SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Aurimas VAINORAS

AKLUMAS ĮVAIRIOSE KULTŪROSE


Aklumas žmoniją lydi nuo seniausių laikų ir, deja, matyt, lydės iki paskutinių jos dienų. Žmonija nevienalytė - ji susideda iš skirtingų civilizacijų, skirtingų kultūrų, o ir pačios kultūros įvairiais savo gyvavimo laikotarpiais keitėsi. Keitėsi ir požiūris į aklumą, neregio vietą visuomenėje ir jo galimybes.

Spalio 2 - 3 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją "Aklumas įvairiose kultūrose". Konferencijoje, be lietuvių, dalyvavo ir pranešimus skaitė svečiai iš Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Turkijos. Pranešimuose nagrinėta, kaip aklumą suvokė islamas, krikščionybė, kaip jis atsispindėjo lietuvių, estų, kitų Europos tautų kultūrose. Konferencijos medžiagą ketinama išleisti atskiru leidiniu, įdomiausi pranešimai bus spausdinami "Mūsų žodyje", todėl jų čia neperpasakosime. Apsistosime tik prie svarbesnių momentų. Pradėsime nuo visiems krikščionims svarbiausio rašytinio teksto - Biblijos. Pranešimą apie katalikų bažnyčios požiūrį į negalią ir neįgalų žmogų perskaitė kun. Ramutis Janšauskas. Prelegentas atkreipė dėmesį į tai, kad požiūris į negalią Senajame ir Naujajame Testamente skiriasi. Senajame Testamente negalia dažniausiai suvokta kaip Dievo bausmė, atpildas už jo nurodymų ir priesakų nesilaikymą. Naujasis Testamentas ir Katalikų bažnyčia tokį požiūrį atmetė: neįgalus žmogus nėra blogesnis už tą, kuris negalios neturi. Jis nėra nusidėjėlis, turintis atgailauti už savo ar tėvų nuodėmes.

Didžiulio dėmesio sulaukė E.Demirčio pranešimas “Aklumas ir aklieji Islame”Nors mes, lietuviai, mėgstame postringauti apie savo toleranciją kitoms tautoms ir kitoms religijoms, tačiau šita mūsų tolerancija turi vieną įdomų bruožą: atsiriboti nuo svetimų kultūrų, apsitverti nuo jų abejingumo siena. Ką mes žinome kad ir apie totorius, karaimus, jų išpažįstamą islamą? Matyt, nelabai teprašausime pro šalį sakydami - ogi beveik nieko! Tad visi konferencijos dalyviai nekantriai laukė svečio iš Turkijos, beje, Lietuvoje viešėjusio jau nebe pirmą kartą, Europos aklųjų sąjungos žmogaus ir socialinių teisių komisijos nario Mechmeto Emino Demirčio pranešimo "Aklumas ir aklieji Islame". Kas laukia, sulaukia: pranešimas buvo išties įdomus ir turiningas. Ir tai ne vieno ar kelių, o beveik visų konferencijos dalyvių nuomonė. Aklumas Islame turi gilias tradicijas. Šventojoje musulmonų knygoje Korane yra epizodas, kai pas pranašą Mahometą ateina neregys ir prašo paaiškinti islamo mokymą. Mahometas tąsyk į neregį nekreipia dėmesio ir jį paprasčiausiai pavaro šalin. Tačiau naktį Mahometui apsireiškia Alachas ir priekaištauja, kad šis atstūmęs neregį. Po kiek laiko aklasis vėl atėjo ir Mahometas jam tada išdėstė islamo mokymą. Nuo tada aklieji turi teisę aiškinti šventąjį islamo tekstą - Koraną. Islamo kultūroje buvo daug garsių neregių, ypač poetų. Literatūros tyrinėtojai sutinka, kad vienas jų turėjęs įtakos net garsiajam italų poetui Dantei. XVI - XVII a. tuometinėje Osmanų imperijoje buvo institucija, turėjusi rūpintis visais alkstančiais, skurstančiais ir neįgaliais šalies žmonėmis. Kalbant nūdienos sąvokomis, ši institucija labai jau primena šiuolaikinę socialinės apsaugos ministeriją. Ar būta ko nors panašaus tuo metu Europoje?

Henry Chauchat (Prancūzija) apžvelgė aklųjų sąjūdžio pionierių, Prancūzijos neregių, pastangas įsitvirtinti visuomenėje, tapti visateisiais jos nariais. Pranešimas nepadarė stipraus įspūdžio: galbūt todėl, kad apie Prancūziją (bent jau apie tai, kas susiję su jos neregiais), žinome ne taip jau mažai, gal todėl, kad autorius daugiausia apsiribojo girdėtomis "vadovėlinėmis" tiesomis.

Svečias iš Čekijos Vaclav Palasek apžvelgė muzikinio lavinimo ištakas Čekijos Respublikoje, o estas, socialinių mokslų daktaras, Aldo Kaals supažindino, kaip aklumas buvo priimamas Estijos kultūroje. Lietuvoje besilankantis jau bene penktą kartą, Jungtinės Karalystės atstovas Tony Aston skaitė pranešimą apie aklųjų situaciją šių dienų Anglijoje, apie jų galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

Konferencijoje dalyvavo trys mokslo visuomenei gerai žinomi Lietuvos profesoriai. Prof. iš Šiaulių, hab. daktaras, Rusijos socialinių ir pedagoginių mokslų akademijos akademikas Vytautas Gudonis perskaitė pranešimą "Aklieji mene kaip specifinis visuomenės nuostatų atspindys". Vilniaus universiteto prof. Albinas Bagdonas dalijosi mintimis apie socialinį aklųjų dalyvumą (t.y. galimybę dalyvauti) šiuolaikinėje kultūroje, įvairiose gyvenimo srityse; jo kolega, prof. Aleksandras Dobryninas - apie sociologinį tyrimą, atliktą Lietuvos žmonių požiūriui į neįgaliuosius išsiaiškinti. Anot prof. A. Bagdono, aklieji turi dalyvauti visose gyvenimo srityse, pradedant aukštąja, t.y. akademine, kultūra ir baigiant, kaip šiek tiek juokaudamas išsireiškė, veisimosi kultūra. Prof. A. Dobrynino ir jo kolegų vykdyto sociologinio tyrimo rezultatus žurnalo puslapiuose jau apžvelgėme (žr. "Mūsų žodis", 2003, Nr.8).

Konferencijoje buvo pateikta daug įdomios, su aklumu susijusios kultūrologinės medžiagos, nagrinėta dabartinė Lietuvos aklųjų situacija: jų įdarbinimo galimybės, teisinė bazė, informacinių technologijų vaidmuo.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]