IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


Dar kartą apie Vilniaus aklųjų įmonės tragediją

Nenumaldomai bėga laikas, praeitin nutolsta ne tik džiugūs, bet ir liūdni įvykiai. Liepos 11 dieną sukanka 60 metų nuo įvykusios Vilniaus aklųjų įmonės tragedijos (1944), kai hitlerininkai, traukdamiesi iš Vilniaus, sudegino įmonės pastatus ir nušovė keturis darbininkus. Apie šį šiurpų įvykį pirmasis spaudoje paskelbė Juozas Jurginis "Aklųjų mirtis" knygoje "Šiurpūs Lietuvos istorijos puslapiai" (1958). Po kelių dešimtmečių žurnalistas Jonas Šukys iš naujo surinko medžiagą ir patikslino faktus, kuriuos ne visiškai teisingai buvo pateikęs J. Jurginis savo straipsnyje. Čia mes ir remiamės J. Šukio darbu "Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus kombinato istorija".

* * *

Iki raudonosios armijos įvedimo į Vilnių bebuvo likusios dvi dienos, kai čia 1944 m. liepos 11 d. įvyko ta aklųjų nelaimė.

Nemažai neregių nuo bombardavimo slėpėsi visai netoli - Akmenų gatvėje įrengtoje slėptuvėje. Tuo metu vokiečių kareiviai atsitraukdami šaudė faustpatronais ir degino namus. Tai pamatęs, aklųjų įmonės darbininkas kiek primatantis Jonas Audzevičius nuskubėjo į bendrabutį savo draugų įspėti. Jis žinojo, kad bendrabučio virėja iš slėptuvės ten nuėjo gaminti pietų, o su ja - ir trys aklieji. Tačiau šie Audzevičiaus žodžius išklausė abejingai, nes nepatikėjo, kad vokiečiai gali padegti namą, kuriame gyvena niekuo nepavojingi aklieji. J. Audzevičius kažkokiu reikalu užlipo į antrąjį aukštą, kur buvo bendrabučio gyvenamieji kambariai, ir pajuto, kad medinis aukštas jau dega. Nesvyruodamas iš antrojo aukšto iššoko ant daržo lysvės, pasislėpė saugioje vietoje ir taip išliko gyvas. Tuo metu reginti senutė virėja Vincenta Podolska dėjo valgyti ir kvietė prie stalo jaunus akluosius darbininkus Valerijoną Stankevičių, Vladislovą Jaciną, Janiną Gilevską. Tik staiga ir apatinį aukštą apsiautė liepsna. Abu vyrai ir abi moterys išbėgo pro duris, bet prie durų su automatu stovėjo vokietis. Visi keturi sukniubo pakirsti kulkų.

Klaiki žinia greit pasiekė kitus akluosius. Atėję jie rado abu savo pastatus tarp Jono Basanavičiaus ir Kosto Kalinausko gatvių sudegusius. Pražuvo įrengimai, žaliavos, įmonės dokumentacija, žuvo viskas - karksojo tik mūro sienos.

V. Podolskos palaikus pasiėmė ir palaidojo giminės, o tris nušautus ir baisiai apdegusius akluosius draugai susuko į antklodes ir čia pat, kieme, iškasę duobes paguldė amžinam poilsiui.

Netrukus Vilniaus neregiai kūrėsi naujoje vietoje, pamažu pradėjo vėl dirbti, nors darbo sąlygos buvo labai sunkios, bet ryžtas padėjo išgyventi.

Oftalmologė Ona Landsbergienė

Liepos 14 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1894) Ona Landsbergienė, oftalmologė. O. Jablonskytė Landsbergienė gimė Dubultuose, Latvijoje. Ji - didžiojo Lietuvos kalbininko Jono Jablonskio duktė. Lietuvos akliesiems globoti draugijos narė (1930 - 1940). Parašė straipsnių apie aklumo priežastis Lietuvoje ir aklųjų mokymą. Žinomi ir kiti jos darbai su bendraautoriumi Petru Kazlausku: "Pirmasis Lietuvos akių gydytojų draugijos suvažiavimas" (Medicina, 1934), "Aklumo priežastys Lietuvoje" (VDU medicinos fakulteto darbai, 1934), jame kalbama ir apie aklųjų institutą. Ne kartą užsiminė apie aklųjų ir silpnaregių mokymą. Tai ryšku ir žurnale "Medicina". Pokario metais Kauno aklieji ir silpnaregiai kreipdavosi į ją norėdami gauti okulisto pagalbą. Ją mielai prisimindavo. Mirė 1957 m. kovo 22 d. Kaune.

Nuo adatos iki eilėraščių

Liepos 14 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Ona Variakojienė, literatė.

Ona Gurklytė Variakojienė gimė Kavolių kaime, netoli Panemunio (Rokiškio raj.), valstiečių šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą išmoko siūti ir nuo 16 metų vertėsi siuvėjos amatu. Prie sovietų, nenorėdama pakliūti į kolchozą, pasitraukė į Latviją, kur 10 metų taip pat siuvėjavo. Ten su vietos lietuviais vaidino J. Vilkutaičio Keturakio komedijoje "Amerika pirtyje". Grįžusi į Lietuvą apsigyveno Juodupėje, baigė jaunesniųjų medicinos seserų kursus ir dešimt metų išdirbo slauge Juodupės ligoninėje. Ištekėjo. Persikėlė į Rokiškį. Čia ligoninėje, gimdymo skyriuje, vėl dirbo slauge.

Netekusi regėjimo, 1975 m. O. Variakojienė įsidarbino Panevėžio aklųjų įmonėje darbininke. Panevėžyje baigė suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. 1977 - 1993 m. dirbo LASS Rokiškio rajono tarybos pirmininke.

O. Variakojienė buvo literatė. Kūrė eilėraščius. Jos kūrybos yra išspausdinta Rokiškio rajono laikraštyje, žurnale "Mūsų žodis", poezijos antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą" (1992), aklųjų kūrybos almanache "Vaivorykštė" (1998) bei almanache "Žodžio spalvos (2002).

Mirė 2001 m. spalio 16 d. Rokiškyje.

Aleksandras nuoširdusis

Liepos 22 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1919) Aleksandras Širiajevas, buvęs Vilniaus aklųjų įmonės direktorius, muzikantas.

Jis gimė Rusijoje, Kalugos srityje, Marjankos kaime, valstiečių šeimoje. Iš vaikystės buvo silpnaregis, vėliau visiškai neteko regėjimo. 1937 m. baigė Budomolevsko nepilną vidurinę mokyklą. 1941 m. baigė Kursko aklųjų muzikos mokyklą ir įsigijo liaudies instrumentų specialybę. Kartu baigė ir Kursko pedagoginio instituto istorijos fakulteto tris kursus. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios su tėvais ir dviem neregėmis seserimis buvo atkeltas į Lietuvą. Po karo ilgą laiką dirbo muzikantu (bajanistu) Alytaus karininkų namuose, rajono kultūros namuose ir kitur.

A. Širiajevas buvo aktyvus besikuriančios Lietuvos aklųjų draugijos Alytaus pirminės organizacijos narys. 1957 m. pradėjo dirbti Vilniaus aklųjų įmonėje darbininku, 1960 m. išrinktas LAD Vilniaus miesto pirminės organizacijos biuro, o nuo 1961 m. - Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. 1965 - 1978 m. buvo įmonės direktorius. Aktyviai dalyvavo meno mėgėjų būreliuose. Buvo nuoširdus draugams ir bendradarbiams. Nuo 1978 m. iki išėjimo į pensiją ( 1987 m.) dirbo įmonės plastmasės ceche vyr. meistru.

Pradedant penktuoju (1962) ir baigiant dešimtuoju (1984) LAD suvažiavimais, buvo renkamas į LAD centro valdybą. LAD devintasis suvažiavimas (1979) jį išrinko draugijos garbės nariu. Mirė 1991 m. balandžio 13 d. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Sąjūdininkas

Liepos 26 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1929) Algimantas Vileikis, aklųjų veikėjas, sąjūdininkas.

Algimantas gimė Šiauliuose. Tėvai nuomojo nemažą ūkį Linkuvos valsčiuje, bet, sovietams užėjus, šeima buvo priversta grįžti į Šiaulius. 1940 m. sovietų valdžios buvo nacionalizuotas tėvo, turėjusio JAV pilietybę, namas Šiaulių centre. 1944 m. pabaigoje enkavedistai tėvą nušovė. Silpnaregė motina ir trys nepilnamečiai vaikai liko mieste be pragyvenimo šaltinio.

Algimantas baigė Voronių kaimo (Pašvitinio valsčiuje) pradinę mokyklą, vėliau lankė ekonominę arba buvusią prekybos mokyklą. Ją uždarius baigė bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą.

Nedavė ramybės įgimta akių liga - pigmentinis retinitas. Siaurėjo akiplotis, pagaliau 1987 m. visiškai neteko regėjimo.

Nuo 1951 m. jis dirbo Šiaulių rajono vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus buhalteriu instruktoriumi, ten pat vyr. instruktoriumi, 1973 m. - Šiaulių įmonės darbininku namudininku, nuo 1974 m. rudens iki 1981 m. rudens - LAD Šiaulių kultūros namų direktoriumi, 1981 - 1989 m. - Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininku.

Išmoko brailio raštą, nes labai mėgo skaityti knygas. Penkiolika metų dainavo kultūros namų vyrų chore. 1988 m. rudenį Šiaulių įmonėje įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupę. Įmonės salėje pirmą kartą nuskambėjo jo gauta Vinco Kudirkos "Tautiškoji giesmė" - buvusios nepriklausomos Lietuvos himnas. Tai buvo tarsi ženklas naujiems darbams, kurie paminėti Šiaulių sąjūdžio dalyvių prisiminimų ir dokumentų rinkinyje "Išsivadavimas: sąjūdis Šiaulių krašte 1988 - 1990 metais". 1986 m. A. Vileikis slapta pradėjo gauti "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką". Jis surinko daug vertingos medžiagos apie rezistencijos dalyvius, politinius kalinius, tremtinius. Būdamas pensininkas ėmėsi brailio lentelės ir grifelio: rašė atsiminimus, kurių rankraštį yra atsiuntęs į Lietuvos aklųjų biblioteką. Tas rašinys pavadintas "Saulės vaikai", jame įdomiai vaizduojami įvykiai Sąjūdžio metais.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Rugpjūčio 5 d. sukaks 80 metų, kai gimė (1924) Aldona Baltramiejūnienė, pedagogė.

Rugpjūčio 27 d. sukaks 80 metų, kai gimė (1924) Antanas Pliuškevičius, literatas, LAD veikėjas. Mirė 1993 m. gegužės 23 d.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]