RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

AKORDEONO MUZIKOS PASLAPTIS

Gyvenimo tėkmės dar niekam nepavyko sustabdyti. Net įžymiajam Gėtės Faustui, ištarusiam: "Sustok, akimirka žavinga". Žmonės, kokie jie geri ar blogi būtų, - ateina ir išeina, tačiau talentingieji palieka pėdsaką, paslaptį, kurią mes, likusieji, bandome atskleisti.

Birželio 4-5 dienomis Kauno ir Marijampolės apskričių aklųjų ir silpnaregių taryba surengė tarptautinį aklųjų ir silpnaregių akordeono muzikos festivalį "Akordeono muzikos paslaptis". Renginys skiriamas pirmojo Lietuvoje profesionalaus akordeonininko, akordeono muzikos vadovėlių autoriaus Povilo Četkausko 100-osioms ir akordeonininko, instrumentinio ansamblio vadovo, ugdžiusio neregius ir silpnaregius muzikantus, Petro Barškiečio 60-osioms gimimo metinėms paminėti.

Festivalio organizatoriai turėjo keletą tikslų. Visų pirma išsaugoti tas vertybes ir idėjas, kurios gimė dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Būtent tada išryškėjo žmonių su regėjimo negalia pomėgis akordeono muzikai. Mums atrodo, kad tradicijų tąsa skatina užimtumą, norą muzikuoti, išbandyti savo jėgas kūryboje. Antra, populiarindami kiek primirštą akordeono muziką, organizuodami festivalius, norime suteikti galimybę pasirodyti jauniems atlikėjams. Trečia, parodyti reginčiųjų bendruomenei, kad turime pakankamai meniniais gebėjimais apdovanotų žmonių, galinčių dalintis tuo, ką sukūrė, ir taip eiti suartėjimo, vieni kitų supratimo link. Įvertinę tai, ką parodėme scenoje birželio 5-ąją, suvokėme, kad elgėmės teisingai. Nebuvo taip paprasta sukviesti būrin visus neregius ir silpnaregius atlikėjus. Ne visi kviestieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir atvyko, tačiau konkursinė festivalio programa žiūrovus pradžiugino ir stilių, ir atlikėjų įvairove. Jautriai nuskambėjo Reginos Četkauskaitės Širvinskienės atliekami Povilo Četkausko kūriniai "Serenada" ir "Intermeco". Regina - festivalio garbės viešnia, artima Povilo Četkausko giminaitė.

Labai jautėme atlikėjų jaudulį, norą pasirodyti kuo geriau, profesionaliau, nes juos vertino kompetentinga žiuri: pirmininkė - Gražina Lukošienė, J. Gruodžio konservatorijos akordeono klasės vyr. dėstytoja, nariai: Mindaugas Labanauskas - Jiezno muzikos mokyklos direktorius, Vytas Rušėnas, A. Kačanausko ir K. Petrausko muzikos mokyklų mokytojas - metodininkas.

Su dideliu džiaugsmu publika sutiko jaunąją akordeonininkę, A. Kačanausko muzikos mokyklos 2-os klasės mokinę Irmą Jokštytę (Kauno silpnaregių internatinė mokykla), sugrojusią ne vien sudėtingus, bet ir nuotaikingus kūrinius: J. Kepeti "Rytą miške", E. Šite "Etiudą" ir S. Kokali "Akordeonų paradą".

Kretingiškis Vytautas Kubilinskas atliko savo kūrybos "Valsą" Povilo Četkausko atminimui, pjesę Petrui Barškiečiui atminti ir smagią "Polką", sulaukė ovacijų bangos.

Niekada nesiskiriantis su muzika, ypač besižavintis klasika kaunietis Arvo Kunder pasirinko itin sudėtingus kūrinius: J. Sibelijaus "Andante festivo", D. Šostakovičiaus "Valsą" ir B. Dvariono "Pjesę skudučių stiliumi". Žiuri labai palankiai įvertino šio muzikanto profesionalų grojimą.

Sulaukėme nuotaikingo akordeonininkų trio iš Skuodo aklųjų ir silpnaregių dienos centro (vadovas - Stasys Mineikis). Šiais metais švenčiantys kūrybinės veiklos penkmetį skuodiškiai gyvai atliekamus akordeonui skirtus kūrinius supynė su fonograma ir suteikė muzikai šiuolaikinį skambesį.

Mikrofonų prireikė ir estų Achto Kleiuso (akordeonas) bei Viktoro Gudrianovo (meninis švilpimas, šaukštai) duetui. Nesudėtingus kūrinius jie pateikė veržliai, entuziastingai. Achtas groja ne tik akordeonu, sužinojom, kad jis vargonuoja bažnyčioje, įsikūrusioje gražiose Narvos apylinkėse.

Justinas Kasparas iš kultūrinio gyvenimo tradicijomis garsėjančios Kelmės visus nustebino atlikęs Š. Kokali "Pašėlusią medžioklę" ir savo kūrybos valsą "Linksmasis do". Jo pirštai skraidyte skraidė akordeono klavišais, atskleisdami temperamentą, optimizmo kupiną atlikimą. Ne veltui Justinas, kaip ir Vytautas Kubilinskas, prisipažino esąs Pupų Dėdės draugijos narys.

Plojimai ilgai lydėjo akordeonininką, kompozitorių, sukūrusį apie 100 originalių muzikos kūrinių, Juozapą Kairį. Jo sugrotas J. Boccherini "Menuetas" akordeonui pritaikytas Povilo Četkausko. J. Kairio valsas "Susirinkom po klevu" įrodė, kad klausomės tikro profesionalo kūrėjo. Ne veltui vertinimo komisijos pirmininkė G. Lukošienė pagarbiai kreipėsi į J. Kairį:"Maestro". Jis buvo apdovanotas padėka "Už kūrybos indėlį propaguojant akordeono muziką".

Tikrą jaunatvišką polėkį ir profesionalumą pademonstravo LASUC auklėtinis, Vilniaus "Lyros" muzikos mokyklos vienuoliktokas Irmantas Baltrušaitis. Jis šią mokyklą baigė su pagyrimu ir turi teisę joje tobulėti, mokytis dar metus. Malonu buvo klausytis puikiai atliekamų G. F. Hendelio "Arijos ir variacijos", senovinio rusų romanso "Akys juodosios" ir C. Abrey sambos "Tiko - tiko". Labai dėkojame mokytojai Almai Vadeišienei, ugdančiai tokius šaunius akordeonininkus.

Konkursinę festivalio programą užbaigė instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Liongino Matusevičiaus. Šį kolektyvą lengvai galėjai vadinti akordeonininkų ansambliu, nes scenoje išvydome keturis akordeonininkus, kontrabosą ir mušamuosius. Vyrai padirbėjo iš peties ir pastangos nenuėjo veltui. Tai įvertino ir žiuri, pagyrusi už ansambliškumą, puikų susigrojimą. Kolektyvas tęsia buvusio vadovo Petro Barškiečio muzikines tradicijas. Repertuare gausu neregių ir silpnaregių kūrybos. Ir festivalyje girdėjome 3 tokius kūrinius: P. Barškiečio "Valsą" ir "Fokstrotą" bei Arvo Kundero "Tiflohumoristinę polką".

Visiems atlikėjams buvo skirtos Padėkos - 10 nominacijų. Kam už programos originalumą, kam už aklųjų ir silpnaregių kūrybos propagavimą, profesionalumą ar kūrybos indėlį propaguojant akordeono muziką. Buvo įteikti prizai - "Maximos" dovanų čekiai arba "Iki" dovanų kortelės, tačiau daugeliui pati atmintiniausia dovana - kompaktinės plokštelės, kuriose Povilo Četkausko ir Petro Barškiečio kūryba. Ačiū vilniečiams, ypač Juozui Valentukevičiui ir Juozapui Kairiui, už didelį triūsą rengiant ir leidžiant akordeonininko Povilo Četkausko kūrybą, kauniečiams Audriui ir Artūrui Lenkšams, Egidijui Urnai, visai jų komandai - už Petro Barškiečio kūrybai skirtą kompaktinę plokštelę. Jos buvo padovanotos atlikėjams, giminėms ir artimiesiems, draugams.

Didelės šventės nebūtume surengę be rėmėjų: LR Kultūros ir sporto rėmimo fondo, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriaus ir LASS centro tarybos. Ačiū jiems, padėjusiems nepamiršti gerų tradicijų, saugoti visiems brangių žmonių atminimą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]