NAUJOS KNYGOS

Spalio 21 d. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, pristatyta nauja prozininko Adolfo Venckevičiaus knyga "Paslapties šypsenos". Jau trečioji! Autorius kaip koks patyręs dailidė dėjo žodį prie žodžio, mintį prie minties, jas genėjo, tašė, rentė, kol surentė knygą. A. Venckevičius šįsyk pirmenybę atidavė ne novelei - kitaip sakant, grožinei literatūrai, bet eseistikai. Kas gi yra esė? Kažkur teko skaityti, kad tai žaidimas esmėmis. Kas tos esmės - tai jau šiek tiek kitas klausimas ir kiekvienas į jį atsakys skirtingai. Visi, matyt, sutiks, kad esmės yra esmės: centrai, branduoliai, kitaip sakant, visa, kas nėra periferija. A. Venckevičiui nėra periferija tai, kas išeina už kasdienio mūsų patyrimo ir įprastinės logikos ribų. Jis ir pats neneigia, kad, rašant šią knygą, poveikio yra turėjusi psichologinė, parapsichologinė ar net ezoterinė literatūra. Kadangi reikalą turime su esė, autorius daugelio knygoje spausdinamų istorijų nė nebando įvilkti į grožinės literatūros marškinius - šalia kasdienio gyvenimo situacijų, daug pamąstymų ir pastebėjimų apie perskaitytas knygas, jose atrastas tiesas, psichologijos, parapsichologijos reiškinius, apie tai, kaip jų veikimą savo kailiu yra pajutęs pats autorius. Tad "Paslapties šypsenos" visų pirma turėtų sudominti tuos, kurie, smalsumo ar kitokių jausmų vedami, bent retsykiais mėgsta praskleisti "širmą" ir akis į akį susitikti su tuo, ko dar nemokame ir negalime paaiškinti.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]