VIRŠELIS

 

T. ŠEVČENKA. AKLOJI SU DUKRELE


Parašas po iliustracija

Tarasas Ševčenka (1814-1861) - ukrainiečių poetas ir dailininkas, kilęs iš baudžiauninkų. Anksti likęs našlaitis, piemenavo, o nuo 14 metų tarnavo dvarininkui P. Engelgartui, su kuriuo 1829-1831 metais gyveno Vilniuje ir mokėsi tapybos pas J. Rustemą. 1831-1838 metais gyveno Peterburge. 1838 metais K. Briulovo, A. Žukovskio ir kitų rusų menininkų pastangomis T. Ševčenka buvo išpirktas iš baudžiavos. 1838-1845 metais studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas K. Briulovą. Su pertraukomis gyveno Ukrainoje. 1847 metais buvo paskirtas Kijevo universiteto piešimo dėstytoju. Už maištingus eilėraščius ir priklausymą slaptai Kirilo ir Metodijaus draugijai buvo pasiųstas į Orsko tvirtovę. Būdamas tremtyje bendravo su Z. Sierakausku, J. Stanevičiumi, B. Zaleskiu. 1857 metais grįžo į Peterburgą, bendradarbiavo įvairiuose žurnaluose. Suartėjo su N. Černyševskiu, N. Dobroliubovu, N. Nekrasovu. 1860 metais gavo vario raižinių klasės akademiko vardą.

T. Ševčenka, būdamas demokratinės krypties ukrainiečių literatūroje pradininkas, plėtojo romantizmą, davė pradžią kritiniam realizmui, ištobulino ukrainiečių kalbą, praturtino ją šnekamosios kalbos ir tautosakos elementais.

1842 metais T. Ševčenka parašo poemą "Akloji", kurioje aprašo neregės elgetos ir jos gražuolės dukters Oksanos tragišką likimą. Pono jaunystėje apgauta moteris aklumą suvokia kaip bausmę už nuodėmę. T. Ševčenka neretai savo kūrinius iliustruodavo pats. Pateiktame piešinyje dailininkas pavaizdavo namo sienos atokaitoje didele skara apsigaubusią neregę moterį, prie kurios prigludusi ir padėjusi ant kelių galvą, užsnūdo jauna mergina. Motina, kairiąja ranka apglėbusi dukters pečius, dešiniąja glosto jos plaukus. Tik toks dailininkas, kuris savo gyvenime patyrė daug vargo, galėjo taip subtiliai ir jaudinančiai perteikti šią sceną.

Vytautas GUDONIS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]