GYVENIMO AKTUALIJOS

DIDELIS IR SUNKUS PINIGŲ MAIŠAS

Europos Sąjungos struktūriniai fondai - kas nėra apie juos girdėjęs? Kuri save gerbianti valstybės institucija ar visuomeninė organizacija nesvajoja pasisemti iš šito aruodo? Sakydami žodį "pasisemti" galvoje neturime jokių juodų minčių - ne pasivogti, ne ką nors apgauti - daryti tai visiškai sąžiningai, pagal iš anksto nustatytas ir visų priimtas žaidimo taisykles. Arba, kalbant paprasčiau, rašyti projektus, gauti jiems finansavimą, juos vykdyti, vėl rašyti ir vėl gauti... Deja, vos pradėjus sukinėtis apie ES aruodą, greitai įsitikinama, kad tas "riešutas" kietesnis, tas "laimės žiburys" aukštesnis, negu manyta, kad jį dieną ir naktį nepavargdamos saugo keisčiausiais biurokratiniais pavidalais virtusios vaikystės pasakų raganos ir šmėklos. Panašiais pastebėjimais ar metaforomis visiškai nenorime pasakyti, kad šito "riešuto" negalima perkrimsti ar kad tas europietiškasis "laimės žiburys" yra sunkiau pasiekiamas nei biliūniškasis. Tik iš anksto norime perspėti, kad tie, kurie bandys jį pasiekti, turi būti savo srities profesionalai - vien gerų norų ir mėgėjiškumo čia neužteks. Neužteks ir vieno kito straipsnelio "Mūsų žodyje" ar kuriame kitame periodiniame leidinyje, tačiau pirmuoju kelio ženklu, savotišku įvadu į miglotą ir šiek tiek "išskydusią" ES struktūrinių fondų šalį panašūs straipsneliai galėtų būti.

* * *

Rugsėjo 28 d. Vilniuje, Neįgaliųjų verslo informacijos centre, įvyko seminaras "Europos struktūrinių fondų parama socialiniams projektams". Apie ES struktūrinių fondų paramą pasakojo, į seminaro dalyvių klausimus atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai Raimonda Selenienė ir Rimantas Garpštas.

Yra keturi ES struktūriniai fondai ir kelios svarbiausios ES programos, kurių čia neminėsime ir kurias galima rasti internete, geriausiai - Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje tinklalapyje. Kaip netrukus pamatysime, mus labiausiai domina du fondai. Tačiau prieš pradedant apie juos kalbėti, dera žinoti, kad nėra vienos institucijos, dirbančios su visais keturiais fondais ir surenkančios jiems teikiamus projektus, - atskiros ministerijos paprastai kuruoja savo srities projektus ir jiems gaunamas lėšas. Būtent kuruoja, nes kasdieniniu praktiniu darbu užsiima ne projektus kuruojančios ministerijos, o vykdančiosios institucijos. Taigi, jeigu sumanysite teikti paraišką kuriam nors iš minėtų keturių ES struktūrinių fondų, iškart pasiruoškite bendrauti su dviem žinybom - atitinkama ministerija ir vykdančiąja institucija.

SADM atsakinga už dviejų - ES regioninės plėtros ir ES socialinio fondo lėšas bei šiems fondams teikiamus projektus. Regioninės plėtros fondas finansuoja vadinamąsias kietąsias investicijas: statybą, rekonstrukcijas, įrangos pirkimą ir pan. Socialinis fondas - žmogiškųjų išteklių programas: įvairius mokymus, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir pan. Socialinio fondo dispozicijoje taip pat - socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija, ją skatinantys projektai. Lyginant su daugeliu ES kultūrinės paramos programų, abu minėti fondai turi privalumų: nereikalauja turėti partnerių užsienyje, atskirais atvejais gali finansuoti iki 100 proc. projektui reikalingų lėšų. Palyginimui pasakysime, kad, išskyrus labai nedideles išimtis, visi 2005 m. ES finansuojami kultūriniai projektai privalo turėti bent tris partnerius (iš jų du užsienyje) ir jiems skiriama ne daugiau kaip pusė projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų. Tad skirtumas, net ir žvelgiant "plika akimi", tikrai matomas! Vis dėlto seminaro svečiai neslėpė, kad iš dviejų lygiaverčių projektų pirmenybė bus teikiama tam, kurio dalyviai įneš didesnį savo pačių įnašą. Pastatai, turima įranga įnašu būti negali - tik grynieji pinigai. Rengiantiems projektus ar, greičiau, ketinantiems juos rengti, visada reikia turėti galvoje, kad egzistuoja ir toks dalykas kaip minimalus projekto dydis, mūsų kalbamu atveju jis - 200 tūkst. Lt. Vadinasi, jeigu jūsų rengiamas projektas, tegu ir labai reikalingas bei originalus, tesieks tik 50 ar 100 tūkst. Lt, lėšų iš ES struktūrinių fondų jam įgyvendinti jūs negausite. Žinoma, galima kooperuotis, vykdyti bendrus projektus ir pan., bet tai jau šiek tiek kita kalba.

Lėšos visiems ES projektams bus skiriamos remiantis šių metų vasarą LR Vyriausybės priimtu ir suderintu su Europos Komisija "Bendruoju programavimo dokumentu 2004 - 2006 metams".

Tai išsami programa, kurioje nurodytos Lietuvos ekonominio vystymosi ir socialinės veiklos kryptys, dokumente vadinamos prioritetais. Kiekvienas prioritetas turi dar po keletą ar keliolika smulkesnių dalių, vadinamų priemonėmis. Taigi, vaizdžiai kalbant, visą dokumentą galėtume palyginti su spinta, turinčia daug dalių (prioritetų), o šie savo ruožtu turi dar visokiausių stalčių ir stalčiukų (priemonių). Be abejonės (tai vienu balsu tvirtina visi ekspertai), sėkmingam projektui svarbiausia - gera idėja, bet ne mažiau svarbu žinoti ir tų "spintos dalių" ar "stalčiukų" reikalavimus. Šiuos dalykus geriau suprasti padės "Bendrojo programavimo dokumento" priedas, kuriame prioritetai ir priemonės aiškinamos dar smulkiau. Kad nekalbėtume vien abstrakcijomis, pateiksime konkretų pavyzdį. "Bendrajame programavimo dokumente" nemažai kalbama apie profesinę neįgaliųjų reabilitaciją, grįžimą į darbo rinką ir pan.

Daug kalbama ir apie nestacionarių socialinių paslaugų teikimą, tačiau apie pačią socialinę reabilitaciją - beveik nekalbama. Kaip pastebėjo seminaro svečiai, profesinė reabilitacija nėra vien darbinių įgūdžių suteikimas, šią sąvoką dera suprasti plačiau: kad profesinė reabilitacija būtų sėkminga, galbūt reikės įsigyti kompiuterį ar transporto priemonę, kuri atvežtų neįgaliuosius į reabilitacijos centrą, pritaikyti jiems centro aplinką ir pan. Tačiau žmogus, tarkime, neregys, kada nors iš tokio centro išeis, grįš į darbo rinką ir tada jam jau nebeužteks kažkada buvusios pritaikytos aplinkos ir šiltnamio sąlygų: jis turės vaikščioti per sankryžas, naudotis viešuoju transportu. Todėl praėjusiais metais Vilniuje buvo žengti pirmieji žingsniai kuriant radijo bangomis valdomą sistemą, informuojančią neregį apie atvažiuojančio į stotelę troleibuso ar autobuso numerį ir maršrutą. Idėja gera, bet, atrodo, taip ir liks tik idėja. Paklausti, ar tokį projektą ES fondai galėtų finansuoti, svečiai atsakė, jog į profesinės reabilitacijos "stalčiuką" jis netilptų, tad reikėtų ieškoti kito. Toks "stalčiukas" ar vėliava galėtų būti ES regioninės plėtros fondas, tiksliau pasakius, ta jo dalis, kur kalbama apie fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliems žmonėms. Taigi, kaip matome, idėja - svarbu, bet ne mažiau svarbu ir jos apipavidalinimas, žinojimas, kuriam iš minėtų struktūrinių fondų ją pateikti.

Apskritai pastaruosius dvejus ar trejus metus visų su neįgaliaisiais susijusių projektų arkliukas bus profesinė reabilitacija ir nestacionarių socialinių paslaugų vystymas, jų infrastruktūros gerinimas bei plėtra. Tad jeigu manote, kad jūsų projektas ne visiškai atitinka šiuos prioritetus, pasistenkite jį apvilkti "profesinės reabilitacijos" marškinėliais ar priderinti prie nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros.

Konkursuose teikiant paraiškas gali dalyvauti: apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, biudžetinės bei viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai. Svarbiausios remiamos veiklos per artimiausius kelerius metus: neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrų kūrimas arba plėtra (statyba, rekonstrukcija, aplinkos pritaikymas ir materialinės bazės kūrimas); nestacionarių socialinių paslaugų kūrimas, t. y. centrai, kuriuose neįgalų žmogų būtų galima palikti visai dienai. Tokių centrų idėja, kad šeimos nariai galėtų grįžti į darbą, o neįgalusis būtų prižiūrimas visą dieną.

Penkiasdešimt metų buvusios gamybiniais mokymo kombinatais, vėliau tapusios uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis LASS įmonės pagal šią vasarą priimtą atitinkamą įstatymą tampa socialinėmis įmonėmis. Tad nemaža seminaro dalyvių klausimų dalis buvo skirta šių įmonių ir ES fondų bendradarbiavimui. Deja, kokių nors itin gerų naujienų negalime pranešti: Regioninės plėtros fondo programose socialinės įmonės dalyvauti negali. Negali, matyt, todėl, kad tada, kai buvo rengiamas "Bendrasis programavimo dokumentas", tokių įmonių apskritai dar nebuvo. "Turime materialią bazę, daugelio metų darbo su neregiais patirtį, - sakė UAB "Liregus" generalinis direktorius Leonas Kirkilovskis, - galėtume apankančius žmones mokyti naujų profesijų, perkvalifikuoti".

Deja, kaip sakėme, socialinė įmonė šito negali. Tačiau, kaip pastebėjo seminaro svečiai, galima, pavyzdžiui, prie socialinės įmonės steigti profesinio rengimo ar perkvalifikavimo centrą. Tokiam centrui lėšų iš ES struktūrinių fondų jau bus galima gauti. Mat vienas svarbiausių tokios paramos reikalavimų, kad profesinei reabilitacijai naudojama materiali bazė kartu nebūtų naudojama ir gamybai. Kitaip sakant, tose pačiose patalpose, prie tų pačių įrengimų negali sėdėti ir tas, kuris gamina produkciją, ir tas, kuris dar tik mokosi ją gaminti. Skirtingose patalpose, prie skirtingų įrengimų, bet po tuo pačiu stogu - gali.

Pateikėme tik vieną pavyzdį, kaip kuri nors įstaiga ar ūkio subjektas (šiuo atveju socialinė įmonė) lėšų savo veiklai iš ES struktūrinių fondų gauti negali, bet, šį tą pakeitus, šį tą nuveikus, - gali. Panašių pavyzdžių, matyt, rastume ne vieną ir ne du. Galime piktintis, galime ironiškai šypsotis, bet yra taip, kaip yra: Briuselio biurokratija, taisyklės, nuostatai, reikalavimai ir pan. Antra vertus, nereikia pamiršti: perkandome sovietinę biurokratiją, perkąsime ir šitą! Taigi daugiau optimizmo ir išradingumo - nepaimamų tvirtovių nebūna!

KVIETIMUS TEIKTI PARAIŠKAS, PROJEKTŲ REIKALAVIMUS IR GAIRES PAREIŠKĖJAMS GALIMA RASTI:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje - www.eudel.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - www..socmin.lt

Centrinė projektų vykdymo agentūra - www.cpva.lt

Europos socialinis fondas - www.esf.lt

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]