KAIP PELNOMĖS DUONĄ

Henrikas STUKAS

BALDUS REMONTUOS SILPNAREGIŲ RANKOS


Prieš kelerius metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre pradėti ruošti baldų apmušėjai. Pirmiesiems silpnaregiams baldų apmušėjams baigus mokslus ir gavus baigimo pažymėjimus iškilo opi problema - kur įsidarbinti? Buvo kreiptasi į baldų verslą turinčius baldininkus. Deja, pirmieji naująją specialybę įgijusių silpnaregių bandymai įsidarbinti lauktų rezultatų nedavė. Baldų apmušėjams pagalbos ranką ištiesė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. 2003 m. kovo 14 dieną Vilniuje, prie Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (Žemaitės g.21), buvo atidarytos baldų remonto dirbtuvės. Jose dirba trys regėjimo negalią turintys jaunuoliai. Kaip jiems sekasi? Ar jų darbu patenkintas darbdavys? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų su minėto centro direktoriumi Algimantu Arbočiumi bei silpnaregiu baldų apmušėju Gintaru Valiukevičiumi.

Baldininko profesija pasiteisino

Idėja ruošti silpnaregius baldų remonto meistrus buvo pasiimta iš olandų, nors šis amatas pokarinėje Lietuvoje buvo žinomas ir gyvavo. Kolegos iš Olandijos parūpino reikiamos įrangos, išmokė amato paslapčių LASUC profesinio ugdymo mokytojus. Nežinia, ar ši profesija tarp silpnaregių pasiteisintų, jeigu ne Algimanto Arbočiaus nuolatinis rūpestis, domėjimasis šiuo amatu bei asmeniniai kontaktai. Jam padedant buvo suorganizuota kelių besimokančių silpnaregių baldų apmušėjų praktika. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius nemažai pasidarbavo ir steigiant baldų remonto dirbtuves. Pasak A. Arbočiaus: "Kiekviena pradžia sunki. Svarbu nenusivilti, nenuleisti rankų ir optimistiškai žvelgti į ateitį. Baldų remontas nėra kokia mūsų veiklos išimtis. Įsirengėme 130 kv. m patalpas ir pradėjome dirbti. Praėjus beveik dvejiems metams galiu drąsiai teigti, jog neapsirikau. Baldus remontuojančius vaikinus nuolat lankau. Stebiu jų darbą ir progresą. Pradėję savo profesinę veiklą jaunuoliai dirbo padedami ir mokomi gerai matančių, patyrusių baldų remonto specialistų, o dabar jiems jau patikima savarankiškai atlikti sudėtingiausias baldų rekonstravimo ir atnaujinimo operacijas. Silpnaregiai patys priima užsakymus, nes jų atliktų darbų kokybė klientus patenkina. Jie visaverčiai firmos darbuotojai".

Prieš įsteigiant baldų remonto dirbtuvę planuota įkurti individualią silpnaregių baldų apmušėjų įmonę. Ši mintis masinte masino. Tik pradėjus labiau domėtis tokių įmonių veiklos specifika nusprendžiama į pagalbą pasikviesti rimtą firmą, kuri baldų remonto rinkoje dirba ne pirmus metus. Tokį sprendimą lėmė kelios priežastys: nebuvo patyrusio specialisto, reikėjo nusimanančio tiekėjo, stigo tinkamo transporto baldams gabenti. Kitais žodžiais tariant, reikėjo sukurti naują mikrostruktūrą. O tai - didelės išlaidos. Todėl buvo sudaryta sutartis su individualia įmone "Romlirus". Įmonei penkeriems metams lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomotos patalpos, o įmonė įsipareigojo išsaugoti tris vietas regėjimo negalią turintiems baldų apmušėjams. Dirbdami šioje įmonėje silpnaregiai baldų apmušėjai keičiasi, bet darbo vietos lieka. Su įmone "Romlirus" sutartis buvo pasirašyta neatsitiktinai. "Įmonė veikia jau 12 metų, jos savininkas Romas Gvezdauskas turi trisdešimties metų baldininko patirtį. Mums visa tai - tik į naudą," - pasakojo A.Arbočius.

Dirbtuvėse remontuojami minkšti baldai: jeigu reikia, taisomos medinės dalys, keičiamos susidėvėjusios spyruoklės, apmušalai. Taigi dabar vaikinai - tikri baldų apmušėjai.

Baldų remontas - išsigelbėjimo ratas

Gintaras, prieš tapdamas baldų apmušėju, dirbo nemažai darbų. Jis mokėsi Varėnoje. Ten 1991 metais baigė Žemės ūkio mokyklą. Gavo dažytojo tinkuotojo diplomą. Dirbo statybose Alytuje, Vilniuje. Vėliau tarnavo kariuomenėje. Sulaukęs dvidešimt penkerių metų pastebėjo, jog silpsta regėjimas. Dažytoju dirbti nebepajėgė. Iš pradžių vaikinas manė, jog tai laikina, regėjimas pagerės. Laikas nebuvo Gintaro pagalbininkas. Jam prireikė pagalbos. Paaiškėjo, jog jis serga paveldima akių liga. Teko atsisveikinti su mėgstamu darbu. Gintaras pasakojo: "Pasąmonėje negalėjau susitaikyti su išlaikytinio padėtimi. Vis tiek kelerius metus teko sėdėti namuose. Aišku, darbo ieškojau. Apėjau nemažai firmų. Kalbėjausi su dešimtimis darbdavių. Viskas veltui, niekam mano paslaugų neprireikė."

Gintarui 2000 metai buvo laimingi. Šie metai jam grąžino viltį gyventi visavertį gyvenimą. 2000 metais jam pasiūlė mokytis baldų apmušėjo specialybės. Gavęs namiškių pritarimą Gintaras nedvejodamas ėmė mokytis. "Su malonumu grįžau į mokyklos suolą. Tai man buvo lyg gelbėjimosi ratas. Daugiausia mus mokė teorijos. Atlikdavome ir praktiką, bet jos buvo mažai. Pirmame kurse per savaitę teturėjome kelias dienas praktinių užsiėmimų. Dirbome Vilniuje įsikūrusiose baldų remonto įmonėlėse. Deja, antrame kurse praktikos nebebuvo. Tai mums labai pakenkė," - pasakojo baldininkas.

2003 metais Gintaras gavo baldų apmušėjo specialybės baigimo pažymėjimą. Vaikinui pasisekė - tuo metu įsteigiamos baldų remonto dirbtuvės, kur jam ir pavyko įsidarbinti.

Pirmieji žingsniai naujame darbe nebuvo lengvi. Trūko darbo patirties. Šeimininkas ne iš karto patikėjo sudėtingus baldų remonto darbus. Tik pradėjusiems dirbti baldų apmušėjams buvo patikimi parengiamieji darbai: nuardyti senus gobelenus, išimti sulaužytas baldo detales, pakeisti reikiamą spyruoklę. Po kelių mėnesių šeimininkas patikėjo silpnaregiams beveik visus sofų remonto darbus - iki baldo apmušimo gobelenu. O dabar Gintaras savarankiškai gobelenu apmuša sofas.

Vaikinai dirba aštuonias valandas. Darbo pakanka. Net žiemą, kai daugelis baldininkų ilsisi, silpnaregiai turi užsakymų. Tik pradėję dirbti silpnaregiai su pavydu stebėjo, kaip patyrę kolegos remontuoja odinius baldus. Praėjus metams silpnaregiai baldų apmušėjai patys restauruoja odinius baldus. Gintaras su pasididžiavimu pasakojo: "Pirmą odinių baldų komplektą remontavau ilgai. Labai jaudinausi ir bijojau. Dirbau nedrąsiai, nuolat stebimas prityrusio meistro. Supratau: jeigu darbą atliksiu nekokybiškai - daugiau nesulauksiu tokios progos. Laimei, viskas pavyko. Atnaujinau jau trečią odinių baldų komplektą. Su oda dirbti nėra lengva. Oda - brangi medžiaga. Sugadinęs nepataisysi."

Silpnaregiams baldų apmušėjams pasisekė - jie surado savo vietą darbo rinkoje. Šeimininkas planuoja įdarbinti dar kelis silpnaregius. Tikėsimės, kad ir kiti baldų restauravimu bei remontu besiverčiančių firmų vadovai atkreips dėmesį į silpnaregius baldų apmušėjus.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]