NEREGYS IR VISUOMENĖ

Henrikas STUKAS

KAIP NEREGIAI KOVOJO DĖL MANDATŲ


Šių metų spalio 10 d. įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Juose dalyvavo penkiolika politinių partijų ar koalicijų. Į naująjį Seimą galima buvo patekti dvejopai: vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose (pagal partijų sąrašus). Šiemet rinkimuose į LR parlamentą dalyvavo keturi mūsų sąjungos nariai: Kęstutis Ancuta, Sigitas Bilevičius, Vladas Bagdonas ir Edvardas Žakaris. K. Ancuta balotiravosi Kauno Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje kaip nepriklausomas kandidatas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas S. Bilevičius rungėsi dėl Seimo nario mandato kaip Liberalų ir centro sąjungos narys (šios partijos kandidatų sąraše jis buvo šimtas dvidešimtas). Vladas Bagdonas, "Vilniaus" choro direktorius, operos ir baleto teatro solistas, kandidatavo į Seimą dešimtuoju numeriu socialdemokratų sąjungos sąraše. Edvardas Žakaris, LASS Šiaulių įmonės direktorius, atstovavo A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijai "Už darbą Lietuvai" (Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji sąjunga (socialliberalai). Jis balotiravosi ir vienmandatėje Šiaulių Aušros apygardoje, ir partijos sąraše, kuriame buvo devyniasdešimt devintas. "Mūsų žodis" nutarė pasidomėti, kaip sekėsi neregiams bei silpnaregiams politikams rinkiminėje kovoje. Kokios patirties jie įgijo? Kaip vertina žmonių su negalia galimybes būti išrinktiems ir dirbti aukščiausiose valdžios struktūrose?

LASS parėmė neregius

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra nevyriausybinė organizacija. Ji tiesiogiai negali dalyvauti politinėse kovose ir remti vieną ar kitą politinę partiją. Paskutiniajame XVI LASS suvažiavime priimtose sąjungos veiklos kryptyse (16 punktas) nurodoma, jog "LASS yra nepolitizuota organizacija. Jos struktūriniai padaliniai, gindami regėjimo negalios žmonių teises, gali dalyvauti politinėse akcijose ir atstovauti LASS bei remti akluosius ir silpnaregius politikus, tik turėdami LASS suvažiavimo ar centro tarybos įgaliojimus". Pasak LASS centro tarybos pirmininko Osvaldo Petrausko: "Mes atskirų politinių jėgų (partijų) nerėmėme ir neremsime. Mūsų sąjungos priimtuose dokumentuose aiškiai pasakyta, kad mes nepolitikuojame. Smagu, kada mūsų sąjungos nariai ryžtasi kautis dėl Seimo nario mandatų. Tokius neregius ar silpnaregius politikus mes sveikiname. Tai drąsūs žmonės. Jie prisideda prie neregių populiarinimo. Paramos į LASS centro tarybą kreipėsi trys kandidatuojantys į LR Seimą mūsų sąjungos nariai: K. Ancuta, E. Burokas ir E. Žakaris. LASS centro taryba nutarė paremti neregius bei silpnaregius kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Mūsų įmonėms bei įstaigoms taip pat rekomendavome paremti juos, atsižvelgiant į kandidatų programų naudingumą toms įmonėms bei įstaigoms. Buvo paremti du neregiai: K. Ancuta bei E. Žakaris. Šiems kandidatams į jų rinkimines sąskaitas pervedėme po 500 litų. E. Burokas dėl mums nežinomų priežasčių atsisakė savo ketinimų dalyvauti rinkimuose. Būtų labai smagu, jeigu nors vienas neregys patektų į Seimą. Mes žinome, kad kitų šalių parlamentuose neregiai sėkmingai atstovauja savo rinkėjams. Netgi Rusijos Dūmoje dirba du neregiai. Tai kuo mes prastesni už rusus?"

Neregiai sulaukė rinkėjų palankumo

Neregys Kęstutis Ancuta rinkimuose į LR Seimą dalyvavo antrą kartą. Prieš ketverius metus jo pavardė buvo įrašyta A. Paulausko įkurtos socialliberalų partijos sąrašuose bei vienoje iš Jonavos miesto vienmandatėje rinkimų apygardoje. Šiemet neregys dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas. Jis pasirinko Kauno miesto Žaliakalnio (Nr.14) vienmandatę apygardą. Kęstutis Ancuta konkuravo su Rasa Juknevičiene, Vydu Gedvilu, Dalia Teišerskyte, Bronislovu Kučinskiu, Vytaute Cikanavičiene, Loreta Kudariene, Violeta Linkiene bei Raimundu Leku. Šie rinkimai neregiui nebuvo sėkmingi. Pirmame rinkimų ture iš devynių pretendentų jis liko šeštas. K. Ancuta, surinkęs 3,71 proc. balsų, nepateko į antrąjį rinkimų turą. Neregys nenusiminė. Jis patenkintas rinkimais. Jam svarbu, jog rinkėjai išgirdo jo programą ir sužinojo daugiau apie neregius bei juos kamuojančias problemas. Pasak K. Ancutos, jis į politiką atėjo turėdamas nesavanaudiškų tikslų. Jį piktina netvarka valstybėje, protingos, subalansuotos politikos stygius, gamtos bei jos išteklių besaikis privatizavimas, nežabojama valdininkų savivalė.

Kauną neregys kandidatas pasirinko neatsitiktinai: "Mano bičiuliai, dalyvaujantys politiniame gyvenime nebe pirmus metus, patarė kandidatuoti ne provincijoje, o dideliame mieste. Jie teigė, jog provincijoje rinkėjai mano keliamų idėjų nesupras ir neįvertins. Kauniečiai man seniai patiko. Vilniuje susitelkę karjeristai. O Kaunas garsėja kaip laisvamanių miestas. Tikėjausi šio miesto inteligentijos supratimo ir palaikymo. Deja, iškėlęs save, kaip nepriklausomą kandidatą, suklydau. Kauniečiai balsavo ne už asmenybes, bet už partijas," - teigė K. Ancuta.

Kauno Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkiminė kova vyko korektiškai. Neregio plakatai kabojo ne tik miesto gatvėse, bet ir prekybos centre Hyper Maxima. Konkurentai plakatų neplėšė. "Mano rinkiminė kampanija puiki! Teko susitikti su rinkėjais visose rinkiminėse apylinkėse. Deja, rinkėjai nelabai noriai ateidavo į susitikimus. Aš neturėjau lėšų jiems vaišinti. Gal todėl sulaukdavau mažai rinkėjų? Nesivaikiau pigių sensacijų, konkurentų nesistengiau kritikuoti. Susitikimuose kalbėjau tik apie savo programą. Rinkėjai jau iš anksto žinojo, už ką balsuos. Kaune konkuruoti su konservatorių partijos atstove R. Juknevičiene buvo sunku. Čia konservatoriai turi didelį įdirbį. Kauniečiai jaučia palankumą konservatoriams. Mums, visiems kandidatams, koją pakišo rinkėjų pasyvumas. Jeigu paklaustumėte, kuo šie rinkimai skyrėsi nuo praėjusių, atsakyčiau - žmonių nusivylimu ir pasyvumu. Rinkėjai pavargo nuo politikų žaidimų. Jie nebeturi kuo tikėti. Tik nepriklausomi kandidatai gali pakeisti rinkėjų išankstines nuostatas. Toks aš ir buvau!" - teigė neregys kandidatas į LR Seimą Kęstutis Ancuta.

Trys mūsų sąjungos nariai pretendavo pakliūti į Seimą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Deja, nė vienam į partijų sąrašus įrašytam neregiui ar silpnaregiui nepavyko patekti į Seimą. Tačiau rinkėjų balsais jų turėtos pozicijos partijų ar koalicijų sąrašuose pakito. Štai V. Bagdonas socialdemokratų sąjungos sąraše iš dešimtos vietos pakilo į septintą. Edvardas Žakaris iš devyniasdešimt devintos vietos pakilo į šešiasdešimt ketvirtą. Sigitas Bilevičius iš šimtas dvidešimtos vietos smuktelėjo į šimtas dvidešimt ketvirtą. Kilimo ir smukimo priežasčių daug. Nemažą įtaką turėjo ne tik kandidatų savybės, bet ir pasirinkta rinkiminės kovos strategija bei partijos parama. Kiekvienas iš neregių ir silpnaregių kandidatų turėjo savo rinkimų strategiją.

Sigitas Bilevičius pirmą kartą balotiravosi į LR Seimą. Buvęs kandidatas nesureikšmino rinkimų. Jį į liberalų ir centro rinkiminį sąrašą pasiūlė įtraukti dabartinis Seimo pirmininko pavaduotojas G. Steponavičius. Kiti partiečiai vienbalsiai pritarė. Vienmandatėje rinkimų apygardoje savo kandidatūros nekėlė. S. Bilevičius įsitikinęs, jog jam dar anksti. Nebent savo jėgas išmėgintų savivaldybių rinkimuose. Ten gautų vidutinės grandies valdininko, politiko patyrimo. "Rinkimuose beveik nedalyvavau. Suprantu, jog esant sąrašo pabaigoje neįmanoma patekti į Seimą. Šie rinkimai - gyvenimo patirties aruodas. Niekur nesireklamavau. Tiesą pasakius, šiam tikslui ir pinigų neturėjau. Su rinkėjais teko susitikti. Aišku, daugiausia su mūsų sąjungos nariais. Juos geriausiai pažįstu, esu susipažinęs su jų problemomis, žinau, kaip jiems padėti. Bendravimo su rinkėjais patirtis yra man svarbiausia. Nepaisant smuktelėjimo partijos sąraše, rinkimais esu patenkintas. Džiaugiuosi, jog be reklamos ir agitacijos tiek daug rinkėjų balsavo už mane", - pasakojo S. Bilevičius.

Vladas Bagdonas į politinį gyvenimą pateko neatsitiktinai. Iš pradžių Operos solistas buvo įsitikinęs, jog menininkas negali priklausyti vienai partijai. Jis turi džiuginti visą tautą. Artisto iliuzijas išsklaidė realus gyvenimas. "Kada priklausai tam tikrai politinei jėgai, tavo idėjos, pasiūlymai būna išklausyti ir kartais net įgyvendinti. Rinkdamasis politinę partiją ilgai nesvarsčiau. Esu socialdemokratinių pažiūrų. Esu socialinės politikos rėmėjas, todėl mudu su kitu Operos ir baleto teatro solistu A. Janutu nudrožėme į socialdemokratų būstinę. Tuo metu partijoje vyko skilimas. Patartas A. Sakalo pasirinkau mažą europietiškų pažiūrų socialdemokratų sąjungą. Pasirinkau neatsitiktinai. Mažoje partijoje tavo balsas skamba garsiau ir įtaigiau negu didelėje. Partijoje prisidedu prie kultūrinių programų kūrimo."

V. Bagdonas teigė, jog tikslo patekti į Seimą sau nekėlė. Silpnaregis rinkiminėje kovoje buvo pasyvus. Su rinkėjais susitiko vos kelis kartus. Aišku, tam ir laiko neturėjo, nes tuo metu Operos ir baleto teatre buvo repetuojama nauja opera. Joje V. Bagdonas atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų. Nepaisydamas užimtumo, silpnaregis politikas stengėsi dalyvauti visuose partijos tarybos posėdžiuose. V. Bagdonas ne tik buvo įtrauktas į sąrašą, bet ir jo pavardė buvo reklaminiuose bukletuose. Silpnaregis politikas sulaukė nemažai rinkėjų skambučių. Žmonės domėjosi, ar iš tikro tai tas pats Operos solistas. Plungiečiai (Plungėje V. Bagdonas gimė ir augo) siūlė balotiruotis vienmandatėje rinkimų apygardoje. Maestro atsisakė. Jis partijos kolegas rėmė idėjiškai. Operos solistas teigė: "Seimas yra graži vizija. Norint būti naudingam rinkėjams, valstybei, turi gerai išmanyti parlamentaro darbą. Kol kas nesu tam pasirengęs. Liaudiškai tariant, viena sėdyne neužsėsi kelių kėdžių. Savo idėjas noriu realizuoti ne politinėje arenoje, o kitur. Man meno reikalai yra arčiau širdies. Čia jaučiuosi lyg žuvis vandenyje. Gal artimiausiuose Seimo rinkimuose ir subręsiu šiam žingsniui? O gal ir ne! Ketveri metai yra ilgas laikas. Galiu viena tvirtai pasakyti - iš politinio gyvenimo nesiruošiu trauktis. Ketinu išsamiau susipažinti su LR įstatymais bei Konstitucija. Šie dokumentai yra rimto politiko abėcėlė. O kol kas dainuosiu!"

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas Seimo nario pažymėjimą įteikia E. Žakariui (dešinėje)Geriausiai Seimo rinkimuose sekėsi Edvardui Žakariui. Neregys balotiravosi Šiaulių Aušros (Nr. 23) vienmandatėje apygardoje. E. Žakariui tai antrieji rinkimai. Prieš ketverius metus jis taip pat aktyviai dalyvavo rinkimuose, deja, į Seimą nepateko. Šiemet neregys Edvardas Žakaris pateko į antrąjį rinkimų turą. Politikui, Šiaulių miesto socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkui, teko konkuruoti su Aidu Gedvilu, Birute Marija Paplauskiene, Vaclovu Vingru, Evaldu Lementausku, Jane Veigneriene, Mindaugu Končiumi, Snieguole Paskiene bei Reimundu Varapicku. Pirmame rinkimų ture E. Žakaris, surinkęs 23,07 proc. rinkėjų balsų, tapo pirmo turo nugalėtoju. Antrame rinkimų į LR Seimą ture neregys politikas ietis sukryžiavo su Darbo partijos atstovu Aidu Gedvilu. Pastarasis nuo mūsų sąjungos nario atsiliko 1,5 nuošimčiu (22,02 proc). Antrame rinkimų ture vyko bekompromisė kova. Iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, kas nugalės. E. Žakarį rėmė ne tik socialdemokratai, bet ir daugelio kitų partijų atstovai. Antrame į LR Seimą rinkimų ture E. Žakaris nugalėjo savo konkurentą. Neregys politikas E. Žakaris gavo Seimo nario mandatą. "Mūsų žodis" sveikina neregį politiką, pirmą kartą Lietuvos istorijoje patekusį į Seimą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]