LASS CENTRO TARYBOJE

Zita JUODKIENĖ

LASS centro taryba, LASS įmonių (bendrovių) direktoriai kartu su Invalidų reikalų taryba bei kitomis neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis aktyviai dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos Socialinių užimtumo įmonių įstatymo projektą. Siekiama, kad šis įstatymas leistų išsaugoti kuo daugiau darbo vietų neįgaliesiems, kad šalia kitų socialinių užimtumo įmonių, skirtų kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims, išliktų specializuotos neįgaliųjų visuomeninių organizacijų įmonės. Siūlymuose Vyriausybei buvo pasiremta ilgamete LASS gamybinės veiklos patirtimi ir įvairiais paskaičiavimais. Taip pat buvo pateikta siūlymų dėl neįgaliųjų darbo vietų subsidijavimo tvarkos ir dydžių.

Siekiant geriau koordinuoti invalidų organizacijų įmonių tarpusavio sąveiką, rengiant šį įstatymą, o ateityje ir sprendžiant kitus su bendra susijusius klausimus, LASS iniciatyva įkurta "Žmonių su negalia įmonių asociacija", jungianti LASS, Lietuvos kurčiųjų ir Lietuvos invalidų įmones. Šios asociacijos pirmininku išrinktas LASS Šiaulių įmonės direktorius E.Žakaris.

Kitas LASS įmonių (bendrovių) veiklai svarbus dalykas yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata, kuri pagal dabar veikiančio įstatymo nuostatą galioja iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Dėl šios lengvatos pratęsimo viešosios įstaigos LASS centro taryba pirmininko pavaduotojas S.Plauška, UAB "Liregus" direktorius L.Kirkilovskis ir LASS Šiaulių įmonės direktorius E.Žakaris buvo susitikę su LR Seimo pirmininko pavaduotoju Č.Juršėnu, 2003 m. birželyje ir rugpjūtyje į LR Seimo Socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininką A.Sysą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių, Socialinės apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę buvo kreiptasi raštu. Rugsėjo pabaigoje A.Sysas raštu informavo, kad jis kartu su A.Butkevičiumi LR Seime jau įregistravo pasiūlymus įstatymo pataisai, kad ši PVM lengvata neįgaliųjų įmonėms galiotų iki 2004 04 30 dienos.

LASS centro taryba drauge su Lietuvos dailės muziejumi parengė tęstinį ilgalaikės meno pažinimo programos projektą "Žydinčių obelų metas Lietuvos tapyboje. 1920-1940". Projekto tikslas - parengti švietėjišką kilnojamąją parodą, kurioje būtų eksponuojami darbai 14 žymiausių tarpukario Lietuvos dailininkų: J.Vienožinskio, V.Drėmos, A.Gudaičio, V.Eidukevičiaus, P.Kalpoko, A.Samuolio, K.Šimonio ir kt. menininkų. Suburta Lietuvos menininkų, įvairių specialistų grupė pirmą kartą mūsų šalyje bandys tapybos darbus pateikti taip, kad juos galėtų suvokti regėjimo neturintys žmonės. Tikimasi kūrybingai pritaikyti ir prancūzų "Artesens" organizacijos patirtį šioje veikloje. Šį projektą jau iš dalies parėmė Švietimo ir mokslo ministerija, bet nepakankamai, todėl ieškoma daugiau rėmėjų.

Parengtas ir kitas tęstinis projektas "Skaitmeninė knyga neregiams" siekiant kuo daugiau Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojų aprūpinti MP3 formato skaitymo aparatais ir tai pateikta įvairiems fondams ir komercinėms struktūroms. 419 bibliotekos skaitytojų jau turi tokius aparatus, įsigytus pagal anksčiau parengtą projektą, kurį parėmė visuomeninė invalidų organizacija "Spindulio" draugija.

Pažymint organizuoto aklųjų švietimo 75-metį ir Neįgaliųjų metus, LASS centro taryba inicijavo diskusiją, skirtą atkreipti visuomenės, valstybės institucijų dėmesį į integruotai ir specialiose mokyklose ugdomų aklų ir silpnaregių vaikų mokymo kokybę, sąlygas ir kliūtis, stabdančias integraciją, neregių priešmokyklinį bei muzikinį ugdymą. Diskusija įvyko 2003 m. spalio 27 d., joje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius A.Puodžiukas ir Specialiojo ugdymo sektoriaus vedėja R.Labinienė, LASUC bei Kauno silpnaregių internatinės mokyklos vadovai ir mokytojai, LASS atsakingi asmenys.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pažymėjo, kad LASS ir LASUC atliko nemažą darbą rinkdami ir tikslindami duomenis apie aklus ir silpnaregius vaikus, kylančias problemas jiems mokantis integruotai. Diskusijose priimta nuostata, kad pedagogai, dirbantys su integruotai besimokančiais aklais ir silpnaregiais vaikais, turi įgyti kvalifikacinių žinių bei įgūdžių LASUC bazėje, tam tikslui LASUC turi parengti atitinkamus dokumentus ir pateikti ministerijai. Taip pat prieita prie išvados, kad ministerija kartu su LASUC turi ieškoti būdų, kaip pagerinti aklų ir silpnaregių vaikų muzikinį ugdymą, sutarta ieškoti ministerijos ir LASS bendrų sprendimų, būdų ir lėšų gerinant integruotai besimokančių mokinių aprūpinimą specialiomis ugdymo priemonėmis.

* * *

P. S. Skaitydami įvairią informaciją net ir gerai matantys žmonės patiria problemų. O ką jau kalbėti, kai tekstas užrašomas ant kokio nors fono ar paveikslėlio. Dar sunkiau skaityti pasidaro, kai žmogui atsiranda regėjimo problemų.

Karališkojo nacionalinio instituto akliesiems remti (RNIB) vyr. mokslinio bendradarbio daktaro Džono Gilo vadovaujami Didžiosios Britanijos specialistai sukūrė gerai įskaitomą šriftą. Iš pradžių specialistai išsiaiškino bendruosius matymo principus. Jais remiantis ir buvo sukurtas naujasis silpnaregiams skirtas šriftas, pavadintas Tiresias vardu. Pradžioje jis buvo kurtas įvairiems kompiuteriniams ekranams. Šiuo metu yra kelios šrifto atmainos - tekstui atvaizduoti ekrane, informaciniuose skyduose ir t. t. Šriftas yra pritaikytas jau 39 kalboms. Tarp jų yra ir lietuvių kalba.

Šis straipsnis yra išspausdintas naudojant spaudai skirtą Tiresias šriftą. Šį šriftą organizacijos reikmėms įsigijo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]