NEREGYS IR VISUOMENĖ

Henrikas STUKAS

DISKUSIJA DĖL VMSEK

Netekus ar dalinai praradus regėjimą, pacientui suteikus būtiną gydymo kursą ir reabilitaciją gydytojai okulistai jį siunčia į Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją (VMSEK). Nuo komisijos narių priklauso tolesnis nelaimės ištikto žmogaus likimas bei socialinė gerovė. Tad daugelis į komisiją eina nerimaudami. Tokia emocinė žmogaus būsena nulemia tai, kad kiekvienas VMSEK gydytojų žodis būna priimamas neadekvačiai. Pasitaiko, kad komisijos sprendimas, t. y. paskirta invalidumo grupė, netenkina paciento. Be to, statistika rodo, kad pastaraisiais metais itin sumažėjo žmonių, gaunančių invalidumo grupes dėl regos sutrikimų.

Būtent šie faktai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybai bei Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybai kelia nerimą. Tuo tikslu LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba surengė diskusiją dėl invalidumo grupių suteikimo. Joje dalyvavo Vilniaus VMSEK vyriausioji ekspertė Genovaitė Vaičiūnienė bei Vilniaus penktosios VMSEK pirmininkas Jonas Kretkovskis, LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius, UAB "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis, kai kurių rajonų pirmininkai ir kiti.

Negailestinga statistika

Išsamiau panagrinėjus invalidumo grupių suteikimo dokumentus aiškėja, jog sparčiai mažėja pirmą kartą invalidumo grupę gaunančių žmonių Vilniaus VMSEK priklausančiuose rajonuose. Nuo 1996 m. iki 2003 m. dėl regėjimo sutrikimo pirmą kartą besikreipiančių pacientų sumažėjo perpus. Alytaus ir Lazdijų rajonus aptarnauja Kauno VMSEK.

1996 metais invalidumo grupes gavo 142 žmonės: I - 71, II - 55, III - 16.

1997 m. - 122 žmonės: I - 89, II - 48, III - 8.

1998 m. - 116 žmonės: I - 56, II - 52, III - 8.

1999 m. - 104 žmonės: I - 46, II - 52, III - 6.

2000 m. - 96 žmonės: I - 40, II - 40, III - 16.

2001 m. - 70 žmonės: I - 39, II - 28, III - 6.

2002 m. - 72 žmonės: I - 38, II - 23, III - 11.

2003 m. - be gruodžio mėnesio - 62 žmonės: I - 25, II - 23, III - 14.

Daugiausia invalidumo grupių suteikiama Vilniaus gyventojams. Iš rajonų atvykę į VMSEK dėl regos sutrikimų invalidumo grupes gauna rečiau. Tai galima paaiškinti duomenų skirtumu tarp išduotų siuntimų vykti į VMSEK ir komisijoje faktiškai nustatoma paciento sveikatos būkle.

Būna atvejų, kai siunčiama nepagrįstai - ligoniui reikalaujant, arba ligonio regėjimo duomenys būna netikslūs. Tokių pacientų yra apie 5 procentus. Suprantamas yra nepasitenkinimas, kai grupė pagrįstai nenustatoma. Pastebima dar viena tendencija - rajonų okulistai vis mažiau žmonių, turinčių regos problemų, siunčia į VMSEK. Kita problema: gavę invalidumo grupes priversti vos ne kasmet lankytis VMSEK, kur jiems vėl nustatoma arba panaikinama invalidumo grupė.

Diskusiją pradėjo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos socialinio darbo koordinatorė Likumida Orlova, kuri teigė: "Mūsų tiesioginė pareiga - rūpintis asmenimis, praradusiais ar dalinai netekusiais regėjimo. Tuo tikslu bendradarbiaujame su Vilniaus VMSEK. Ten nuolat lankosi mūsų apskrities darbuotojai. Stebime, ar nėra pažeidžiamos neįgaliųjų teisės. Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, privalome atstovauti savo narių teisėms. Šiame susitikime tikimės sulaukti kompetentingų paaiškinimų apie VMSEK veiklą".

LASS Vilniaus miesto ir rajono tarybos pirmininkė Zelma Vaisiūnienė teigė: "Neregiams bei silpnaregiams nelengva patekti į VMSEK. Norint, kad būtų nustatyta invalidumo grupė, yra būtinas siuntimas iš gydymo įstaigos apie sveikatos būklę bei regą. Tačiau ne visose gydymo įstaigose yra okulistai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra asmenų, kuriems dėl regos sutrikimų kasmet iš naujo turi būti nustatoma grupė."

Dar į vieną problemą diskusijoje dėmesį atkreipė socialinė darbuotoja Ramutė Gelažanskienė: "Darbingo amžiaus neįgaliesiems darbines rekomendacijas rašyti labai sunku. Darbdaviui nelengva įrodyti, kad neįgalus žmogus gali savarankiškai dirbti. VMSEK pažymose reikėtų konkrečiau, tiksliau apibrėžti asmens darbingumo laipsnį."

LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas akcentavo būtinybę kalbėti apie VMSEK darbo tendencijas: "Pamėginkime surasti atsakymus į šiuos klausimus: kokios priežastys lėmė žmonių, kuriems suteikiama invalidumo grupė, mažėjimą? Kodėl žmonės bijo VMSEK ir vengia sakyti tiesą? Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnais esame diskutavę šiais klausimais. Dėl invalidumo grupių specialių nurodymų VMSEK nėra gavusi. Gal mes kažko nežinome? Aš, kaip vienas iš LASS vadovų, lyginu skaičius. Lietuvoje yra dvi VMSEK - Vilniuje ir Kaune. Vilniuje neįgaliujų mažėja, o Kaune ne! Gal apie sostinę gyvena sveikesni žmonės? Dėl pakartotino žmonių lankymosi, darbinių rekomendacijų VMSEK esame kalbėję ne kartą. Tuo metu pirmininkė buvo Gražina Chaleckienė. Deja, mums tenka konstatuoti faktą, jog šios įstaigos darbe daug konservatyvumo, nenoro keistis," - teigė S.Armonas.

VMSEK vyriausioji ekspertė G. Vaičiūnienė, atsakydama į klausimus, teigė: "Atėjau išklausyti jūsų ir, kiek įmanoma, padėti. Svarbu, kad diskusija būtų objektyvi. Žmonės su regėjimo negalia yra jautresni. Dirbdami stengėmės išvengti asmeniškumų. Mums visi vienodai svarbūs. Kodėl Kaune daugiau suteikiama invalidumo grupių? Kauno VMSEK teritorija dvigubai didesnė už Vilniaus. Pažvelkime iš kitos pusės, ar Kauno VMSEK darbuotojai dirba geriau, sąžiningiau, griežčiau, ar nėra jų veiksmuose aplaidumo? Į šiuos klausimus atsakymo ieškome vykdydami tarnybinį patikrinimą. Deja, Kauno komisija savo darbe neišvengė aplaidumo. Kita vertus, vyriausiąja eksperte dirbu jau penkti metai. Esu gavusi labai prastą palikimą. Kaip gali vairuotojas turėti antrą invalidumo grupę ir pretenduoti į pirmą vairuodamas tarnybinį automobilį? Kitas pavyzdys - žmogus, turintis pirmą invalidumo grupę, dirba parduotuvėje pardavėju, aptarnauja klientus ir puikiausiai skaičiuoja pinigus?.. Negaliu su tuo sutikti. Štai vieno Elektrėnų gyventojo pavyzdys. Žmogui per nelaimingą atsitikimą buvo sužalota akis bei plaštakos pirštai. Pagal galiojusią ir dabar galiojančią tvarką jam invalidumo grupė nepriklauso. Mes į jį ištikusią nelaimę pažiūrėjome žmogiškai. Vertindami jo sunkią socialinę padėtį (augina mažamečius vaikus, neranda darbo) nustatėme trečią invalidumo grupę neterminuotai. Prašyčiau būti drąsesniems, nebijokite, kreipkitės tiesiogiai į mane. Visuomet stengsiuosi padėti, atsakysiu į raštiškus kreipimusis".

Diskusijoje buvo išspręsta ir kita paini problema. Žmogus kartais invalidumo grupę gauna ne tik dėl regėjimo sutrikimų, bet ir dėl kitų negalių. Išduodamoje pažymoje užrašoma invalidumo priežastis "dėl bendrų susirgimų", nenurodant negalios dėl regėjimo. Tokiam žmogui sunku įstoti į LASS. Dabar VMSEK vadovai pažadėjo pažymoje įrašyti ir formuluotę "dėl regėjimo sutrikimų".

Apibendrindamas diskusiją Sigitas Bilevičius teigė: "Norėdami užkirsti kelią abejotinoms kalboms, turime patys būti skaidrūs. Būtina atvykusiems iš rajonų paaiškinti kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma invalidumo grupė. Jokia paslaptis, kad vietos gydytojas, siųsdamas pacientą į VMSEK pasako, kokia grupė jam bus nustatyta. Deja, objektyviai komisijos sprendimai ne visada būna tokie, kokių žmonės tikisi. Prašytume VMSEK darbuotojų atkreipti dėmesį į senyvo amžiaus pacientus. Jie išvis kitaip vertina gydytojų darbą. Mūsų organizacija taip pat neliks nuošalyje. Mes atliekame ir atliksime šviečiąmąjį darbą. Tikimės tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo".

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]