pasiekė šios rungties pasaulio rekordą), o silpnaregė bėgikė Danutė Linkevičiūtė-Šmidek iškovojo sidabro (800 m) ir bronzos (400 m) medalius.

Parolimpiados nuolat populiarėja. Atėnuose užfiksuoti dalyvių gausos du rekordai - 3965 sportininkai iš 136 šalių.

Lietuvai, kurios vėliavą per žaidynių iškilmingą atidarymą nešė Atlantos, Sidnėjaus ir Atėnų parolimpinių žaidynių prizininkas silpnaregis lengvaatletis Rolandas Urbonas, atstovavo 20 sportininkų. Tai Lietuvos aklųjų sporto federacijos 14 narių, dalyvavusių lengvosios atletikos, dziudo ir golbolo varžybose, bei šeši šalies invalidų sporto federacijos atletai.

Aklieji ir silpnaregiai savo sportinių trofėjų kolekcijas papildė dar keturiais bronzos medaliais. Juos iškovojo dziudo imtynininkas Jonas Stoškus (Vilniaus "Šaltinio" klubas), lengvaatlečiai Linas Balsys (Vilniaus "Šarūnas"), Kęstutis Bartkėnas ir Rolandas Urbonas (abu Kauno "Sveikatos" klubo nariai).

Tad po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos aklųjų sporto federacijos atstovai Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus ir Atėnų parolimpinėse žaidynėse iš viso pelnė 21 apdovanojimą - 8 sidabro ir 13 bronzos medalių.

Šalies sportininkų pasirodymo Atėnuose techninius rezultatus jau skelbėme "Mūsų žodžio" praėjusiame numeryje. Dabar pateikiame pačių sportininkų mintis apie jų startus.

Jonas Stoškus (dziudo imtynės, trečioji vieta iki 90 kg svorio kategorijoje): "Tokį pat kaip ir Atlantoje iškovotą bronzos medalį šį kartą lėmė nepalankūs burtai. Tikėjausi pasirodyti geriau, bet pirmąją dvikovą pralaimėjau čempionu tapusiam alžyriečiui Mesaudui Ninui. Gerai, kad jis kopė aukštyn ir aš galėjau tęsti kovą dėl apdovanojimo".

Linas Balsys (trečioji vieta maratono bėgime): "Man buvo planuotos trys rungtys. Pasirodymą koregavo sveikata. 5000 metrų nebėgau, nes apsinuodijau suvalgęs žuvies ir tris dienas sirgau. Temperatūra buvo pakilusi iki 38,5 laipsnių. Tai turėjo įtakos ir 10 tūkstančių metrų bėgimui. Iš distancijos pasitraukiau įsitikinęs, kad nelaimėsiu medalio - tausojau jėgas maratonui. Pastarojo išvakarėse temperatūra buvo 37,4 laipsnių. Treneriai siūlė nebėgti. Ryžausi ir pavyko iškovoti bronzą. Ir rezultatas - 2 val. 43 min. 55 sek. - 50 sekundžių geresnis negu pernai toje pat trasoje, kai tapau pasaulio maratono vicečempionu".

Kęstutis Bartkėnas (trečioji vieta 10 tūkstančių metrų bėgime ir ketvirtoji vieta 5000 metrų bėgime): "Įvykdžiau beveik viską, ką su treneriu planavome. Džiauguosi, kad bėgdamas 10 tūkstančių metrų ne tik iškovojau bronzą, bet baigęs distanciją per 32 min. 5,17 sek. pasiekiau savo grupės T13 naują pasaulio rekordą. Bėgant 5000 metrų ketvirtąja vieta reikėjo tenkintis todėl, kad rezultatas buvo net 38,6 sek. blogesnis negu mano paties rekordas. Maratono nebaigiau. Pristigau jėgų. Per nepilną savaitę sėkmingai įveikti tris tokias ilgas distancijas tikrai sunku".

Rolandas Urbonas (disko metimas - trečioji vieta, rutulio stūmimas - penktoji vieta): "Abejose rungtyse užfiksuoti rezultatai daug blogesni negu mano asmeniniai rekordai. Diską numečiau net keturiais metrais ir keturiais centimetrais arčiau negu užpernai per šalies sveikųjų lengvaatlečių varžybas, o rutulį nustūmiau 90 cm arčiau negu užpernai pasiektas geriausias rezultatas. Tačiau patenkintas ir tuo, kas pasiekta, nes Atėnuose peršalau ir per varžybas temperatūra buvo 37,5 laipsnio".

Vytautas Girnius (ieties metimas - šeštoji vieta): "Ne tie metai, ne tie ir rezultatai. Šįmet atšventęs savo 45-ąjį gimtadienį Atėnuose buvau vyriausias tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių. Mano asmeninis rekordas - 44 m 18 cm. Per varžybas trečiuoju bandymu ietį numečiau toliausiai - 39 m 1 cm, nors likus savaitei iki starto Atėnuose per treniruotes ietį svaidžiau 40-42 metrus. Jeigu tokį rezultatą būčiau pasiekęs ir per varžybas, būčiau laimėjęs bronzą. Deja. Tačiau ieties dar nepadedu. Jeigu pavyks patobulinti metimo techniką, bandysiu iškovoti kelialapį ir į Pekino žaidynes. Tai būtų mano šeštoji parolimpiada".

Dangutė Skėrienė (rutulio stūmimas - ketvirtoji vieta): "Apie tai, kad papildomai įtraukta į šalies delegaciją dalyvauti Atėnų parolimpinėse žaidynėse su treneriu Jonu Auga sužinojome likus nepilnam mėnesiui iki starto. Stengėmės, kiek galėjome. Rezultatas - 11 m 16 cm - tik dviem centimetrais blogesnis negu mano asmeninis rekordas, o vieta ta pati kaip ir per Sidnėjaus parolimpines žaidynes. Daugiau pasiekti taip vėlai sužinojus apie kvietimą tikrai negalėjau".

Andrius Kalvelis (800 m bėgimas - šeštoji vieta, 1500 m - septynioliktoji vieta. Jauniausias tarp Atėnuose startavusių Lietuvos aklųjų sporto federacijos lengvaatlečių - 24 metai): "Ir vietos kuklesnės negu buvo planuota, ir rezultatai blogesni negu mano asmeniniai rekordai. Matyt, nespėjau atsigauti, vėl sukaupti visų jėgų, kurias buvau sutelkęs birželio mėnesį, kai įvykdžiau parolimpinių žaidynių normatyvą. Gal įtakos turėjo ir jaudulys. Juk Atėnų parolimpiada man buvo pirmoji. Stengsiuosi patekti ir į Pekino žaidynes, per ketverius metus, kiek galėsiu, geriau pasirengsiu savo pagrindinei rungčiai - 800 metrų bėgimui".

Sigita Markevičienė (200 m bėgimas - šeštoji vieta, 100 m - devintoji vieta): "100 metrų rungčiai pradėjau ruoštis tik pernai. Todėl tikėtis geresnės vietos buvo nerealu. 200 metrų nubėgau per 28,7 sekundes ir dviem dešimtosiomis pagerinau šio sezono savo geriausią rezultatą. Nors man jau 42 metai, varžybose Lietuvoje dar dalyvausiu. Apie Pekiną bent dabar negalvoju".

Marius Zibolis (golbolo rinktinės kapitonas, devintoji vieta): "Tikėjomės iš Atėnų grįžti su medaliais. Juk prieš ketverius metus Sidnėjuje tapome parolimpinių žaidynių vicečempionais, po to pasaulio bei Europos čempionatuose irgi iškovojome sidabro medalius. Gerai pradėjom ir šią parolimpiadą. Po pergalių prieš slovėnus 7:4 ir suomius 8:4 jau galvojome apie ketvirtfinalį. Per anksti patikėjom, ir vieną po kito patyrėm tris pralaimėjimus. Rungtynėse su ispanais, vengrais ir korėjiečiais į mūsų vartus buvo skirta kaip niekada daug baudinių - net 12. Per šiuos tris mačus praleidome 17 įvarčių, o patys pelnėme tik septynis. Ką gi, stengsimės reabilituotis per kitais metais vyksiantį Europos čempionatą".

Pasak Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidento Raimundo Šimkaus Atėnuose dauguma rezultatų buvo tokie, kokie planuoti. Nuvylė tik golbolo rinktinė.

Rezultatams turėjo įtakos pasiruošimas žaidynėms.

"Vienas svarbiausių faktorių - lėšų stygius. Parolimpinėms žaidynėms būtina ruoštis visus ketverius metus. Apgailestaujam, kad to negalime padaryti, - sakė R. Šimkus.

Tiesa, padėtis po truputį gerėja. Pasiruošimui Barselonos olimpinėms žaidynėms valstybė neskyrė nė lito. Prieš Atlantą šiek tiek pinigų gavome likus tik keliems mėnesiams iki startų. Sidnėjaus žaidynėms pradėjome ruoštis prieš metus, o pasiruošti Atėnų parolimpiadai valstybė lėšas pradėjo skirti nuo praėjusių metų pavasario. Tačiau ir tai ne per visus ketverius metus. Kita problema - treneriai. Dauguma jų - neetatiniai, nes neturime pinigų. O kam nemokame, iš tų negalime ir ko nors reikalauti.

Negaliu nepasakyti ir apie valstybės premijas už parolimpinėse žaidynėse iškovotus medalius. Jos dešimt kartų mažesnės negu skiriamos sveikiems sportininkams. O juk vieni ir kiti garsina Lietuvą svarbiausiose varžybose".

Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Vidas Stankevičius pritarė, kad stinga lėšų. Tuo pat metu jis pasidžiaugė, kad išvyka į Atėnus kainavo kur kas mažiau negu kelionės į ankstesnes parolimpines žaidynes. Mat pagal Tarptautinio parolimpinio komiteto ir Tarptautinio olimpinio komiteto sutarimą už mitybą ir gyvenimą olimpiniame kaimelyje mokėjo šios dvi institucijos. Dalyviams kainavo tik kelionė. Minėtinas ir 200 eurų depozito mokestis už kiekvieną sportininką, jeigu kas nors būtų buvę sugadinta, sulaužyta. Lapričio mėnesį šie pinigai bus grąžinti.

Užsiminus apie finansines problemas priminsiu Jungtinių Tautų organizacijos rezoliuciją 48/96 "Lygių galimybių neįgaliems žmonėms bendros taisyklės". Šis dokumentas buvo patvirtintas JTO generalinėje asamblėjoje 1993 metų gruodžio 20 dieną, o Lietuva jį ratifikavo 1998 metais. Pastarosios rezoliucijos 11 punkte "Sportas ir poilsis" parašyta: "Valstybė užtikrina, kad visi neįgalūs žmonės galėtų ilsėtis ir sportuoti suteikiant neįgaliesiems tokias pat galimybes kaip ir sveikiesiems".

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]