MUMS RAŠO

Alvydas VALENTA

IŠ DIDELIO DEBESIO MAŽA LIETAUS


SMALSUMO UŽSPEISTAS

Ar minčiau gimtojo miestelio šaligatvius, ar malkaučiau šalia namų esančiame parke, žiūrėk, kur buvęs nebuvęs, ima ir iš atminties iškyla dar 2002 m. 9-ajame "Mūsų žodžio" numeryje spausdintas Vytauto Gendvilo rašinys "Pabandyti verta". Jame autorius perteikė vieno iš Europos Sąjungos finansuojamų projektų koordinatorių mintis: su naujausių telekomunikacijų ir informacinių technologijų pagalba į darbo rinką sugrąžinti žmones su negalia.

Menu kaip šiandien: vos permetęs akimis minėtą rašinį, buvau šokiruotas jame pateiktos idėjos, jos drąsumo. Entuziastingai, nors ir ne be pavydo, jaunajai aklųjų kartai mintyse palinkėjau didžiausios sėkmės.

Taigi siūlymas pabandyti, nuoširdžiausi linkėjimai sėkmės ir šit jau dveji metai spengiančios tylos. O gal, per tuos savo lęšius tyrinėdamas vis naują žurnalo numerį, būsiu ką nors pražiopsojęs? O gal (juk, šiaip ar taip, esame jau NATO nariai) tų dviejų dešimčių projekto pirmeivių darbas reglamentuojamas grifu "visiškai slaptai" - tos keistos tylos akivaizdoje gali žmogus prisigalvoti balažin ko. Kas išsklaidys, manau, ne tik mano vieno abejones?

Valentinas ČYŽAS

* * *

Pirmiausia poną V. Čyžą, o ir kitus žurnalo skaitytojus, norėtume nuraminti: tikrai nieko nepražiopsojote. Bet šįsyk geriau būtų buvę priešingai: jeigu būtumėte ką nors pražiopsoję. Tai reikštų, kad iš tikrųjų projektas vyksta, tik skaitytojai kažko nepastebėjo arba nesuprato. Dabar gi - dveji metai tylos ir nesuprantamo laukimo.

Kadangi buvau vienas iš pretendentų dalyvauti šiame projekte, todėl į pono V. Čyžo rašinyje keliamą klausimą galiu atsakyti labai išsamiai. Tiesa, žodis "išsamiai" mažiausiai tinka ir greitai suprasite kodėl - mat bet koks išsamumas čia labai sąlygiškas.

Po minėto V. Gendvilo straipsnio ("Mūsų žodis", 2002, Nr.9) iki 2002 m. pabaigos vyko kandidatų į projekto dalyvius paraiškų priėmimas. Priminsime, kad projektas THINK yra tarptautinis, jo trukmė - dveji metai. Pagal projekto reikalavimus turėjo būti atrinkta 20 kandidatų, kurie ir turėjo jį pradėti. Projekto koordinatorius Lietuvoje - VU medicinos fakulteto reabilitacijos ir fizioterapijos centro vadovas, doc. dr. Alvydas Jocevičius. Projekto nuostatai leido jame dalyvauti visiems neįgaliesiems - ir nedirbantiems, ir jau turintiems darbą, tad savo duomenis nusiuntė ir šių eilučių autorius. Juk tikriausiai daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti - ne nuodėmė?! Niekas oficialiai neskelbė, kiek iš viso buvo gauta paraiškų, bet iš aklųjų, kiek mums žinoma, projekto organizatoriams jų nukeliavo bent septynios ar aštuonios. Oficialiai nebuvo paskelbti ir atrinkti projekto dalyviai. Šių eilučių autoriui ir dar keliems vilniečiams neregiams tiesiog buvo pasakyta, kad esame tarp tų dvidešimties pirmųjų, ir tiek. Na, esame, tai esame, negi pulsi prašyti raštiško paliudijimo?

2003 m. pavasarį (bene balandžio mėn.) su mumis susitiko vienas iš projekto koordinatorių Tomas Sinevičius: pasikalbėjome, ką sugebame, mokame, ką norėtume dirbti. T. Sinevičius pranešė, kad projektą remia kompanija "Microsoft", kad jame dalyvaujantiems dvidešimčiai Lietuvos neįgaliųjų ji yra skyrusi 20 "Windows" programinės įrangos komplektų; žadėjo ieškoti galimybių pigiau arba išsimokėtinai nusipirkti kompiuterius. Galima buvo tik džiaugtis - projektas prasidėjo!

Praėjo vasara, atėjo ruduo. Iš THINK organizatorių - jokių žinių. Na, ar sunku pasiskambinti patiems, pasiteirauti? Skambinamės, teiraujamės - paaiškėja, kad kompiuterių įsigyti pigiau nei rinkoje neišeis. Kipšas nematė - sukrapštysime tuos kelis papildomus šimtus, svarbu, kad darbas būtų... Ilgiau nedaugiažodžiaujant reikia pasakyti, kad šitaip tie metai ir baigėsi. Pačioje 2003 m. pabaigoje vienas iš projekto koordinatorių pažadėjo, kad 2004 m. pradžioje būtinai visi susitiksime ir sudėsime taškus ant i. Ką gi, susitiksime, tai susitiksime - laukiame toliau. Praeina šių metų sausis, vasaris - jokių ženklų, jokių požymių, kad su mumis kas nors norėtų susitikti. Nuo kovo pradžios iki birželio pradžios vienam iš projekto koordinatorių T. Sinevičiui skambinome gal keturis ar penkis kartus: "Norime susitikti, pasikalbėti, sužinoti projekto rezultatus. Jei pasisekė nors vienam ar dviem žmonėms rasti darbą - valio, jei nepasisekė - kodėl? Lietuvos darbdaviai - žvėrys, ar Lietuvos aklieji visiškai išdvėsę, ne tokie kaip kitose ES valstybėse, ar dar kokios kitos priežastys?"

Deja, toks susitikimas taip ir neįvyko: projekto kordinatoriams komandiruotės, konferencijos, seminarai - jokios nei oficialios, nei neoficialios informacijos apie garsiai prieš dvejus metus išreklamuotą projektą taip ir negavome. Projekto svetainėje http://think.w3.lt irgi jokių žinių: senos 2003 metų pasakėlės. Labai abejotina, kad rudenį, projekto kordinatoriams sugrįžus iš atostogų, kas nors pasikeistų. Antra vertus, keistis kažkas turės, atsiskaityti (bent jau formaliai) reikės ir Briuseliui, ir saviesiems.

Projekto pamokos. Nenorime projekto organizatorių kaltinti nebūtomis nuodėmėmis - galbūt jie tikrai nuoširdžiai norėjo neįgaliesiems padėti, galbūt kažkas nepasisekė arba sekėsi ne taip, kaip tikėtasi. Tačiau yra ir kita medalio pusė: jau mūsų senoliai žinojo vieną labai paprastą tiesą - gerais norais pragaras grįstas! Kad idėja (ar projektas) įgytų konkretų pavidalą, reikia ne tik gerų norų, bet ir patirties, pastangų, laiko. Aišku, kad projekto organizatoriams viso šito pritrūko. Ką daryti, kad panašūs dalykai nesikartotų ateityje? Neįgaliųjų organizacijos, Lietuvos invalidų reikalų taryba niekam negali uždrausti rengti neįgaliesiems skirtų projektų, negali tapti šių projektų vykdymo monopolistėmis. Tačiau jos gali garsiai pareikšti, kad yra kompetentingos vertinti šiuos projektus, primygtinai siūlyti, kad tarp panašių projektų koordinatorių būtų ir neįgaliųjų organizacijų atstovų. Reikalauti, kad už projektus, kuriuose dalyvauja neįgalieji, būtų atsiskaitoma. Perfrazuojant vieną neseniai per visas Lietuvos televizijas skambėjusią politinę reklamą, patys turėtume tapti "kietesni ir agresyvesni".

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]