NEĮGALIŲJŲ ORGANIZACIJOSE

Augustinas ROTUNDAS

KVIEČIANTIS NAUJIEMS DARBAMS


LNF metiniame susirinkime dalyvavo (iš kairės) ENF sekretoriato darbuotojas J.Guemes, ENF direktorius S.Tromel, Švedijos neįgaliųjų asociacijos atstovas I. FarmGegužės 18 - 19 d. Vilniuje įvyko asociacijos "Lietuvos neįgaliųjų forumas" (LNF) metinis išplėstinis susirinkimas. Priminsime, kad asociacija buvo įsteigta 2001 metais, kad ją įsteigė šešios neįgaliųjų organizacijos, tarp kurių buvo ir LASS. Tačiau, matyt, nelabai teapsiriksime sakydami, kad tikroji jos veikla prasidėjo tik praėjusiais metais. Maždaug nuo metų vidurio asociacijos pavadinimas ima skambėti vis dažniau ir vis garsiau. Štai ir šįsyk "Forumo" vadovai pakvietė neįgaliųjų organizacijas, tiek asociacijos nares, tiek ir ne nares, pačius neįgaliuosius išklausyti ataskaitos apie nuveiktus darbus, padiskutuoti apie būsimą veiklą.

Praėjusiais metais LNF rašė įvairioms valstybės institucijoms raštus dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, rengė seminarus, leido informacinius leidinius. Sukurta asociacijos interneto svetainė (www.lnf.lt), išleistas teisininkės Giedrės Lastauskienės leidinys "Neįgalių žmonių diskriminacijos problema".

Gegužės 14 - 15 d. Varšuvoje vyko Europos neįgaliųjų forumo (ENF) generalinė asamblėja - joje LNF, iki šiol turėjęs stebėtojo statusą, tapo pilnateisiu ENF nariu. LNF nuo šiol kaip lygiateisis partneris dalyvaus ENF veikloje, taip pat rengiant visus svarbiausius Europos neįgaliųjų dokumentus. Daug tai ar mažai - kaip sugebėsime pasinaudoti, kokiais svertais "paspausti"?

"Apie bet kokius neįgaliųjų teisių pažeidimus dabar jūs galite tiesiogiai informuoti Europos neįgaliųjų forumą, o mes informuosime Europos Komisiją, - sakė susirinkime dalyvavęs ENF sekretoriato atstovas Javier Guemes. - Valstybė atsakinga net tada, kai neįgaliųjų teises pažeidinėja ne jos institucijos, bet joje veikiančios privačios struktūros. Pavyzdžiui, susisiekimo paslaugas teikiančios įmonės, perkančios neįgaliems žmonėms nepritaikytus autobusus."

Gegužės 18 d. visuotinis LNF susirinkimas priėmė vieną svarbų dokumentą - Lietuvos neįgaliųjų forumo deklaraciją. Suprantama, kaip ir kiekvienas panašaus pobūdžio dokumentas, Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija ar Jungtinių Tautų Chartija, taip ir šis, be mūsų pačių aktyvaus veikimo, gyvenimą nei pagerins, nei pasaldins. Tačiau kaip ir kiekviena deklaracija, taip ir ši, yra instrumentas, kuriuo naudojantis galima keisti gyvenimą, požiūrį į žmones, į save pačius. Deklaracija reikšminga jau vien tuo, kad joje kalbama ne tik apie neįgaliųjų teises, kaip dažniausiai būdavome įpratę girdėti, bet ir apie pareigas. "Negalime reikalauti sau teisių, nejausdami atsakomybės vykdydami pareigas", - sako žmogaus teisių klausimus nagrinėjantys teisininkai. "Europoje neįgalieji reikalauja sau teisių, kad galėtų vykdyti savo pareigas", - teigė susirinkime dalyvavęs jau minėtasis J. Guemes.

Visuotiniame LNF susirinkime pristatytas (tiesa, kol kas tik rengiamas) dar vienas dokumentas - Jungtinių Tautų neįgalių žmonių konvencija. Susirinkimo dalyviai supažindinti su svarbiausiomis šios konvencijos nuostatomis. Artimiausiu metu spaudoje, internete su ja, reikia manyti, galės susipažinti visi norintys.

Lietuvos Neįgaliųjų Forumo deklaracija

Mes, Lietuvos neįgaliųjų organizacijos, susijungusios į Lietuvos neįgaliųjų forumą, atidžiai išanalizavusios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neįgaliųjų teisinę ir socialinę padėtį, jų integracijos galimybes į visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, pritardami Madrido Deklaracijoje išreikštoms mintims, formuluojame šiuos mūsų judėjimo principus.

1. Neįgalus asmuo yra žmogaus teisių ir pareigų subjektas.

2. Neįgaliesiems turi būti sudarytos lygios galimybės naudotis visomis žmogaus teisėmis: pilietinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis.

3. Visa socialinių paslaugų sistema neįgaliesiems, skirta trukdžiams ir barjerams, atsirandantiems dėl negalios, kompensuoti.

4. Žmonių su negalia integraciją į visuomenę nulemia tinkama visuomeninių procesų organizacija (tinkamas požiūris) ir pačių neįgaliųjų aktyvumas.

5. Pilietinė visuomenė - tai įvairių visuomeninių grupių bendruomenė, kuriai priklauso ir neįgalieji; tik tokia politika, kuri gerbia šią įvairovę, bus sėkminga.

6. Negalia - tai objektyvus kriterijus, leidžiantis tikėtis išskirtinio (diferencijuojamo) požiūrio į žmogaus padėtį. Neįgalus žmogus turi teisę į pozityvią valstybės pagalbą, kuri yra orientuota į visuomenę visiems.

7. Neįgaliųjų organizacijos turi tapti dialogo su valstybinėmis institucijomis nuolatiniu partneriu priimant bet kokius neįgaliesiems svarbius sprendimus.

8. Visuomenė, sudariusi neįgaliajam lygias galimybes naudotis teisėmis, pagrįstai tikisi iš neįgaliojo pareigų atlikimo ir visuomeninio aktyvumo.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]