RENGINIAI

Vilija DUMBLIAUSKIENĖ

BENDRAVIMAS - BRANGIAUSIA DOVANA

Bendravimas - labai brangi ir stebuklinga gyvenimo dovana. Keitėsi laikai - keitėsi ir bendravimo taisyklės, todėl labai svarbu kuo giliau perprasti tas naująsias taisykles, kad galėtume labiau ugdyti save ir geriau suprasti šalia esantį žmogų. Daug ko nežinodami ir nemokėdami dažnai klystame, skaudiname save, įžeidinėjame vieni kitus. Tačiau noras bendrauti yra stipresnis už visas sutinkamas kliūtis. Bendravimas suteikia galimybių dalyvauti įvairiuose įvykiuose, stimuliuoja mūsų emocijas ir jausmus. Suvokdami didžiulę bendravimo vertę, nesunkiai galėtume paaiškinti tokį gausų žmonių būrimąsi į bendrijas.

Grįžtant į pačią pradžią, kai Lietuvos moterų su negalia bendrija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, prisimena pirmieji susitikimai, seminarai. Labai gerai organizuoti: su griežta dienotvarke, protingais pranešėjais, rimtomis temomis. Pačios moterys labai nedrąsios, visai nekalbios, tik iš anksčiau pažįstamos dar kiek pasišnekučiuoja. Ši nejaukumo atmosfera truko ne taip jau trumpai. Vienu metu buvo galima pamanyti, kad bendrija subyrės taip ir neprakalbėjusi. Tačiau visą tą laiką, matyt, vyko tai, kas ir turėjo vykti: moterys labai atsargiai, labai iš tolo mėgino prisijaukinti viena kitą, o tai, anot išmintingosios lapės iš "Mažojo princo", žmonės pernelyg dažnai pamiršta. Tos pačios lapės teigimu: "Susipažinti galima tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini. Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių galima būtų nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi."

Bendrijos moterys paneigė šią skaudžią tiesą. Poreikis bendrauti paėmė viršų. Šis teisingas suvokimas atvėrė naujas galimybes. Iš daugelio susitikimų, ekskursijų išsiaudė gražus raštuotas audinys, o tų raštų prasmę geriausiai gali suprasti to proceso dalyvės. Menka užuomina gali sukelti audringą kvatojimo bangą, o štai kitas atsiminimas - liūdnus atodūsius. Taigi yra čia vietos ir džiaugsmui, ir liūdesiui, ir linksmybėms, ir apkalboms, ir paguodai, ir supratimui. Na, o kuo dažniau susitinkama, tuo daugiau atsiranda įvairiausių diskusijų, naujų įdomių sumanymų. Vieno tokio susitikimo metu kilo mintis pačioje bendrijoje įkurti klubą, kuris buvo pavadintas "Beatričė". Šiam klubui priklauso tik regėjimo negalią turinčios moterys. Taip natūraliai besivyniojantis bendrijos gyvenimo siūlas vis labiau žadina didesnes pretenzijas, aukštesnius siekius, gražias viltis. Tačiau tenka šiek tiek "nusileisti ant žemės" ir prisiminti, kad bendrija susikūrė plyname lauke: neturi nei savo patalpų, nei transporto, nei apskritai kokio nors finansinio pagrindo. Ko gero, iš pradžių ne vienai dalyvei kilo natūralus klausimas - kam aš čia, kokia viso šito prasmė? Laikas atsakė į šiuos klausimus, o atsakymas labai paprastas: svarbiausias viso to tikslas - draugiškas bendravimas.

Gerai žinomą posakį, kad "ne piniguose laimė", bendrijos moterys nesunkiai perfrazuotų: "Taip, tik be tų pinigų džiaugsmas irgi menkas". Nežinia, kaip dar būtų susiklosčiusi bendrijos veikla, jeigu nebūtų atsiradę puikių geranoriškų rėmėjų, nuo kurių nesavanaudiškos rankos iš dalies priklauso gražiausios bendrijos svajonės.

Nuo pat bendrijos įsikūrimo visapusišką pagalbą teikė ir teikia LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba. Finansinę paramą visada suteikia UAB "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis. Kiek leidžia galimybės, padeda Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. Dar galima būtų pridurti, kad verslininkai ir prekybininkai taip pat nėra abejingi geroms idėjoms. Ne kartą įvairiausių dovanėlių bendrijos moterys yra gavusios iš verslininkų Ramanauskų, "Utenos trikotažo", "Lelijos" įmonių, o taip pat iš kai kurių kosmetikos ir parfumerijos kompanijų. Būtų tiesiog nedora nepaminėti gerb. kunigo iš Lenkijos Henriko Pavliuko, suteikiančio galimybę organizacijos moterims pailsėti ir pasigydyti Lenkijos neįgaliųjų reabilitacijos centre Mendzyvodzie, prie Baltijos jūros. Metodinę paramą ne kartą yra suteikusi Švedijos neįgaliųjų asociacija "Shia" bei Šveicarijoje įsikūrusi tarptautinė darbo organizacija "Ilo".

Norėdamos atsidėkoti savo šauniesiems rėmėjams, bendrijos moterys suruošė padėkos vakarą. Baltos staltiesės, žvakės, padėkos raštai, atminimo dovanėlės, gražūs žodžiai - tai dalis didžiulio dėkingumo, įsižiebusio moterų širdyse. Puikią vakaro nuotaiką dar labiau skaidrino besiliejantys muzikos ritmai, linksmas šokio sūkurys, smagių dainų melodijos. Su savo roko grupe koncertavo Remigijus Audiejaitis. Vakarėlyje buvo pasveikintos bendrijos moterys, 2003 metais šventusios savo jubiliejus.

LASS centro tarybos darbuotoja D. Cidzikienė perdavė negalėjusio atvykti LASS pirmininko O. Petrausko sveikinimus ir linkėjimus. UAB "Liregus" direktorius L. Kirkilovskis dėkojo už šiltą priėmimą, žadėjo bendriją remti ir toliau, jai padėti. Kiti svečiai taip pat sakė, kad jaučiasi įsipareigoję. Taigi tą vakarą gerumas triumfavo, o atmintyje iškilo kažkada skaityta, labai sena, bet visiems laikams tinkanti išmintis: "Kas žmogui gera daro, tam geru bus atlyginta".

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]