TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

PAGALIAU SULAUKĖME

(tęsinys, pradžia - "Mūsų žodis", 2004 m. Nr. 7)

Šiame straipsnyje aptarsime atskiras valstybės pagalbos socialinėms įmonėms rūšis.

Socialinių įmonių įstatymo 13 str. nustato 3 visoms socialinėms įmonėms teiktinas valstybės pagalbos rūšis, o toms socialinėms įmonėms, kurios turi dar ir papildomą neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, numatomos dar 3 papildomos valstybės pagalbos rūšys.

Visoms socialinėms įmonėms teiktinos valstybės pagalbos rūšys

1. Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija.

Ši kompensacija mokama už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį tikslinėms grupėms priskirtiną darbuotoją ir yra skirta kompensuoti darbdavio išlaidoms, atsirandančioms dėl šių darbuotojų mažesnio darbo našumo, riboto darbingumo ar darbinių įgūdžių stokos. Už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį I ir II grupės invalidą kas mėnesį socialinei įmonei kompensuojama 60 proc. šio invalido darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų, darbdaviui privalomų mokėti socialinio draudimo įmokų, o už kiekvieną III grupės invalidą ar kitoms tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją - 50 proc. šio darbuotojo darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų, darbdaviui privalomų mokėti socialinio draudimo įmokų. Siekiant išvengti pernelyg didelių kompensacijų, Socialinių įmonių įstatymo 14 str. įveda tam tikras kompensuojamo darbo užmokesčio "lubas" - kompensuojamas darbo užmokestis negali viršyti 2 minimalių mėnesinių algų (toliau MMA) (šiuo metu 1 MMA = 500 Lt). Jei tikslinėms grupėms priskirtino darbuotojo darbo užmokestis viršija 2 MMA, t.y. 1000 Lt, kompensacija bus skaičiuojama ne nuo jam mokamo darbo užmokesčio, o nuo 1000 Lt.

Pvz., II grupės invalidas uždirba 1200 Lt - jo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija bus skaičiuojama taip: kadangi šio darbuotojo darbo užmokestis viršija kompensuojamo darbo užmokesčio maksimumą, kompensacija bus skaičiuojama ne nuo viso darbo užmokesčio, o tik nuo kompensuojamo, t.y. nuo 1000 Lt. Kaip žinome, darbdaviui privalomos mokėti socialinio draudimo įmokos yra 31 proc. nuo kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio. 31 proc. nuo 1000 Lt = 310 Lt.

Taigi 60 proc. kompensacija bus skaičiuojama nuo (1000 +310) Lt=786 Lt.

2. Subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti.

Šios rūšies subsidiją, atsižvelgiant į ją reglamentuojančio Socialinių įmonių įstatymo 15 str. turinį, galima suskirstyti į du porūšius:

a) subsidiją darbo vietai įsteigti,

b) subsidiją neįgalaus darbuotojo darbo vietai pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti.

Subsidija darbo vietai įsteigti gali būti skiriama, jei socialinė įmonė atitinka tokias 3 sąlygas:

1) įsteigus naują darbo vietą socialinės įmonės vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su šiuo skaičiumi per praėjusius 12 mėnesių;

2) į įsteigtą darbo vietą įdarbinami tikslinėms grupėms priklausantys asmenys;

3) ši darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius.

Šia subsidija socialinei įmonei kompensuojama iki 70 proc., o darbo vietos neįgaliam darbuotojui steigimo atveju iki 90 proc. visų darbo vietos steigimui reikalingų išlaidų, be to, ši subsidija vienos darbo vietos steigimui negali viršyti 40 MMA, t.y. 20000 Lt.

Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietos pritaikymo ir jo darbo priemonių įsigijimo ar pritaikymo išlaidoms kompensuoti gali būti skiriama tik tada, kai šios išlaidos reikalingos pašalinti kliūtims įmonėje, atsirandančioms dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jam atlikti darbo funkcijas. Šios subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 90 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų, ir ji vienai darbo vietai negali būti didesnė kaip 40 MMA.

3. Subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Socialinių įmonių įstatymas nustato, kad socialinės įmonės, be savo pagrindinės veiklos, turės dar užsiimti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialinės integracijos priemonėmis. Taigi socialinėms įmonėms gali tekti vykdyti įvairius darbuotojų mokymus. Dėl šių mokymų, žinoma, socialinės įmonės turės nemažai papildomų išlaidų. Būtent tokių išlaidų kompensavimui ir numato įstatymas subsidijas tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Šiomis subsidijomis gali būti iš dalies kompensuojamos tokios socialinių įmonių išlaidos:

1) išlaidos mokytojų, auklėtojų, instruktorių ar socialinių darbuotojų darbo apmokėjimui ir socialiniam draudimui už tą laiką, kai jie tiesiogiai dirba su besimokančiais asmenimis;

2) mokytojų, auklėtojų, instruktorių, socialinių darbuotojų ir besimokančių asmenų kelionių, susijusių su mokymu, išlaidos;

3) kitos mokymų organizavimui būtinos išlaidos (metodinė literatūra, smulkios priemonės, darbo medžiaga ir pan.);

4) išlaidos, skirtos besimokančių darbuotojų darbo užmokesčiui, apskaičiuotam už mokymosi laiką. Šiam paskutiniajam tikslui turėtoms išlaidoms padengti galima skirti ne daugiau kaip pusę darbuotojų mokymui skirtos subsidijos sumos, t.y. ne mažiau kaip pusė šios subsidijos turi būti panaudota pirmųjų trijų su darbuotojų mokymu susijusių išlaidų kompensavimui.

Aptariamos kompensacijos dydis priklauso nuo mokymų rūšies.

Įstatymas išskiria dviejų rūšių mokymus - tai bendrojo pobūdžio mokymus, kurių atveju galima kompensuoti iki 80 proc. jų organizavimui reikalingų išlaidų, ir specialų mokymą, kuriam vykdyti kompensuojama iki 45 proc. jo organizavimui skirtų išlaidų. Bendrojo pobūdžio mokymu laikomas toks darbuotojo ar jų grupės mokymas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su asmens atliekamu darbu ar pareigomis socialinėje įmonėje, arba toks mokymas, kurio metu gautus įgūdžius bei žinias asmuo galėtų pritaikyti ir kitoje darbovietėje. Jei mokymas neatitinka išvardintų sąlygų, tai jis laikomas specialiu.

Tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms teiktinos valstybės pagalbos rūšys

Socialinių įmonių įstatymas numato 3 valstybės pagalbos rūšis, skirtas ne visoms socialinėms įmonėms, o tik toms iš jų, kurios, be socialinės įmonės statuso, dar turi ir neįgaliųjų socialinės įmonės statusą.

1. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti.

Šia subsidija numatyta kompensuoti iki 70 proc. neįgaliųjų socialinės įmonės išlaidų, skirtų kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti. Taigi šią subsidiją galima gauti vykdant patalpų remontą ar rekonstrukciją, kurio metu patalpos pritaikomos neįgaliesiems, tvarkant įmonės teritoriją ar kitą su įmonės veikla tiesiogiai susijusią aplinką ir ją pritaikant neįgaliesiems.

2. Subsidija papildomoms administravimo ir transporto išlaidoms kompensuoti.

Šią subsidiją reglamentuojantis Socialinių įmonių įstatymo 18 str. nepaaiškina, kokias konkrečiai papildomas administravimo išlaidas neįgaliųjų socialinėms įmonėms numatoma kompensuoti. Kiek aiškiau sureglamentuotas transporto kuro išlaidų kompensavimas. Transportui patirtas kuro išlaidas įstatyme numatoma kompensuoti toms neįgaliųjų socialinėms įmonėms, kurios organizuoja savo neįgalių darbuotojų, esančių I arba II grupės invalidais, vežimą į darbą arba iš darbo, jeigu tokių į darbą ar iš jo vežamų neįgalių darbuotojų įmonėje yra ne mažiau kaip 4. Įstatymas nustato, kad tiek papildomoms administravimo išlaidoms, tiek išlaidoms transporto kurui gali būti kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. visų šiems tikslams reikalingų išlaidų.

3. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.

Ši subsidija neįgaliųjų socialinei įmonei mokama už kiekvieną joje dirbantį I ir II grupės invalidą. Už vieną dirbantį I grupės invalidą subsidija sudaro 30 proc. MMA, o už II grupės invalidą - 20 proc. MMA. Jei I ar II grupės invalidas dirba ne visą darbo dieną, ši subsidija atitinkamai mažinama.

Valstybės pagalbos apribojimai

Socialinių įmonių įstatymo 22 str. leidžia socialinėms įmonėms gauti ir kitų rūšių, negu išvardinta šiame įstatyme, valstybės pagalbą, tačiau įveda ir valstybės pagalbos dydžio apribojimus. Viena socialinė įmonė per trejus iš eilės einančius metus valstybės ir Europos Sąjungos pagalbos gali gauti ne daugiau kaip 51 750 000 Lt. Visų rūšių pagalba, skirta tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir nuo jo skaičiuojamoms darbdavio mokėtinoms socialinio draudimo įmokoms mokėti, negali viršyti 100 proc. šiems darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų darbdavio mokėtinų socialinio draudimo įmokų sumos.

Valstybės pagalbos teikimo ir jos panaudojimo tvarka

Valstybės pagalbos teikimo ir jos panaudojimo tvarką reglamentuoja įstatymo 20 ir 21 str. bei 2004 m. liepos 7 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 852 "Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR socialinių įmonių įstatymą", skelbtas "Valstybės žiniose" 2004 m. liepos 10 d. Nr. 107 - 3991. Pagal minėtus teisės aktus juridiniams asmenims socialinės įmonės statusą suteikia, skiria ir administruoja joms valstybės paramą bei kontroliuoja jos panaudojimą Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau LDB). Norėdamos gauti valstybės pagalbą, socialinės įmonės su LDB turi sudaryti sutartį "Dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos". Subsidijos privalo būti naudojamos griežtai pagal jų tikslinę paramą, be to, būtina laikytis ir kitų įstatyme bei minėtoje sutartyje nustatytų subsidijų panaudojimo sąlygų, priešingu atveju gali tekti grąžinti visą skirtą subsidiją arba jos dalį.

Keletą lengvatų socialinėms įmonėms nustato ir kiti LR įstatymai. LR pelno mokesčio įstatymo 5 str. 5 d. atleidžia socialines įmones nuo pelno mokesčio.

LR viešųjų pirkimų įstatymo 64 str. 3 d. leidžia valstybės įstaigoms supaprastinta tvarka pirkti iš socialinių įmonių jų pačių pagamintą produkciją ar teikiamas paslaugas, t.y. taip vadinamų neskelbiamų supaprastintų derybų būdu arba taikant įprastą komercinę praktiką.

Nors socialinių įmonių įstatymas galioja nuo š.m. birželio 19 d., daugumos jo įgyvendinimui skirtų poįstatyminių aktų ar nusistovėjusios įstatymo įgyvendinimo praktikos - bent jau šio straipsnio rašymo metu - vis dar nėra, todėl šiame rašinyje teko apsiriboti iš esmės tik LR socialinių įmonių įstatymo nuostatomis, kurios dažnai yra nepakankamai aiškios ir išsamios bei dažnai nurodo, kad detaliau vienas ar kitas klausimas bus sureguliuotas poįstatyminiais aktais.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]