SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Augustinas ROTUNDAS

NEREGYSTĖ ĮSTATYMŲ LABIRINTUOSE


"Neregystė įstatymų labirintuose" - būtent tokį šūkį pasirinko šių metų Baltosios lazdelės dienos rengėjai. Apie labirintus, reikia manyti, visi esame šį tą girdėję: juos įrengdavo išradingi Egipto piramidžių statytojai, kad vagys ir kapų plėšikai neišgrobstytų faraonų kapaviečių, netrikdytų dievams prilygstančių valdovų ramybės; vieną tokį labai garsų labirintą Kretos saloje buvo pasistatęs legendinis jos valdovas Minojas ir apgyvendinęs jame tokį pat legendinį jautį Minotaurą. Žinoma, tai istorija, mitologija ir visi šie istoriniai labirintai turėjo vieną bendrą ypatybę: egzistavo konkrečioje erdvėje ir konkrečiame laike. Šiuolaikinis pasaulis daugeliu atvejų išradingesnis už visas buvusias epochas kartu paėmus, tad ir jame kuriami labirintai savo painumu ir įmantrumu toli pralenkia pirmtakus. Kasdien po naują įstatymą, po naują tą įstatymą aiškinantį aktą ar atskiras jo nuostatas reglamentuojantį Vyriausybės potvarkį - štai jums ir labirintas, į kurį be vedlio (ir, pageidautina, storos piniginės) geriau neik!

Seminaro “Ar užtikrins neregiui visavertę integraciją naujieji įstatymai?” dalyviaiNorėdama padėti susigaudyti naujų, su žmogaus neįgalumu susijusių įstatymų labirintuose, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga spalio 14 dieną surengė seminarą "Ar užtikrins neregiui visavertę integraciją naujieji įstatymai?" Seminare dalyvavo su aklaisiais dirbantys socialiniai darbuotojai, LASS regioninių bei rajonų organizacijų vadovai. Neįgaliems žmonėms svarbius įstatymus bei atskiras jų nuostatas aptarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) neįgaliųjų integracijos skyriaus viršininkė Eglė Čaplikienė, kitos atsakingos SADM darbuotojos.

Tikriausiai nelabai teapsiriksime sakydami, kad visi labirintai (tiek materialūs, tiek ir virtualūs) turi vieną įdomią ypatybę: būna painūs ir neperprantami, kai esi jų viduje ir tampa gerokai aiškesni, suprantamesni žvelgiant į juos iš šalies ar iš viršaus. Tad ir mes, prieš leisdamiesi į negalią reglamentuojančių įstatymų labirintą, pirmiausia meskime vieną kitą apibendrinantį žvilgsnį iš viršaus.

2003 m. buvo priimtas naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, įnešęs į neįgalių žmonių gyvenimą daug naujovių: nuo 2005 metų liepos 1 d. nebus nustatomos invalidumo grupės (vietoje jų - darbingiems asmenims darbingumo netekimo laipsnis), darbingo amžiaus neįgaliems žmonėms bus privalomas profesinės reabilitacijos kursas, atsiranda specialiųjų poreikių sąvoka ir dar daug kitų, iki šiol negirdėtų dalykų. Aišku, kad visa tai kelia nerimą, verčia klausti ir abejoti. Vis dėlto, nors iš tribūnų garsiai apie tai nekalbama, tačiau visi naująjį įstatymą aptariantys valdininkai pripažįsta, kad, jį kuriant, daugiausia galvota ne apie žmones, jau turinčius negalią, bet apie būsimus, taip sakant, potencialius neįgaliuosius. Nesiimame kategoriškai teigti, kad naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo savo kailiu žmonės, jau turintys negalią, nepajus, vis dėlto labiausiai jį pajus tie, kam neįgalumo laipsnis bus nustatytas jau po 2005 m. liepos 1 dienos. Taigi ir baimintis, kad kas nors ką nors atims, neduos, kad bus blogiau, nei buvo, atrodo, pernelyg nereikėtų. Žinoma, gali atsitikti visaip, tačiau ir įstatymo rengėjai, ir SADM valdininkai vienu balsu tvirtina, kad jis negali pabloginti žmogaus gyvenimo, jo turėtos materialinės padėties ir pan. Šiek tiek daugiau teisės reikaluose išmanančių žmonių nuomone, priešingu atveju jau kvepėtų konstitucinių žmogaus teisių pažeidimu... Taigi belieka tikėtis, kad konstitucinių mūsų teisių niekas nepažeis ir, įgavus šiek tiek pasitikėjimo, bandyti pasivaikščioti painiais įstatymų labirinto koridoriais.

Anot neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėjos E. Čaplikienės, ne kartą rašyta spaudoje, įstatymas spausdintas "Valstybės žiniose". Tad prelegentė, užuot narsčiusi minėtą įstatymą po kaulelį, seminaro dalyviams pristatė tris svarbiausius "banginius", ant kurių laikosi visa naujoji neįgalumo sistema. Tai profesinės neįgaliųjų reabilitacijos sistemos sukūrimas; specialiųjų poreikių nustatymas ir tenkinimas; darbingumo lygio nustatymas. SADM turi parengti taisykles šioms įstatymo nuostatoms įgyvendinti. "Tokių projektų jau esame parengę, dabar tas metas, kai diskutuojame su įvairiomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir juos tobuliname," - sakė E. Čaplikienė.

PROFESINĖ REABILITACIJA

Numatyta, kad bus parengti teisės aktai profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės, profesinės reabilitacijos pašalpų mokėjimo nuostatai. Įstatyme profesinė reabilitacija apibrėžiama kaip asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas bei didinimas. Skiriamos šios profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų gebėjimų ugdymas. Darbingumo lygis bus nustatomas po to, kai bus išnaudotos visos medicininės bei profesinės reabilitacijos priemonės. Kai žmogus kreipsis į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, ši visų pirma įvertins, ar jam reikalinga profesinė reabilitacija. Dėl labai sunkių sutrikimų ar pažeidimų vienam žmogui ji gali būti nereikalinga ir visiškai neveiksminga, kitam, priešingai, reikalinga. Nustačius profesinės reabilitacijos poreikį, žmogus bus siunčiamas į profesinės reabilitacijos centrą. Manoma, kad profesinės reabilitacijos poreikis bus nustatomas asmenims iki 50 metų. Sulaukus 50 metų, tik atskirais atvejais - jeigu žmogus turi aukštą motyvaciją, jeigu tikrai rengiasi grįžti į darbo rinką ir pan.

Pagrindiniai profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai bus teritorinės darbo biržos. Įstatyme įteisinta nuostata dėl finansinės paramos asmenims, kuriems yra nustatytas poreikis profesinės reabilitacijos paslaugoms. Šie asmenys gaus profesinės reabilitacijos pašalpą. Ji bus mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Pašalpa bus skiriama ir mokama neatsižvelgiant į pajamas, kurias asmuo gauna.

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS

Šį lygį nustatys nauja neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Manoma, kad tai darys reorganizuota medicininės socialinės ekspertizės komisija. Planuojama, kad pačią procedūrą atliks du ekspertai - medicinos ir darbo. Asmens darbingumo lygis turėtų būti įvertinamas per 15 dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Darbingumo lygio nustatymas susidės iš dviejų dalių: pirmiausia bus vertinamas asmens bazinis darbingumas ir funkcinis darbingumas. Bazinis darbingumas - tai darbingumo lygis, nustatytas remiantis tik medicinos kriterijais. Funkcinis darbingumas - žmogaus funkciniai gebėjimai, jo turima profesinė kvalifikacija; taip pat bus atsižvelgiama į amžių, turimus darbinius įgūdžius.

Asmuo nedarbingu bus pripažintas esant labai sunkiai sveikatos būklei. Kadangi darbingumo lygis bus nustatomas procentais, tai nedarbingais bus laikomi žmonės nuo 0 iki 25 proc. Darbingumo lygis bus nustatomas tik darbingo amžiaus žmonėms - jie gaus darbingumo netekimo pensiją. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, praras turėtas lengvatas. Lengvatas reglamentuos ne darbingumo lygis, o specialieji poreikiai. Valdininkai deklaruoja, kad kiekvienu atveju sprendimas bus priimamas individualiai. Tačiau darbingumo lygį turėtų apspręsti ir būklė: pavyzdžiui, du aklieji savo sugebėjimais gali labai skirtis, tad ir jų darbingumo lygis skirsis. Tačiau, antra vertus, tie skirtumai negali būti labai dideli, nes, šiaip ar taip, jų būklė (šiuo atveju - aklumas) yra vienoda. Darbingumo lygis bus vertinamas penkių procentinių punktų intervalu.

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS IR JŲ TENKINIMAS

Specialusis poreikis yra specialios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Specialieji poreikiai bus nustatomi visiems asmenims, neatsižvelgiant nei į jų amžių, nei į neįgalumo lygį; siekiant šiems žmonėms užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Tokie poreikiai nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: asmeniniame gyvenime, ugdymesi, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialieji poreikiai tenkinami specialiosios pagalbos priemonėmis. Jos gali būti kelių tipų: techninės, finansinės ir socialinės paslaugos. Specialieji poreikiai pagal įvairius teisės aktus yra nustatomi jau ir dabar, pavyzdžiui, kompensacinės technikos, globos poreikis ir pan. Tik visa tai neapibendrinama, nesujungiama į vientisą sistemą. Stinga apibendrinto vaizdo, ką žmogus gauna ir ko jam dar trūksta. Žmogus, norėdamas, kad būtų tenkinami specialieji jo poreikiai ar nustatytas jų reikalingumo lygis, turės pateikti prašymą savivaldybei. Savivaldybė pagal turimas galimybes spręs apie tokių poreikių patenkinimą. Seminare dalyvavusių SADM atstovių nuomone, tai nebus kažkas ypatingai nauja: žmonės ir dabar gauna negaliai kompensuoti reikalingų techninių priemonių, finansinę paramą, socialines paslaugas.

Diskutuodami apie specialiųjų poreikių tenkinimą, seminaro dalyviai atkreipė dėmesį į du svarbius dalykus: pirma, į techninės pagalbos priemonių sąrašą turėtų būti įtraukti ir kalbos sintezatoriai, antra, akliesiems, ypač dirbantiems sudėtingesnį, aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, dažnai prireikia asistento paslaugų, todėl jos turi būti įteisintos.

PENSIJŲ MOKĖJIMO TVARKA

Įgyvendinant naująjį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, reikės keisti 8 pensijų įstatymus - ir socialinio draudimo, ir valstybinių, ir valstybinių šalpos išmokų įstatymus. Vienas iš svarbiausių uždavinių - išsaugoti visas įgytas teises ir garantijas. Nuostata, kad visos invalidumo pensijos, nustatytos iki 2005 m. liepos 1 d., turi būti mokamos iki tol, kol pasibaigs šių pensijų mokėjimo terminas, kitaip sakant, iki invalidumo termino pabaigos. Jeigu invalidumas nustatytas vieneriems metams, tai atitinkamo dydžio pensija ir bus mokama vienerius metus, jeigu be termino, tai ir pensija bus mokama iki gyvos galvos. Kita nuostata: visos invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d., didės taip, kaip būtų didėjusios ir anksčiau, t.y. I gr. invalidams bus pridedamas 1,5 bazinės pensijos priedas, II gr. - 1, III gr. - 0,5 bazinės pensijos priedas. Pasibaigus invalidumo terminui, žmogus turės pereiti į naują darbingumo pensijų sistemą. Tai reiškia, kad vietoje invalidumo pensijų žmonėms, po 2005 metų pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, bus skiriamos ne invalidumo, bet netekto (prarasto) darbingumo pensijos. Pačioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje daug diskutuota, ar pensijos dydis priklausys nuo išlikusio, ar nuo netekto darbingumo dalies. Pensijos paskirtis - kompensuoti asmens netektą darbingumą, taigi ir jos dydis priklausys nuo netekto darbingumo: kuo daugiau netekta darbingumo, tuo didesnę žmogus gaus darbingumo netekimo pensiją. Šios pensijos bus skiriamos žmonėms, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais. Kalbant skaičių kalba, jų darbingumo lygis neturės viršyti 55 proc. Kai sulauks pensinio amžiaus, žmogus gaus nebe darbingumo netekimo, bet senatvės pensiją. Nuostata, kad senatvės pensija negali būti mažesnė negu darbingumo netekimo.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]