LASS LITERATŲ KŪRYBA

Janina RAGINIENĖ

 


Prisiminimai apie tėvą

 

Kai sužydi pavasarį sodai,

Vyturėliai skardena laukuos,

Aš prisimenu Tavo, tėveli,

Rūpestėlį ir darbus namuos.

 

Tu šakas obelėlių genėjai,

Inkilėlius varnėnams kalei.

Pasikinkęs į plūgą bėriuką,

Per laukus lygią vagą varei.

 

O nušvitus šiltai vasarėlei,

Tu ant priekalo dalgį kalei,

Šienavai raudonus dobilėlius

Ir javus pradalgėlėn guldei.

 

Dirbai vasarą, rudenį, žiemą,

Pailsėti nebuvo kada.

Nuo sunkaus darbo, rūpesčio, vargo

Greit palūžo Tava sveikata.

 

Tik sekmadieniais niekad nedirbai,

Sodinai į vežimą vaikus,

Pakinkydavai eiklų žirgelį -

Į bažnyčią vežei mus visus.

 

Vakarais Tu suklupdavai maldai

Ir vaikus to paties mokinai,

Mokei Dievą ir žmogų mylėti,

Nesipykti, gyventi gražiai.

 

Sveikatai labai pablogėjus,

Tu dažnai susikviesdavai mus

Ir kalbėjai, kad greit mus paliksi,

Vis gyvent mokinai mus visus.

 

Liūdna buvo, skausmingos tos dienos,

Kai, tėveli, Tu mus palikai,

Atsisveikinant verkėm kiekvienas,

Verkė sodžius ir mūsų laukai.

 

Birželio sekmadienį pirmą,

Prie kapelio aš Tavo eisiu,

Uždegsiu šviesią žvakės liepsnelę

Ir padėsiu gražiausių gėlių.

 

Tegul gėlės primins Tau darželį,

Kur žydėjo prie mūsų namų,

O skaisčioji žvakelių liepsnelė

Tau primins, kad Tave aš myliu.

 

Valentino AJAUSKO piešinys

 

Ilgiuosi tėviškės

 

Sapne aš dažnai vis regiu

Namelį langinėm baltom,

Apjuostą žalia miško juosta,

Darželį gėlėm įvairiom.

 

Čia užgimiau, čia aš užaugau,

Praleidau vaikystės dienas,

Patyriau čia meilę tėvelių,

Darydavau kartais klaidas.

 

Tai mano brangi tėviškėlė,

Kurios aš užmiršt negaliu.

Jau nėra darželio, nei namo,

Bet ją širdyje dar turiu.

 

Palikęs tik senas sodelis

Pavasarį puošias žiedais,

O rudenio šalto sulaukus,

Vaišina skaniais obuoliais.

 

Kaip gera čia kartais sugrįžti,

Priglust prie gražuolės obels.

Žiogelio smuikelio klausytis,

Iš šulinio semti vandens.

 

Čia, rodos, ir saulė šviesesnė,

Paukštelio skambesnė giesmė.

Brangus čia kiekvienas kampelis,

Nors jį jau apaugo žolė.

 

Ir, rodos, bėgiočiau po pievą,

Išminčiau naujus takelius,

Kad tiktai galėčiau sugrįžti

Į tėviškės brangius namus.
 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]