JUBILIEJAI

Juozas VALENTUKEVIČIUS

AKORDEONININKŲ PATRIARCHUI - 100

Kiekvienas žmogus gyvenime palieka pėdsaką. Vienų jis būna ryškus, kitų - ne toks pastebimas. Povilas Četkauskas, kaip ir visa gausi jų giminė, kilusi iš Aukštaitijos, tikrai pastebimą pėdsaką įspaudė Lietuvos muzikiniame, kultūriniame gyvenime.

Šiais metais minime Povilo Četkausko 100-ąsias gimimo metines. Tai žmogus, kuris pirmasis Lietuvoje išpopuliarino akordeoną - tapo pirmuoju profesionaliu akordeonininku. Be to, šis žmogus paliko gilų pėdsaką prieškario Lietuvos, ypač Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos, choriniame gyvenime.

Šiame straipsnyje pateiksime Povilo Četkausko prisiminimų, aptarsime jo nuveiktus darbus ir jo kūrybinio palikimo įamžinimą. Aišku, pagrindinį dėmesį skirsime P. Četkauskui, kaip akordeonininkui, ir šio muzikos instrumento populiarumui, kuris dabar, galima sakyti, jau tapęs liaudies instrumentu.

Pirmasis akordeonininkas Lietuvoje

Muzikai, ypač akordeonininkai, dažnai Povilą Četkauską vadina Lietuvos akordeonininkų patriarchu. Jo dėka šis muzikos instrumentas atkeliavo į Lietuvą ir tapo labai populiarus dvidešimtajame amžiuje. Instrumentą pamilo, juo grojo ir tebegroja tūkstančiai Lietuvos muzikantų.

Povilas Četkauskas šiuo muzikos instrumentu susidomėjo ir mokėsi groti pats. Apie meilę šiam instrumentui muzikas pasakoja savo prisiminimuose, užrašytuose prieš 25 metus.

"Šį įdomų muzikos instrumentą pamačiau ir išgirdau 1933 metais. Į Klaipėdą buvo atvažiavęs Kurtas Maras, garsus vokiečių akordeonininkas ir pedagogas. Tuoj pat susipažinau ir su pačiu akordeonininku, ir su akordeonu.

Susitaupiau pinigų ir išsirašiau (atsisiunčiau paštu) iš Vokietijos "Honerio" firmos 120 bosų akordeoną. Man regis, tai buvo pirmasis akordeonas Lietuvoje.

Mokiausi savarankiškai. Man atrodė, kad aš ligi šiol, muzikuodamas ir mokydamasis, ieškojau būtent šio instrumento. Atrodė, kad kažkas jį sukūrė man, o aš sutvertas jam... Užsidarydavau vakarais namuose ir grodavau. Tuoj pat Šilutėje įvyko koncertas, kuriame aš pirmą kartą išėjau į sceną su savo "Honeriu"... Atrodė, kad šis instrumentas nepakeičiamas atliekant mūsų liaudies melodijas, polkas, valsus! Galima įsivaizduoti, koks buvo mano debiuto pasisekimas!

Netrukus tapau tikru akordeonininku. Koncertuodavau, o nuo 1937 metų buvau pakviestas į Kauno radiofoną akordeonininku solistu. Grojau ne tik liaudies, bet ir J.S. Bacho, J. Haidno, V.A. Mocarto, L. Bethoveno, P. Čaikovskio kūrinius. Kūriau muziką akordeonui ir pats.

1938 metais turėjau galimybę išvykti į Londoną (gegužės mėn.), kur "His Masters voice" firmoje į patefono plokšteles įrašiau aštuonis lietuvių liaudies šokius ir keturis savo originalius kūrinius.

Kaune, prie dramos teatro, buvo įkurtas estradinis ansamblis "Linksmieji broliai", su kuriuo teko važinėti po visą Lietuvą. Nesunku buvo įsitikinti, kaip mūsų žmonės pamėgo akordeoną, kaip mielai jie klausydavosi mano grojimo, nesunku buvo suprasti, kad ir jiems norisi groti šiuo instrumentu, tokiu "prieinamu", tokiu naujovišku, tokiu daugiabalsiu! Pradėjau mokyti tuos, kurie įsigijo instrumentą.

Akordeonas man atnešė didelį džiaugsmą, padarė ypač prasmingą visą mano gyvenimą. Susipažinęs su šiuo instrumentu, atsidūriau ypatingoje muzikos Mūzos malonėje: tapau pirmuoju akordeonininku Lietuvoje".

Povilas Četkauskas yra mokęs apie 200 muzikantų groti šiuo instrumentu. Taip pat jo mokiniais yra buvę ir keli neregiai kauniečiai. Šis muzikos instrumentas tapo labai populiarus Kauno aklųjų mokykloje. Kiekvienas, panorėjęs išmokti groti akordeonu, paėmęs į rankas instrumentą, buvo tarsi užburiamas šio instrumento privalumų, galimybių, malonaus skambesio, pasijusdavo dvasiškai pakylėtas ir pranašesnis už kitus muzikantus. Daugelio paauglių svajonė buvo išmokti groti akordeonu. Keletas tapo tikrais profesionalais.

Lietuvos aklųjų draugijos Kauno tarprajoninių kultūros namų darbuotojai kviesdavo P. Četkauską pakoncertuoti ir dalyvauti įvairiuose susitikimuose bei renginiuose. 1981 m. Vilniuje, meno darbuotojų rūmuose, įvyko pirmojo Lietuvoje akordeonininko kūrybos vakaras. Jame muzikologas Vytautas Jurkštas labai šiltai papasakojo apie P. Četkausko kūrybos kelią. Koncertavo ir pats akordeonininkas veteranas, taip pat du kūrinius pagrojo akordeonu duetu su sūnumi Eugenijumi. Šis kūrybos vakaras buvo paskutinis viešas P. Četkausko, kaip akordeonininko profesionalo, pasirodymas.

Povilas Četkauskas ne tik mokė groti kitus, ne tik įvairiausiais būdais populiarino šį muzikos instrumentą, bet ir parengė bei išleido pirmuosius lietuviškus akordeono vadovėlius.

Vadovėliai akordeonininkams

Iki XX a. šeštojo dešimtmečio specialios literatūros ar vadovėlių akordeonininkams ne tik Lietuvoje, bet ir kitur nebuvo. Povilas Četkauskas, visa siela pamilęs šį instrumentą, ryžosi išleisti vadovėlį, skirtą norintiems išmokti groti šiuo instrumentu. Nors tuo metu autorius jau buvo neregys, bet tai jam nesutrukdė parengti spaudai vadovėlius akordeonui. Tiesą sakant, šis autoriaus darbas, žvelgiant iš laiko perspektyvos, atrodo tarsi iššūkis regintiesiems ir pavyzdys, ką gali žmogus, turėdamas aiškų tikslą ir atkakliai jo siekdamas.

Pirmasis vadovėlis "Jaunasis akordeonistas" išėjo 1952 metais. Jį išleido tuometinė grožinės literatūros leidykla. Tik jam pasirodžius, greitai buvo išgraibstytas, nors buvo išleistas 2000 egz. tiražu. Antrasis papildytas leidimas buvo išleistas 1956 metais. Jis turėjo tokį pasisekimą, kad kiek pakoreguotas išėjo ir išeivijoje, Čikagoje, 1958 metais. Šio leidinio pratarmėje rašoma: "Povilo Četkausko vadovėlis parašytas taip, kad juo nuosekliai ir atidžiai naudojantis, galima pasiekti neblogų rezultatų ir be pašalinių pagalbos. Ypač geras jo privalumas, kad pratimams ir koncertiniam grojimui čia apsčiai naudojamos lietuvių tautinės melodijos. Visi pratimai, etiudai, dainos ir pjesės, prie kurių nepažymėta autoriaus pavardė, parašyti bei harmonizuoti šio vadovėlio autoriaus".

Paskatintas sėkmės autorius parengė ir kitą knygą "Akordeonistas" (1958), skirtą jau pramokusiems groti šiuo muzikos instrumentu. Iš šių vadovėlių mokėsi tūkstančiai moksleivių, nemažai tapo žinomi ir garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Vadovėlių pasirodymas paskatino daugelį muzikos mokyklų įkurti akordeono klases. Kiek vėliau šio instrumento klasė įkurta ir Lietuvos muzikos akademijoje. Pradėjo koncertuoti ne tik pavieniai akordeonininkai, bet susibūrė ir akordeonininkų ansambliai. Septintojo dešimtmečio respublikinėje moksleivių dainų šventėje vienu metu grojo net 350 akordeonų ansamblis. Kompozitoriai pradėjo kurti muziką šiam instrumentui.

O vadovėliai vertės neprarado iki šių dienų, nes jais naudojasi visi mokiniai ir dabar. Niekas nesukūrė tobulesnio vadovėlio už tą, kurį parašė neregys Povilas Četkauskas.

Atminimo įamžinimas

Šiais metais pradėjus ruoštis P. Četkausko 100-sioms gimimo metinėms į šių eilučių autoriaus rankas pakliuvo "Ekstra" žurnalo Nr. 3 (2004 01 19-25), kuriame buvo rašoma apie šio žmogaus anūkę Laurą. Netrukus suradau ansamblio "Balius" sielą - dainininkę Laurą Četkauskaitę, gyvenančią Kaune. Pradėjus bendrauti paaiškėjo, kad anūkė ir jos motina kruopščiai saugo pirmojo Lietuvos akordeonininko Povilo Četkausko sukauptą archyvą. Jau pirmoji pažintis nuteikė optimistiškai ir iš karto buvo aišku, kad šios moterys supranta kultūros ir muzikos reikšmę ateinančioms kartoms. Mūsų bibliotekai geranoriškai buvo perduotas senelio sukauptas palikimas. Jos džiaugiasi, kad yra tokia įstaiga, kuri sutinka saugoti pirmojo akordeonininko profesionalo sukauptą dokumentinį paveldą. Pradėjus tvarkyti gautą medžiagą, bibliotekos darbuotojai nustebo, su kokiu kruopštumu P. Četkauskas kaupė ir saugojo fotonuotraukas, laikraščių bei žurnalų egzempliorius, iškarpas, afišas, programas, natų rinkinius ir kita, kur ryškiai atsispindi XX a. trečiojo ketvirtojo dešimtmečių ir vėlesnio laikotarpio jo kūrybinis darbas, dažnai susijęs su pavojumi gyvybei. Turime galvoje nacistinės Vokietijos veiklą Klaipėdos krašte. Daugelis šių dokumentų 60 ar 70 metų senumo, yra pažeisti, sudūlėję ir pan., todėl Lietuvos aklųjų biblioteka turėjo daryti šių senų dokumentų kopijas. Tikimės, kad besidomintys šio muziko gyvenimu, veikla bei kūryba jau galės naudotis susisteminta medžiaga. Už išsaugotą paveldą norime nuoširdžiai padėkoti anūkei Laurai ir jos motinai Elenai.

Lietuvos aklųjų biblioteka ruošia Povilo Četkausko bibliografijos rodyklę. Leidinyje bus pateikta visa rašyta, spausdinta brailio raštu ir įgarsinta medžiaga apie Povilą Četkauską. Leidinys pasirodys šių metų pabaigoje.

Turbūt nedaug kas iš žurnalo skaitytojų žino, kad pirmoji akordeono muzikos plokštelė buvo išleista 1938 m., kurią įgrojo Povilas Četkauskas, nuvykęs į Anglijos įrašų studiją. Čia buvo įrašyta aštuonių lietuvių liaudies šokių muzika ir keturi paties Povilo sukurti originalūs kūriniai. Povilui Četkauskui įgrojant kūrinius akordeonų duetu talkino Stasys Vilniškis. Deja, šios plokštelės yra bibliografinė retenybė ir net ne visi valstybiniai archyvai jas turi savo fonduose. Norėdami atgaivinti šiuos ir vėlesnius įrašus, nusprendėme surinkti visus įgrojimus garso įrašuose. Pradėjus juos rinkti paaiškėjo, kad daugiausia išlikusių ir saugomų yra Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje. Įrašuose išlikęs ir paties Povilo Četkausko balsas. Tvarkant įrašus buvo nuspręsta išleisti turimą medžiagą. Vienoje plokštelėje skambės akordeono muzika, kurią atlieka pats Povilas Četkauskas, kur P. Četkausko kūrinius atlieka ir kiti atlikėjai. Į plokštelę įrašyti 37 įgrojimai. Leidėjai sąmoningai įdėjo pačius seniausius - 1938 metų įrašus, kad klausytojai galėtų palyginti su vėlesniais įgrojimais. Vėliausi įrašai daryti 1984 m. Taigi kai kurie kūriniai skamba kelis kartus.

Ši kompaktinė plokštelė pristatyta visuomenei birželio pradžioje Vilniuje ir Kaune, minint Povilo Četkausko jubiliejų. Kitoje plokštelėje bus surinkti visi išlikę įrašai, kalbos, prisiminimai apie Povilą Četkauską. Taip bus įamžintas jo kūrybinis palikimas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]