MEDICINA

 

PAVOJINGAS AKIŲ UŽDEGIMAS


Žmogaus akių negalavimų yra įvairių. Vienos ligos progresuoja lėtai, kitos - labai greitai, žaibiškai. Pasak gydytojų oftalmologų, pastarosios ligos pačios pavojingiausios. Delsdamas, neieškodamas medikų pagalbos, pacientas gali amžiams likti prieblandoje ar visiškoje tamsoje. Vienas iš ūmių akių sunegalavimų - neuritas, t.y. regos nervo uždegimas. Ši liga labai klastinga. Laiku kreipiantis į medikus, neuritas regėjimo gali nepažeisti. Delsiant neišvengiama įvairių komplikacijų ir jų skaudžių pasekmių.

Apie neuritą, susirgimo šia liga priežastis, gydymą bei pasekmes "Mūsų žodžiui" sutiko papasakoti Vilniaus miesto Misionierių ligoninės suaugusiųjų akių ligų skyriaus gydytoja Lolita Pošiūnienė.

Ūmus akių negalavimas

Neuritu vadinamas regos nervo uždegimas. Jis gali būti dviejų rūšių:

1) regos nervo disko uždegimas, dar vadinamas pačioje akyje esančio regos nervo dalies uždegimu.

2) užakinis neuritas, t. y. už akies esančio regos nervo dalies uždegimas.

Neuritas dažniausiai yra kitų ligų padarinys. Jį gali sukelti ir akies, ir kitų žmogaus organų negalavimai. Tai centrinės nervų sistemos ligos (meningitas, išsėtinė sklerozė, smegenų pūlinys ir kt.), infekcinės ligos (skarlatina, difterija, šiltinė, sifilis, tuberkuliozė, netgi gripas ir kt.), vietiniai uždegimo židiniai (nesveiki dantys, nosies patologija, sinusitas), vidaus organų ir kraujo ligos (cukrinis diabetas, anemija, leukemija, podagra ir kt.), akies obuolio ir akiduobės patologija (akies kiauryminiai sužeidimai, įvairios traumos, rainelės, gyslainės uždegimai ir pūliniai akiduobėje).

Akies nervo uždegimą nustato tik okulistai. Neuritas turi konkrečius simptomus. Vienas iš simptomų - regėjimo silpnėjimas. Regėjimas gali nusilpti staiga, per kelias valandas, o gali silpti pamažu (per kelias dienas ar savaites). Regėjimo silpnėjimo skalė labai plati - nuo nedidelio pablogėjimo iki šviesos jutimo likučio. Neuritas dažniausiai apima vieną akį. Pasitaiko atvejų, kai liga pasireiškia abiejose akyse.

Kitas neurito simptomas - spalvų jutimo sutrikimas. Sutrinka žalios, raudonos, mėlynos spalvos pažinimas. Kartais žmogus gali skirti spalvas, tačiau sveika ir sergančia akimi mato skirtingus atspalvius. Kitas simptomas - skausmas paspaudus akį arba ją judinant. Tai ypač būdinga užakinio nervo uždegimui. Kaip dar vienas iš neurito simptomų išskirtinas akipločio susiaurėjimas. Žmogus mato tik prieš savo nosį arba tik tiesiai, nematydamas šoninio vaizdo. Vaizde gali atsirasti dėmių.

Neurito gydymas

Pajutę akyje diskomfortą, skausmą, nedelsdami kreipkitės į gydytojus. Atminkite - lengviau išgydyti tik prasidėjusią ligą. Poliklinikoje gydytojui nustačius regos nervo uždegimą, ligonis guldomas į ligoninę. Neuritu dažniausiai serga jaunesnio amžiaus žmonės (18-45 m.). Kodėl šia liga serga jauni žmonės, kol kas nėra nustatyta. Priežasčių daug. Vienos iš jų - pašėlęs gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, imuniteto susilpnėjimas.

Akies nervo disko uždegimo bei užakinio neurito gydymas toks pat, tačiau skiriasi jų diagnozavimo būdai. Akies nervo uždegimas nustatomas ištyrus akių dugną, kuriame gydytojas mato pakitimus. Esant užakiniam neuritui, pakitimų akių dugne galima nepamatyti. Prieš pradėdamas gydyti oftalmologas privalo tiksliai nustatyti, kas sukėlė neuritą. Pacientas ligoninėje nuodugniai ištiriamas. Gydant neuritą oftalmologas konsultuojasi su kitų sričių specialistais: neuropatologais, stomatologais, loristais. Dažnai užakinį nervo uždegimą sukelia išsėtinė sklerozė. Žmogus net gali neįtarti, kad serga šia liga. Sergant išsėtine skleroze, užakinis nervo uždegimas kartojasi. Nustačius diagnozę, skiriamas gydymas vaistais: antibiotikais, priešuždegiminiais vaistais, B grupės vitaminais, kortikosteroidais. Išėjus iš ligoninės, pacientas dar kurį laiką gydosi ambulatoriškai. Jį stebi vietos okulistas. Neuritas gydomas tik vaistais. Sergant šia liga chirurginių operacijų neprireikia. Laiku išgydytas neuritas pasekmių akyje nepalieka. Pavėlavus - išsivysto dalinė akies nervo atrofija, o jos pasekmė - dalinė regėjimo netektis. Paprasčiau kalbant, pavėlavęs kreiptis į gydytojus, žmogus niekad nematys tiek, kiek matė iki susirgimo.

Dėl pavėluoto kreipimosi į medikus visos kaltės pacientui suversti nederėtų. Kartais žmogus nėra kaltas. Kalta biurokratinė sistema. Jokia paslaptis, jog pas gydytoją specialistą patekti sunku. Iš pradžių tenka keliauti pas terapeutą, o iš jo, gavus siuntimą, pas okulistą ar kitą gydytoją. Poliklinikose - visur eilės. Žmogus sugaišta ne vieną dieną. Kartais tenka laukti kelias savaites. Ką jau kalbėti apie kaimo žmones. Jie turi važiuoti į didesnius miestelius. O tam reikia daug laiko. Štai teko gydyti moterį, gyvenančią netoli Kėdainių. Jai buvo lengviau atvažiuoti į Vilnių negu nuvykti į Kėdainius. Iš moters kaimo į Kėdainius per dieną važiuoja vienas autobusas. Ir tas apsisukęs grįžta atgal. Nuėjus pas gydytoją nėra kuo parvykti namo. Tokie atvejai nevienkartiniai. Ūmiai akims sunegalavus - brangi kiekviena valanda, todėl oftalmologai dažnai priversti gydyti ne pačias ligas, o jų sukeltus neigiamus padarinius.

Užrašė Henrikas STUKAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]