IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


Buvo kruopšti darbuotoja

Vasario 11 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1934) Zofija Vida Bieliauskaitė-Giedrienė, tremtinė, redaktorė, LAD veikėja. Ji gimė Vaiguvos kaime (Zarasų r.), jos tėvai buvo pedagogai. 1941 m. birželį Bieliauskus su mažamečiais vaikais sovietai ištrėmė į Altajaus kraštą. Ten labai sunkiomis sąlygomis duktė Vida pradėjo lankyti rusišką pradinę mokyklą. Silpo regėjimas. 1947 m. tėvai su vaikais nelegaliai grįžo į Lietuvą. Vida kaip silpnaregė buvo priimta į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Mokyklos direktorius Jonas Mikėnas jos tėvą Aleksandrą Bieliauską įdarbino vyresniuoju auklėtoju, paskyrė kambarį šeimai apsigyventi. 1949 m. pavasarį Bieliauskus sovietai vėl išvežė. Vida atsitiktinumo dėka liko Kaune, nes gydėsi ligoninėje. Mokykloje tęsė mokslą ir 1957 m. gavo brandos atestatą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Baigusi universitetą 1962 - 1963 m. dirbo suaugusių aklųjų brailio rašto mokytoja Kaune. 1963 - 1991 m. buvo LAD leidyklos redaktorė (nuo 1981 m. - redakcijos vedėja). Redagavo brailio raštu leidžiamą grožinę literatūrą, vadovėlius. Jos pastangomis vadovėliuose sudėtingesnėms reljefinėms iliustracijoms buvo spausdinami paaiškinimai, kaip jas suvokti. Tai buvo vadovėlių brailio raštu naujovė.

Būdama LAD leidyklos ir spaustuvės pirminės organizacijos biuro pirmininkė, nuolat rūpinosi sutrikusio regėjimo ikimokyklinio amžiaus vaikų registracija Vilniaus mieste, organizavo sąrašų tikslinimą ir lankymą namuose, rūpinosi jų nukreipimu į lopšelius-darželius ir mokyklas. Leidyklos ir spaustuvės darbuotojams suorganizavo dešimtis įdomių ekskursijų po Lietuvą ir už jos ribų. Rengė susitikimus su įžymiais žmonėmis. Parūpindavo bilietus į spektaklius ir koncertus. Dalyvavo Sąjūdyje, priklausė tremtinių klubui. Visą dešimtmetį prižiūrėjo Beatričės Grincevičiūtės kapą Antakalnio kapinėse. Nuo 1993 m. pavasario iki mirties dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje garsinių žurnalų redaktore. Tuo pačiu metu dirbo ir Beatričės Grincevičiūtės bute-muziejuje, rūpinosi, kad jis būtų jaukus. Apie B. Grincevičiūtę rinko atsiminimus knygai "Esi graži ir nuostabi..." Režisierė Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė parašė ir 2002 m. išleido apie Z. V. Giedrienę knygą "Gerumo šviesa".

Z.V. Giedrienė mirė 1998 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje, palaidota Rumšiškių kapinėse, Kaišiadorių rajone, šalia tėvo.

 

Smalsioji tiflopedagogė

Vasario 26 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1914) Leonarda Patašienė, ilgametė Kauno aklųjų internatinės mokyklos pedagogė. Ji gimė Kaune, darbininkų šeimoje, pagal motinos Kopčiūnienės motiniškąją liniją - bajorė. Pradinę mokyklą baigė Dotnuvoje. Paskui mokėsi Kauno "Aušros" mergaičių gimnazijoje. 1952 m. baigė Kauno mokytojų seminariją. 1949 - 1973 m. dirbo auklėtoja Kauno aklųjų internatinėje mokykloje su įvairių grupių auklėtiniais, domėjosi mokinių darbiniu ugdymu. Su pranešimais dalyvavo sąjunginiuose tiflopedagoginiuose skaitymuose, jie buvo išspausdinti žurnale "Specialnaja škola" (1965), knygoje rusų kalba "Darbinis auklėjimas aklųjų ir silpnaregių mokykloje" (1969). Paskelbė straipsnių žurnale "Mūsų žodis", laikraštyje "Šaltinis" (1991), knygose "Kelio pradžia" (1968), "Aklųjų socialinės ir darbo problemos Lietuvoje" (1976). Išleido knygas "Aklasis vaikas ir šeima" (1972), taip pat brailio raštu lietuvių ir rusų kalbomis "Darbinio mokymo ir auklėjimo turinys aklųjų mokykloje" (LAD l-kla, 1978), "Darbų ABC" (Šviesa, 1986). LAD centro valdybos prezidiumo nutarimu paskirta (1978) tiflologijos premija už knygą "Aklasis vaikas ir šeima". Slapta išsaugotą Kauno aklųjų instituto Lietuvos Respublikos trispalvę vėliavą, kaip relikviją, perdavė toliau globoti Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinei mokyklai. Savo asmeninį archyvą padovanojo Lietuvos aklųjų bibliotekai: jis dabar saugomas tiflotyros skyriuje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 1998 m. liepos 1 d. dekretu Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją, apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu Leonardą Patašienę - buvusią ilgametę Kauno aklųjų mokyklos internato auklėtoją.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Kovo 8 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Algimantas Šuminas, politinis kalinys, technikos mokslų daktaras. Mirė 1989 m. spalio 30 d.

Kovo 14 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Elena Balčiūtė, literatė.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]