IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

Pradinukų mokytoja

Rugpjūčio 5 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Aldona Stanaitytė-Baltramiejūnienė, pedagogė. Gimė Kaune, karininko šeimoje. Baigusi Kauno VIII gimnaziją, 1941 m. įstojo į Kauno mokytojų seminariją, 1942 m. ją baigė. Dirbo mokytoja Kampų (netoli Babtų) pradinėje mokykloje. Karas išblaškė šeimą. Tėvas pasitraukė į Vakarus. Pati Aldona, klajojusi Vakarų šalyse, sugrįžo į Lietuvą. Mokytojo Kazimiero Augulio paskatinta ir direktoriaus Jono Mikėno priimta, nuo 1945 m. rudens pradėjo dirbti mokytoja Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Jai paskyrė darbuotis su pradinukais. Ir taip iki 1983 metų. Gyveno mokyklos patalpose, bet kuriuo metu pas ją galėjo lankytis mokiniai, sušilti.

Mokytoja, būdama energinga, linksma, kupina įvairiausių sumanymų, suorganizavo lėlių teatrą. Surinko gabių nematančių ir primatančių mokinių būrelį. Darbą pradėjo. Pasisekė. Su pertraukomis tasai lėlių teatras, jos vadovaujamas, dirbo iki 1983 metų. Lėlių teatras pagarsėjo, nes vaidinimus rengė ir kitų mokyklų moksleiviams. Respublikiniuose lėlių teatrų konkursuose buvo laimėjęs prizinių vietų.

Ištekėjo už Antano Baltramiejūno, kuris, baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, pradėjo dirbti mokytoju toje pat mokykloje, o netrukus tapo ir jos direktoriumi. Ilgametė pedagoginė patirtis padėjo A. Baltramiejūnienei su bendraautore Anastazija Dekeriene parengti aklųjų mokyklos pirmai klasei skirtą elementorių "Žiburėlis", kurį LAD leidykla išleido 1964 m. Po dešimties metų pasirodė jos vienos iš naujo parengtas to paties pavadinimo elementorius. Mokslinėje konferencijoje (1978) skaitė pranešimą "Vaizdumo ir estetinių priemonių panaudojimas aklųjų ir silpnaregių vaikų mokyme".

Mokytoja buvo veikli besikuriančios Lietuvos aklųjų draugijos narė ir jos pirmojo suvažiavimo (1947) delegatė. Prisidėjo prie draugijos kultūros kėlimo.

Po tiekos metų, užsiminus apie Aldoną Baltramiejūnienę, daugelis pasako: "O, ji buvo ir mano pirmoji mokytoja!" Gražus įvertinimas: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo 1998 m. buvusią Kauno aklųjų mokyklos mokytoją Aldoną Baltramiejūnienę padėkos raštu.

Atkaklus šiauliečių Antanas

Rugpjūčio 27 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Antanas Pliuškevičius, literatas, aklųjų veikėjas.

Gimė Daušiškių kaime (Šiaulių raj.), mažažemių valstiečių šeimoje. 1939 m. baigė Lieponių pradinės mokyklos šešias klases. 1940 - 1941 m. dirbo mechaniku oro uoste, o vokiečių okupacijos metais - žemės ūkyje, 1944 - 1945 m. - Šiaulių kalėjimo prižiūrėtoju. Eidamas prižiūrėtojo pareigas 1945 m. birželio mėn. buvo sužeistas. Neteko regėjimo ir dešinės rankos, jaunuolio gyvenimas staiga pasidarė tragiškas. 1953 m. pradėjo dirbti darbininku LAD Panevėžio įmonės Šiaulių filiale. 1956 m. buvo išrinktas įmonės LAD pirminės organizacijos biuro pirmininku. 1957 - 1961 m. ėjo Šiaulių aklųjų įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas, vėliau - tos pačios įmonės darbininkas.

Dirbo įvairų visuomeninį darbą. Keliolika metų buvo renkamas LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos nariu, rūpinosi aklųjų įdarbinimu, pasižymėjo kaip sumanus racionalizatorius. Rašė korespondencijas ir straipsnius į spaudą. Bendradarbiavo ne tik Šiaulių miesto, bet ir Šiaulių, Kelmės, Radviliškio rajonų laikraščiuose, respublikinėje bei LAD spaudoje. Ryškus Antano Pliuškevičiaus ir Kazio Serapino kūrybinis bendradarbiavimas. Abu literatai džiugino skaitytojus išradingomis korespondencijomis, apybraižomis, vaizdeliais, šmaikščiomis humoreskomis bei gyvenimiška patirtimi paremtais apsakymais. 1978 m. LAD garso įrašų namai išleido A. Pliuškevičiaus ir K. Serapino kūrybos magnetofono juostą, pavadintą "Lyg literatūrinis metraštis" bei 1981 m. - "Apsakymus ir humoreskas". Rengė literatūrinius vakarus, pasikviesdavo ne tik šiauliečių, bet ir rašytojų iš Vilniaus.

1980 m. A. Pliuškevičiui ir K. Serapinui buvo paskirta LAD meno premija už puikius prozos bei publicistikos kūrinius.

A. Pliuškevičius mirė 1993 m. gegužės 23 d. palikęs ryškų pėdsaką šiauliečių aklųjų atmintyje.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Rugsėjo 1 d. sukaks 45 metai, kai įsteigta (1959) LAD (dabar - LASS) Klaipėdos įmonė. Pirmasis įmonės direktorius - Juozas Marcinkus.

Rugsėjo 8 d. sukaks 60 metų, kai gimė (1944) Jonas Burakovas, sporto meistras, treneris.

Rugsėjo 14 d. sukaks 80 metų, kai gimė (1924) Vanda Kazlauskienė, viena pirmųjų Lietuvos aklųjų draugijos darbuotojų.

Rugsėjo 15 d. sukaks 110 metų, kai gimė (1894) Nikolajus Kukinas, Vilniaus aklųjų įmonės (1940 - 1945) direktorius. Mirties data nežinoma.

Rugsėjo 16 d. sukaks 45 metai, kai buvo įrengtas ir pradėjo veikti (1959) LAD Kauno įmonės "radijo mazgas" - pirmasis Lietuvos aklųjų draugijoje.

Rugsėjo 27 d. sukaks 85 metai, kai gimė (1919) Emilija Daktaravičienė, gydytoja oftalmologė, profesorė, Lietuvos aklųjų bičiulė.

Rugsėjo 30 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Adolfas Venckevičius, žurnalistas, ilgametis žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiasis redaktorius, rašytojas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]