IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


Visad buvo gerbiama

Lapkričio 19 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1913) Ona Vaisbutienė, ilgametė Kauno aklųjų internatinės mokyklos mokytoja.

Ji gimė Pasvalio rajone, Vaškų miestelyje, darbininkų šeimoje. Pradinę mokyklą lankė ir gimnaziją baigė Linkuvoje. 1935 - 1937 m. mokėsi Klaipėdos mokytojų institute. Jį baigusi dirbo mokytoja pradinėse mokyklose. Nuo 1943 m. lapkričio iki 1969 m. liepos - Kauno aklųjų mokyklos mokytoja. Čia mokė matematikos ir biologijos dalykų. Dirbo su jaunųjų gamtininkų būreliu, pavyzdingai tvarkė mokyklos gamtos kabinetą. Pagamino įvairių vaizdinių mokymo priemonių. Savo praktine patirtimi dalijosi dalyvaudama pedagoginiuose skaitymuose mūsų respublikoje bei už jos ribų. Ne vienas jos straipsnis aklųjų mokymo klausimais išspausdintas žurnale "Mūsų žodis" ir specialiuose leidiniuose. Pranešimas "Vaizdinių priemonių panaudojimas mokant neregius vaikus" buvo gerai įvertintas sąjunginiuose tiflopedagoginiuose skaitymuose ir 1964 m. išspausdintas rusų kalba knygoje "Metodai ir tiflopedagoginės mokymo priemonės aklųjų mokykloje". Aštuntajame dešimtmetyje Šiaulių pedagoginio instituto tiflopedagogikos specialybės studentams skaitė gamtos dėstymo specialiąją metodiką.

O. Vaisbutienė - viena pirmųjų (nuo 1944 m.) Lietuvos aklųjų draugijos narių, prisidėjusių prie jos veiklos stiprinimo. 1944 m. spalio 15 d. LAD Kauno skyriaus steigiamajame suvažiavime kartu su kitu reginčiu aklųjų instituto mokytoju Konstantinu Butautu buvo išrinkta skyriaus valdybos nare. Visada domėjosi ir rūpinosi draugijos veikla. Vėliau, jau būdama pensininkė, dirbo aklųjų reabilitacijos baruose, neregiui Jurgiui Zasčiurinskui pagelbėjo užrašyti prisiminimus.

O. Vaisbutienė mirė 2000 m. gegužės 22 d. Palaidota Karmėlavos kapinėse.

Kas "Eldiją" tvirtai irkluoja?

Lapkričio 22 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1928) Juozas Marcinkus, rašytojas, leidyklos "Eldija" Klaipėdoje savininkas, ilgametis LASS veikėjas.

J. Marcinkus gimė Kelmės rajone, Kibalių kaime, valstiečių šeimoje. Lankė vietos pradinę mokyklą. Regėjimo neteko 1941 metais susižeidęs sprogmenimis. Taip pat neteko ir vienos rankos. 1947 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų mokyklą. Jos nebaigęs 1953 m. pradėjo dirbti telefonistu Kauno politechnikos institute (dabar - Technologijos universitetas). Keletą metų dirbo LAD Kauno įmonėje darbininku. Buvo išrinktas LAD Kauno miesto pirminės organizacijos biuro pirmininku (jau ir etatas toks buvo). 1959 - 1982 m. vadovavo LAD Klaipėdos įmonei, praktiškai ją nuo pat pradžios sukūręs ir išplėtęs iki stambios gamyklos. Jo rūpesčiu prie Danės upės, Mažajame kaimelyje, pastatytos ne tik įmonės patalpos, bet ir gyvenamųjų namų kompleksas bei biblioteka.

1958 m. J. Marcinkus baigė Kauno 4-ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą, 1976 m. Šiaulių pedagoginiame institute (dabar - Šiaulių universitetas) įgijo tiflopedagogo specialybės diplomą. Šešerius metus dirbo mokytoju suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Klaipėdos skyriuje.

Dar besimokydamas Kauno aklųjų mokykloje, J. Marcinkus pradėjo dainuoti meno mėgėjų būreliuose, vėliau solinio dainavimo mokėsi privačiai. Yra išleista plokštelių su jo įdainavimais.

J. Marcinkus yra išspausdinęs daug straipsnių, eilėraščių, aforizmų, apsakymų žurnaluose, respublikiniuose bei rajoniniuose laikraščiuose, almanachuose. Yra išleidęs knygų. Iš jų minėtinos: apysaka "Tą vasarą" (1986), apsakymų rinkinys "Rudžius" (1991), "Juodieji gandrai" (1992), už kurią autoriui paskirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, eilėraščių knyga "Kur pūčiau beržinę tošį" (1994), apysaka "Kaip deganti saulė"(1997), apysaka "Ne visi išeina..." (2000) ir kt. Paminėtina straipsnių, pasisakymų ir pranešimų rinktinė "Darbas - gyvenimo prasmė" (1995). Jis įamžino ir rašytojo Antano Jonyno atminimą išleisdamas apie jį amžininkų prisiminimus, jo laiškus ir savo knygą "Širdies kaitra".

Nuo 1991 m. gegužės mėn. J. Marcinkus - Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Mes jį žinome kaip knygų leidėją. 1990 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje jis įkūrė savo leidyklą "Eldija". Tokių neregių verslininkų pasaulyje per pastaruosius du šimtmečius galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Jis yra išleidęs daug knygų - iki 2003 m. spalio 1 d. išleido 163 įvairių žanrų knygas, tarp jų ir neregių autorių. Su savo leidiniais yra dalyvavęs keturiose tarptautinėse knygų mugėse - Frankfurte prie Maino, Leipcige, dukart Varšuvoje, keletą kartų Vilniuje.

1989 m. sausio 19 d. jo iniciatyva įkurta Žemaitijos rašytojų bendrija. Jos tarybos pirmininku nuo įkūrimo dienos iki šiol yra J. Marcinkus. Taigi jo veiklos ir kūrybos klėtyje sukrautas gausus derlius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas 1996 m. liepos 2 d. dekretu Juozą Marcinkų apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu.

Įtvirtinęs suaugusių aklųjų švietimą

Lapkričio 25 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1933) Vytautas Stanaitis, pedagogas, suaugusių aklųjų švietimo Lietuvoje organizatorius, literatas.

Gimė Klaipėdoje, regėjimą prarado vaikystėje. Pokario metais mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Ją baigė 1947 m. ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, jį baigė 1962 m. 1965 m. Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute įgijo tiflopedagogo specialybę.

Dar tebestudijuodamas Vilniaus universitete, drauge su bibliotekininke Jadvyga Kuoliene parengė aklųjų beraščių ir mažaraščių mokymo programą. Baigęs universitetą Klaipėdoje mokė beraščius ir mažaraščius akluosius. Buvo suaugusių aklųjų klasių organizavimo prie vakarinių pamaininių vidurinių mokyklų pradininkas ir jose (1964 - 1971) dirbo mokytoju, kaupė įvairias mokymo priemones. Kartu su mokytoju Česiumi Cemnolonskiu tokias klases organizavo 1965 m. ir Panevėžyje. Buvo švietimo tarybos prie LAD centro valdybos pirmininkas. 1971 - 1973 m. dirbo mokytoju suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Klaipėdos skyriuje. Su bendraautoriais Valentinu Toločka ir Valentinu Zaikausku parengė elementorių suaugusių aklųjų mokyklos II-III klasėms "Mūsų šviesa" (1968).

V. Stanaitis nuo vidurinės mokyklos laikų buvo aktyvus literatas, rašė vaizdelius ir eilėraščius, kuriuos spausdino žurnalas "Mūsų žodis" ir aklųjų mokyklos almanachai. Paskelbė straipsnių aklųjų švietimo klausimais.

Mirė Klaipėdoje 1991 m. gegužės 2 d.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]