GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

MAŽEIKIAI TURI SAVO CENTRĄ

Neseniai čia buvo šalta ir nyku. Dabar - šilta ir šviesu.

Vasario 27-oji Mažeikiams buvo šis tas daugiau nei paskutinė savaitės darbo diena ar paprastas penktadienis. Tądien Mažeikiuose (Ventos g. 8 a) atidarytas gerai ir gražiai įrengtas bendruomenės centras. Žinoma, bendruomenės centro atidarymas - ne gaisras ir ne prezidento rinkimai. Reikia manyti, kad ir pačiuose Mažeikiuose buvo žmonių, kurie šio įvykio nepastebėjo arba jam liko abejingi. Tačiau daugeliui Mažeikių neįgaliųjų tai tikrai buvo šventė. Centras sutelkė keturių neįgaliųjų organizacijų - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos invalidų draugijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos ir Lietuvos cerebrinio paralyžiaus asociacijos - Mažeikių rajono žmones. Centro iniciatorė - LASS Mažeikių rajono organizacijos pirmininkė Irena Bessmertnaja. Ji 2003 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programai pateikė projektą "Užeik į Mažeikių bendruomenės centrą". Jam vykdyti ministerija skyrė 237 tūkst. Lt. Lėšomis prisidėjo ir minėtosios neįgaliųjų organizacijos.

Už šiuos pinigus buvo suremontuotos miesto savivaldybei priklausiusios nenaudojamos patalpos, nupirkta reikalinga organizacinė technika, baldai. Iš viso centras aptarnaus daugiau nei 500 neįgalių Mažeikių miesto ir rajono žmonių. Čia bus teikiamos gestų kalbos vertimo, brailio rašto mokymo, aklųjų palydovo, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, kirpėjo ir masažuotojo paslaugos. Centre yra konferencijų salė, kompiuterių mokymo klasė, treniruoklių kambarys, veikia įgarsintų ir brailio rašto knygų biblioteka, vyksta įvairūs seminarai ir paskaitos, meno kolektyvų repeticijos. Centro direktorės I. Bessmertnajos teigimu, kasdien čia apsilanko daugiau nei 30 žmonių. Ateityje jų gali dar padaugėti. "Proto negalios žmones globojanti "Viltis" turi savo centrą ir prie mūsų nesijungs, - sako I. Bessmertnaja, - tačiau kitos organizacijos dar gali ateiti. Kadangi neturėjome savo patalpų, todėl negalėjome vykdyti didesnių projektų, priimti rėmėjų siūlymų, o jų jau atsiranda."

Jau dabar centre, bendradarbiaujant su darbo birža, sukurta 17 darbo vietų, tikėtina, kad ateityje jų gali atsirasti ir daugiau. Bet apie tai centro direktorė dar nelinkusi kalbėti. I. Bessmertnaja yra ne tik bendruomenės centro direktorė, bet ir LASS Mažeikių rajono organizacijos pirmininkė.

Tad įdomu buvo sužinoti, ką ji pati mano apie bendradarbiavimą su kitomis neįgaliųjų organizacijomis? Tepastebėsime, kad tarp pačių aklųjų esama įvairių nuomonių: vieni glaudesniam bendradarbiavimui pritaria, kiti gi mano, kad neįgaliųjų organizacijos, ypač gausesnės, mus gali nustumti į šalį, užgožti ir pan. I. Bessmertnaja: "Manyčiau, kad pavojus aklųjų organizacijai išnykti ar ištirpti negresia, nes turime savo specifiką, savo veiklos sritį. Susivienijus su kitomis neįgaliųjų organizacijomis, atsiranda daugiau ir geresnių galimybių telkti lėšas, rengti bendrus projektus. Galiu pasakyti iš savo patirties: bandėme rengti projektus tik savo žmonėms (Mažeikiuose jų šiek tiek daugiau negu šimtas), nieko neišėjo - per maža socialinė grupė. Dabar mūsų daugiau negu 500, kaip socialinė grupė rajone jau esame pastebimi. Galime rengti projektus, telkti lėšas. Kovo viduryje parengėme projektą "Mažeikių neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimas ir integracija į darbo rinką" PHARE programai, dabar rengiame projektus savivaldybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai."

"Tai, ką padarė LASS Mažeikių rajono organizacija, galėtų būti pavyzdys visoms mūsų rajonų organizacijoms ir tapti visos mūsų socialinės politikos dalimi, - sako LASS pirmininkas O. Petrauskas. - Susivienijusios keturios neįgaliųjų organizacijos, neturėdamos nei patalpų, nei lėšų, sugebėjo gauti ir pinigų, ir patalpas, ir įsirengti patogų bendruomenės centrą. Tai akivaizdžiai įrodo, kad, net neturint savo nekilnojamojo turto, pastovaus finansavimo, tačiau turint gerą idėją, galima ją sėkmingai realizuoti."

Anot O. Petrausko, niekam Lietuvoje ne paslaptis, kad įvairūs konkursai dažnai laimimi per protekcijas, draugus ar pažįstamus. Tačiau akivaizdus ir kitas dalykas: tiems, kurie teikia finansavimą, irgi reikia gerų, profesionaliai parengtų projektų, reikia, kad jie būtų realizuojami. Mažeikių bendruomenės centro pavyzdys šią tiesą tik patvirtina.

Bendruomenės, socialinių paslaugų centrai tampa (arba jau yra tapę) vienu iš Lietuvos socialinės politikos prioritetų. Juos kuria ir kurs ne tik neįgaliųjų organizacijos. Todėl, matyt, labai nesuklysime sakydami, kad neįgaliųjų organizacijoms nepatartina ilgai svajoti ir žiopsoti. Užuot tai darius, reikia laiku "įsėsti" į traukinį, nes jis nuvažiuos ir be mūsų. Atskiras klausimas būtų, važiuoti viename vagone ar atskirai?

O. Petrauskas: "Aklieji centrą Mažeikiuose įsteigė drauge su kitomis trimis neįgaliųjų organizacijomis. Neįgaliųjų organizacijų draugiškumas ypač svarbus rajonuose. Kai šios organizacijos koordinuos savo veiklą, steigs panašius centrus, meras ar kitas savivaldybės valdininkas negalės pasakyti, kad rajone veikia aklųjų, kurčiųjų ir dar trys ar penkios fizinės negalios organizacijos ir visos nori turėti po buhalterę, po du ar tris kabinetus ir dar gauti finansavimą..."

Galima vardinti ir kitus tokio bendradarbiavimo privalumus: Mažeikių ar kitame panašiame bendruomenės centre administravimo kaštai daug mažesni nei tada, jeigu keturios neįgaliųjų organizacijos socialines paslaugas savo nariams teiktų atskirai.

Lengviau reklamuoti centro veiklą, nes jame galima teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų, nei tada, kai rajono neįgaliųjų organizacija turi vieną ar du kabinetus. Gerai ir patiems neįgaliesiems, ir įstaigai. Kai ateina valdininkai, nuo kurių priklauso finansavimas, mato, kas iš tikrųjų vyksta: treniruokliai, relaksacijos kambariai, kompiuteriai, įvairūs kursai, pomėgių klubai. O. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad bendruomenės centrai turi dar vieną privalumą: jie sudaro galimybę regėjimo negalios žmonėms įsidarbinti. Aklieji ir silpnaregiai čia gali dirbti masažuotojais, socialiniais darbuotojais, teikti kitas paslaugas.

Pabaigoje tepridursime, kad 2003 m. įsteigti 6 LASS apskričių tarybų filialai - aklųjų ir silpnaregių dienos centrai Anykščiuose, Kazlų Rūdoje, Kretingoje, Plungėje, Širvintose, Švenčionyse, pradėtos remontuoti būsimojo dienos centro patalpos Kelmėje. Bet, kaip pasakytų koks nors išmintingas kaimo "pilosopas", tai dar ne visa Lietuva.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]