ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

PROJEKTAS BAIGĖSI - DARBAI TĘSIASI

Prieš ketverius metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai pasirašė sutartį su Švedijos aklųjų sąjungos atstovais, kurioje įsipareigojo vykdyti bendrą ilgalaikį švietėjišką projektą. Vienas iš projekto tikslų - realiai įgyvendinti prieš dešimtmetį suformuotą socialinės bei edukacinės integracijos strategiją, pripažinusią teisę specialiųjų poreikių vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Strategijoje buvo atsisakyta vaiko kategorizacijos ir pereita prie specialiųjų poreikių ir individualaus mokymo. Deja, ir Švietimo ministerijos darbuotojai, ir mokytojai šioje ugdymo srityje turėjo labai mažai patirties. Dėl šių priežasčių neregiai ir silpnaregiai ir toliau mokėsi specializuotose internatinėse mokyklose. Tik retais atvejais vaikų su negalia tėvai ryžosi savo atžalas leisti į šalia gyvenamosios vietos esančias vidurines mokyklas. Regos negalią turintiems vaikams pradėjus lankyti šias mokyklas tiek mokiniai, tiek mokytojai susidūrė su daugeliu problemų. Norėdama nors kiek padėti neregiams bei silpnaregiams vaikams, besimokantiems nespecializuotose mokyklose, LASS 2001 metais pradėjo vykdyti projektą "Aklųjų habilitacija". Šių metų pabaigoje šis bendras projektas finišuoja. Kaip sekėsi įgyvendinti šį ilgalaikį projektą, kokie darbai nuveikti? Į šiuos ir kitus klausimus "Mūsų žodžiui" sutiko atsakyti šio projekto koordinatorė ir vykdytoja Audronė Jozėnaitė.

"M.Ž". Kaip atsirado švietėjiško projekto idėja?

A. J. Šis projektas - vienas iš pirmųjų mėginimų bendradarbiauti su Švedijos aklųjų sąjunga. Švedai buvo giriami už pagalbą besivystančioms pasaulio šalims, ypač Afrikos žemyne. Švedijos aklųjų sąjunga sulaukė taip pat nemažai kritikos dėl nepakankamų ryšių su kaimyninėmis Baltijos šalimis: Lietuva, Latvija, Estija. Tiesa, estais rūpinasi suomiai. Švedai, reaguodami į kritiką, mums pirmiesiems pasiūlė vykdyti bendrą projektą. Apie jį prašnekta 2000 metais. Švedai pageidavo suaktyvinti regos negalią turintį jaunimą bei jų tėvus, skatinti integruoto mokymo diegimą. Projekto pavadinimas skambėjo keistai - "Aklųjų ir silpnaregių habilitacijos metodai". Ši sąvoka yra labai plati. Atsirado galimybė plačiau pažvelgti į neregių bei silpnaregių švietimo problemas. Vykdant šį projektą temos įvairavo.

"M.Ž." Kelių dalių projektas?

A. J. Su švedais sutarėme, jog pirmasis renginys bus skirtas jaunimui. 2001 metais Palangoje buvo suorganizuota tarptautinė jaunimo stovykla. Prisimenant kelių metų senumo įvykius, galima tik šypsotis. Neregiams reikėjo savarankiškai atvykti į stovyklą - tokia buvo sąlyga. Aišku, prie autobuso neįgalųjį pasitiko stovyklos darbuotojai. Savarankiška neregio kelionė ne vienam iš globėjų pasirodė esanti nepakankamai saugi. Pasitaikė atvejų, kai neregių globėjai nenorėjo išleisti savo globotinių vienų į tokią "pavojingą" kelionę. Nepaisant nesklandumų, stovykla įvyko. Neregiai stovykloje mokėsi vaikščioti, orientuotis aplinkoje savarankiškai. 2002 metais buvo surengta stovykla Birštone, skirta neįgaliems vaikams bei jų tėvams.

Kita svarbi projekto dalis buvo mokytojai. Pedagogams, dirbantiems su regos negalią turinčiais mokiniais, buvo surengti keli seminarai. 2002 metais organizuotas seminaras mokytojams Mažeikiuose, vėliau - Vilniaus ir Alytaus apskričių pedagogams. 2003 metais Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, surengiama nacionalinė švietimo konferencija. Neliko užmiršti ir neregiais bei silpnaregiais vaikais besirūpinantys tėvai. Jiems taip pat surengtas seminaras. Tėvams skirto seminaro tema buvo neregio ar silpnaregio vaiko švietimas. Vilniuje su neregių bei silpnaregių vaikų, besimokančių integruotai, tėvais buvo tariamasi, kaip palengvinti mokslą bendrojo lavinimo mokyklose. Aiškintasi, ko trūksta tokiems mokiniams. Renginį padėjo suorganizuoti Kaune įsikūrusi tėvų organizacija "Akių šviesa". Šių metų pradžioje Vilniuje surengtas seminaras tema "Apie galimybes akliems ir silpnaregiams vaikams mokytis integruotai". Paskutinis projekto renginys įvyko Birštone. Tai - nacionalinis seminaras bendrųjų lavinimo mokyklų mokytojams bei direktoriams, kuriame pasakota apie integruotą mokymąsi.

"M.Ž." Kaip padėjo kolegos švedai?

A. J. LASS šis projektas buvo labai svarbus. O švedams tai eilinis projektas, kurio jie nesureikšmino. Aišku, švedai mus konsultavo, teikė daug metodinės medžiagos. Į Lietuvą du kartus buvo atvykusi pedagogė Nina Sjoblom, pati auginanti neregę dukrytę. Ji dalijosi turimomis žiniomis ir patirtimi. Deja, tikrų specialistų, dirbančių su neregiais mokiniais, nesulaukėme. Tiesą pasakius, Švedijoje vienokios mokymosi sąlygos, o pas mus - visai kitokios. Kolegos iš Švedijos kelis kartus kvietė mūsų specialistus apsilankyti jų šalyje. Mūsų tiflopedagogai turėjo retą progą pamatyti savo akimis, kaip Švedijoje funkcionuoja inkliuzyvinis mokymas.

"M.Ž." Projekto dominantė - integruotas (inkliuzyvinis) mokymas. Ar tokia mokymo forma sulaukė silpnaregių vaikų tėvų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų susidomėjimo?

A. J. Per visus tuos metus šioje veikloje dalyvavo daug žmonių. Nežinau, kiek mūsų veikla, kiek besikeičiantis gyvenimas sąlygojo integruoto mokymosi išpopuliarėjimą. Galiu drąsiai teigti, jog kiekvienais metais integruotai besimokančių neregių bei silpnaregių daugėja. Jeigu anksčiau už aklą, silpnaregį vaiką spręsdavo tėvai, gydytojai bei mokytojai, tai dabar pats vaikas turi teisę rinktis. Jis gali mokytis specializuotoje mokykloje arba mokykloje, esančioje šalia jo namų. Panorėjęs gali vienus metus mokytis specializuotoje mokykloje, kitus - bendrojo lavinimo mokykloje. Vienas pagrindinių projekto tikslų - suaktyvinti tiek tėvus, tiek neįgalius vaikus. Manau, mums tai pavyko padaryti! Vienas pavyzdėlis: 1996 metais mes, talkinami ekspertės iš Birmingamo, mėginome įkalbėti Klaipėdos rajone dirbančią mokytoją į savo klasę priimti neregę mergytę. Mokytoja, išgirdusi šį prašymą, pabalo. Kategoriškai atsisakė ją priimti į pirmą klasę. Motyvacija buvo labai paprasta - nepasiruošta dirbti su neregiais vaikais. Dabar tokių problemų kyla kur kas mažiau.

"M.Ž." Ar šiuo projektu nebuvo mėginama dirbtinai greitinti integruotą mokymąsi bendrojo lavinimosi mokyklose, ar atsirado nenumatytų problemų tiek mokytojams, tiek ir neįgaliems mokiniams?

A. J. Integruoto mokymo proceso mes paskubinti negalime, mes galim tik daryti įtaką. Mokinių, besimokančių integruotai, daugėja (tai džiuginantis faktas, tačiau neišvengta ir kylančių problemų bei įvairiausių nesklandumų ar nesusipratimų). Viena iš problemų - integruotai besimokančių neregių bei silpnaregių mokinių grįžimas į A. Jonyno vidurinę mokyklą. Vadinasi, bendrojo lavinimo mokyklose neregiai ir silpnaregiai kartais nepritampa. Antra opi problema - mokymo programų reikalavimai. Regos negalią turintis mokinys nesuspėja kartu su bendraklasiais. Bendrojo lavinimo mokytojai negali skirti pakankamo dėmesio neįgaliam mokiniui. Dėl šių priežasčių nukenčia mokinio žinios. Neaišku, kaip silpnaregiai moksleiviai išlaikys valstybinius egzaminus. Čia nuolaidų nėra! Mums svarbu neperlenkti lazdos. Kaip jau minėjau, vaikai turi turėti pasirinkimo laisvę. Šio projekto vienas iš tikslų buvo suteikti kuo daugiau socialinių įgūdžių. Tokių įgūdžių įgyjama ne specialiose mokyklose, o tik bendrojo lavinimo įstaigose.

"M.Ž." Kokių naujų galimybių atsirado Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare? Ar panašūs projektai bus vykdomi ateityje?

A. J. Esame Europos Sąjungoje, todėl daugiau tokių projektų, kokį vykdėme remiami švedų, nebus. Teks rašyti bendrus projektus su Švedijos ar kitų ES priklausančių šalių atstovais. Rašydama naujus projektus galiu drąsiai teigti, jog ES biurokratija yra didelė. Bendradarbiauti su švedais buvo smagu. Jie nebuvo smulkmeniški. Atsiskaitant nebuvo keliama griežtų reikalavimų. O ES projektai yra labai sudėtingi, ypač atsiskaitymas. Europos Sąjungoje būtinos partnerystės deklaracijos. Partneriai turi būti patikimi, turėti "tarptautinį svorį". Partnerių dalyvavimas nėra būtinas tik rašant projektus struktūriniams fondams. ES teikiama parama įvairiems projektams yra kur kas didesnė materialia prasme nei atskirų fondų ar šalių parama, o tai neišvengiamai susiję su didesniu gaunamos paramos ir atsiskaitymo už ją biurokratizavimu.

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]