NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

MYLIMI IR PAGARBINTI TARP TAUTIEČIŲ

Birželio 13-ąją - vėl rinksime Lietuvos Respublikos Prezidentą ir pirmą kartą - atstovus į Europarlamentą. Rudenį - naują Seimą. Paskui - savivaldybių, tada vėl Seimo, savivaldybių, Prezidento rinkimai ir taip toliau, ir taip be galo... Laisvi nefalsifikuoti (kaip tarybiniais laikais) rinkimai - tikriausias įrodymas, kad demokratija ir valstybė kvėpuoja, kitaip sakant, gyvena. O šito visi mes - kairieji ir dešinieji, buvusio Prezidento šalininkai ir priešininkai - nuoširdžiausiai ir linkime! Linkime, kad rinkimus keistų rinkimai (geriausia, nepriešlaikiniai), kad vieni rinkimai būtų įžanga į kitus rinkimus.

Rinkimai todėl ir yra rinkimai, kad būtų atsiklausiama žmonių nuomonių ir valios. Na, ir liejasi tos nuomonės, simpatijos ir antipatijos: vieni lyderiai geri, kiti - dar geresni, vieni gražiai kalba, kiti - dar gražiau byloja. Vieni žada, kiti - širdį tiesiog medum tepa. Dėl simpatijų mylimiems ir antipatijų nemylimiems politiniams lyderiams su kuokomis į gatves neiname (šito demokratija nė neleistų), tačiau mintyse, matyt, ne vienas esame partiesę ant menčių savo prietelių ar kaimyną, kad myli ne tą partiją, kurią mylime mes, kad balsavo ne už tą kandidatą, už kurį savo balsą atidavėme mes. Tačiau, siaučiant rinkiminių aistrų fiestai, ar susimąstome apie vieną itin prozišką dalyką: kandidatas, už kurį balsavome ir kurį išrinkome, kuris, mūsų valia iš kandidato tapo Seimo ar savivaldybės nariu, mums, savo rinkėjams, už tai turi atidirbti. Kitaip sakant, tam tikri mainai - mūsų balsai iš vienos pusės, kandidato įsipareigojimai savo rinkėjams ir darbas jų labui iš kitos pusės. Be abejo, kiekvienas geras politikas, kaip ir geras šachmatininkas, turi išsiugdyti sugebėjimą matyti visą "žaidimo lentą", t. y. valstybę, o ne atskiras figūras - vien savo rinkėjus. Tačiau atstovauti rinkėjams - taip pat viena iš mūsų renkamų politikų priedermių, kurią jie ir patys viešai deklaruoja ir kuri nėra nei koks nusikaltimas ar viešųjų ir privačių interesų painiojimas. Aklieji, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, išreiškia savo valią rinkdami Seimo, savivaldybių narius, todėl, artėjant Seimo rinkimams, nusprendėme pasidomėti, koks vėliau susiklosto tų išrinktųjų santykis su savo rinkėjais? Ar Seimo nariai jaučia pareigą, o aklųjų bendruomenės juos skatina už parodytą pasitikėjimą ir rinkimų metu atiduotus balsus atidirbti?

Savo neakivaizdinę kelionę pradėjome nuo amžinų vilniečių konkurentų, o dabar, atsiradus dvimiesčio Vilnius - Kaunas idėjai, ir sąjungininkų - kauniečių. LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas: "Tiesioginių ryšių su mūsų rinktais Seimo nariais nepalaikome. Nuo gyventojų mūsų apygardoje į Seimą išrinktas Henrikas Žukauskas, bet su juo nebendraujame. Seimo narys neapsireiškia, mes irgi neieškome. Kiek daugiau bendraujame su Dalia Teišerskyte. Didelių problemų nėra išsprendusi, bet dalyvauja mūsų kultūriniuose renginiuose. Kasdieniniame darbe daugiausia bendraujame su Kauno miesto deputatais."

Kaip bendraujančias su savo rinktais Seimo nariais, S. Babonas paminėjo dvi rajonų organizacijas - Vilkaviškio ir Kėdainių.

LASS Vilkaviškio rajono organizacijos pirmininkas Gintautas Zorska: "Mūsų Seimo narys - Algirdas Butkevičius. Kiekvienais metais paremia lėšomis, užtaria savivaldybėje, kai ten būna skirstomos lėšos. Praėjusiais metais skyrė pinigų ekskursijai į Vilnių ir baldams įsigyti, padėjo išsikovoti patalpas."

A. Butkevičius Seime dirba jau antrą kadenciją, ir, kaip sakė G. Zorska, abi šias kadencijas nepamiršta savo rinkėjų - vis kuo nors paremia.

Kėdainių gyventojai turi du Seimo narius - Algimantą Salamakiną ir Viktorą Uspaskichą. Apie abu juos LASS rajono organizacijos pirmininkė atsiliepia labai šiltai: "Kėdainiuose veikia V. Uspaskicho įsteigtas labdaros fondas "Viltis - Vikonda". Mūsų žmonės iš jo gauna pašalpas gydymuisi, šiais metais irgi gavo jau du LASS nariai. Įvairių švenčių proga gauname maisto lauknešėlius. A. Salamakinas irgi padeda. Jeigu būna taip, kad padėti negali, ir V. Uspaskichas, ir A. Salamakinas iškart pasako, kad negali - tuščiai nežada."

Paklausta, ar aklieji, atsižvelgdami tik į žmogiškąsias abiejų Seimo narių savybes, o ne partines simpatijas ir antipatijas, rinktų juos dar kartą, LASS Kėdainių organizacijos pirmininkė T. Sobestijanskienė atsakė, kad tikriausiai taip, rinktų.

Raseiniškiams Seimo narys Kęstutis Skamarakas praėjusiais metais užsakė 10 "Mūsų žodžio" numerių, o kita Seimo narė Ona Babonienė saviveiklos dalyviams nupirko aprangą. Raseinių rajono aklųjų organizacija su K. Skamaraku ir O. Baboniene bendrauja ne tik tada, kai ant nosies pradeda "kaboti" rinkimai, bet daugiau ar mažiau per visą kadenciją.

Plungiškių atstovai Seime - Visvaldas Nekrašas ir Audrius Klišonis. Bendradarbiavimas su jais daugiausia apsiriboja koncertais, ekskursijomis, kitaip sakant, kultūrine veikla. "Yra patalpos, kur susirenka visos neįgaliųjų organizacijos. Ateina pasiklausyti, kokios bėdos, tačiau, kad konkrečiai pagelbėtų, nežinau...", - sakė LASS Plungės rajono organizacijos pirmininkas Algirdas Burvys. Užbėgdami šiek tiek į priekį pastebėsime, kad LASS rajonų organizacijų bendradarbiavimas su valstybės vyrais ir moterimis labai dažnai apsiriboja tik kultūros sritimi: tai koncertai, ekskursijos, Kalėdos ar Velykos. Žinoma, gerai, kai tie, kuriems patikėtas valstybės likimas, jį strateguoja ir modeliuoja ne tik Seimo posėdžių salėje ir jo kuluaruose, bet ir kalėdinių vakaronių ar velykinių labdaros akcijų metu. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad kultūra - ne vienintelė vaisingo bendradarbiavimo su tautos išrinktaisiais sritis, kad yra ir įstatymai, politinė valia ir politiniai sprendimai. Tačiau, užuot pamokslavę, keliaukime į pajūrį. Kaip sakė LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė, klaipėdiečių organizacija su savo rinktais seimūnais nebendradarbiauja: kam reikia, Seimo narius ar jų padėjėjus susiranda asmeniškai.

Užtat bendradarbiauja šilutiškiai ir šiuo bendradarbiavimu yra patenkinti. LASS rajono organizacijos pirmininkė Elena Grikšienė: "Mes rinkome į Seimą Vytautą Martišauską. Jo rūpesčiu Šilutėje įsteigta teisės klinika. Seimo nario pagalbininkas Tomas Vaitkevičius konsultuoja įvairiais - socialiniais, teisiniais - klausimais. Pastate, kuriame įsikūrusi LASS rajono organizacija, veikia ir Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" dienos centras. V. Martišauskas yra šios organizacijos vicepirmininkas. Jo rūpestį juntame per minėtąjį dienos centrą - padeda apsirūpinti kuru, švenčių progomis skiria produktų, šiek tiek pagelbėjo remontuojant pastatą. Žmonės į Seimo narį dažnai kreipiasi ir asmeniškai."

Panevėžiečiai su savo rinktais Seimo nariais bendros kalbos neranda. Dialogas su apygardoje rinktais Seimo nariais nesimezga ir Šiauliuose. Tiesa, LASS Šiaulių miesto ir rajono organizacijos pirmininkė Ginta Petrauskienė yra socialdemokratų partijos narė. Todėl, anot jos pačios, Seimo narius socialdemokratus per įvairius partijos sambūrius ji turinti galimybių informuoti apie akliesiems dažniausiai iškylančias problemas, drauge ieškoti jų sprendimo būdų. Aklųjų moterų organizacijai niekada neatsisako padėti Seimo narė socialdemokratė Irena Veisaitė.

Na, ir pabaigoje - apie vilniečius. Neužsiminėdami jokia rinkimine agitacija, o tik remdamiesi objektyviais faktais, turime konstatuoti, kad jų bendravimas su savo rinktu parlamentaru, Seimo vicepirmininku Gintaru Steponavičiumi, lyginant su kitomis aklųjų bendruomenėmis, atrodo, buvo intensyviausias. G. Steponavičius per visą kadenciją ne tik būdavo dažnas svečias LASS organizuojamuose kultūros, švietimo renginiuose, bet pagelbėjo ir konkrečiais darbais:Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui padovanojo biuro baldų ir organizacinės technikos; 2003 m. Seimo galerijoje padėjo surengti Baltosios lazdelės dienai skirtą aklųjų rankdarbių parodą "Ir aš tai galiu".

Parėmė arba tarpininkavo paremiant kelias aklųjų autorių išleistas knygas. G. Steponavičius, baigiantis kadencijai, išleido lankstinuką, kuriame išvardija savo, kaip Seimo nario, rinkėjams atliktus darbus. Lankstinuke pateikiami adresai, telefonai, kuriais galima skambinti pačiam Seimo nariui ar jo padėjėjams, nurodomos susitikimų su gyventojais valandos. Lankstinuke yra ir anketa su klausimais: "Kaip vertinate mano darbą?", "Ką dar galėčiau nuveikti gyventojų (rinkėjų) labui?" ir pan. Taigi, kaip galima spėti, G. Steponavičius kels savo kandidatūrą ir ateinančiuose Seimo rinkimuose.

Balandžio 28 d. įvyko išplėstinis LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos posėdis. Į jį, be tarybos narių, buvo pakviesti LASS įstaigų bei Vilkpėdės bendruomenės atstovai. Posėdyje žadėjo dalyvauti ir G. Steponavičius. Aplinkybėms susiklosčius kitaip, į posėdį jis neatvyko, tačiau atsiuntė savo padėjėją Audrių Miceiką.

Apskričių tarybos nariai, Vilkpėdės bendruomenės atstovai išsakė savo pageidavimus bei problemas. Svarbiausios iš jų: žiemą beveik nevaloma mikrorajono teritorija, išsikėlus "Hansa-bankui" į kitą akliesiems nepatogią vietą sunkumai pasiimant pensijas, saugumas jas parsinešant namo. Daugelis Vilkpėdės gyventojų pageidauja, kad kurioje nors iš mikrorajone įsikūrusių įstaigų būtų įrengtas bankomatas, tada nereikėtų pinigų viešai, matant pašaliniams žmonėms, imti parduotuvėje ar banko salėje. Nejuda reikalai dėl 13-to troleibuso maršruto pratęsimo, nors tai buvo žadama padaryti nuo 2004 m. pradžios.

Visa tai ir dar geras pustuzinis kitų problemų buvo išsakytos G. Steponavičiaus padėjėjui A. Miceikai, o šis vos nešventai prisižadėjo jas perduoti pačiam Seimo nariui. Laikas, žinoma, geriausiai parodys, ko vertos visos kalbos ir visi pažadai. Tačiau, jeigu bent dalį iš čia suminėtų ir nesuminėtų problemų pavyktų su G. Steponavičiaus pagalba išspręsti, tai būtų akivaizdus pavyzdys, ko galima pasiekti su politikais konstruktyviai bendradarbiaujant, o ne tik juos mylint.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]