RENGINIAI

Ginta PETRAUSKIENĖ

SILPNAREGIŲ VAIKŲ STOVYKLA PRIE JŪROS


Jau šių metų pradžioje pradėjome rengti projektą "Vilties spindulys", skirtą vasaros poilsio iniciatyvoms ir neįgaliųjų integracijai. Planavome, kad laimėję finansavimą šiam projektui, galėtume organizuoti Šiaulių rajono vaikų su regėjimo negalia reabilitacinę stovyklą prie jūros. Tik šių metų birželio pabaigoje paaiškėjo, jog šiam projektui pritarė Šiaulių rajono savivaldybė, skirdama 2 500 Lt, ir Šiaulių rajono socialinių paslaugų centras - 880 Lt. Labai džiaugėmės, gavę teigiamą pritarimą, ir skubėjome atlikti organizacinius, parengiamuosius darbus projektui vykdyti. Projektui įgyvendinti nemažai paramos sulaukta iš Finansų, ekonomikos ir verslo plėtros skyrių, Programų ir investicijų paieškos tarnybos specialistų bei kitų.

Į poilsinę reabilitacinę stovyklą vyko 14 Šiaulių rajono vaikų su regėjimo negalia. Vaikai poilsiavo nemokamai. Jauniausiam stovyklautojui - treji metukai, jį lydėjo močiutė. Kiti vaikai - 8-15 metų. Stovyklautojais rūpinosi Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja, socialinė pedagogė Silva Timinskienė, tiflopedagogė Alma Čekanauskienė, dvi savanorės ketvirto kurso studentės (socialinio darbuotojo spec.), Niko močiutė Gailutė ir aš. Visi stovyklautojai gyvenome Šventojoje, poilsio namuose "Spindulys". Šių poilsio namų direktorė Daina mus maloniai priėmė ir padėjo surasti jaukią kavinę, kurioje stovyklautojai maitinosi.

Laikrodžių muziejujeStovyklavome penkias dienas, per kurias daug pamatėme, sužinojome, prasmingai ir aktyviai leidome laiką. Lankėmės "Baltijos" poilsio namų reabilitacijos centre, kuriame projekto dalyviai galėjo susipažinti su nauju regos gydymo metodu - šviesos terapija. Gydytoja okulistė Regina Mačiulienė papasakojo apie šią procedūrą ir parodė vaikams, kaip atliekama šviesos terapija. Kiekvienas vaikas galėjo išmėginti šią aparatūrą. Kai kuriems vaikams gydytoja patikrino regėjimą ir patarė jį saugoti, saikingai žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus. Lankėmės Gintaro muziejuje, parke, vaikščiojome pajūriu, vaikų pageidavimu aplankėme realybės šou "Baras" kavinėje "Kupeta". Kitą dieną po pusryčių važiavome į Klaipėdą, kėlėmės keltu, aplankėme Jūrų muziejų, delfinariumą, kuriame stebėjome jūros gyvūnų pasirodymą. Po to ėjome į Laikrodžių muziejų, kuriame susipažinome su laiko matavimo būdais, laikrodžių raida nuo senovės iki šių dienų ir liečiamąja paroda, surengta specialiai neregiams ir silpnaregiams, - "Laiko matavimo prietaisų raida". Visus eksponatus vaikai su regėjimo negalia apžiūrėjo rankomis, apie juos skaitė ir brailio raštu. Stovyklaudami Šventojoje, daug vaikščiojome pajūriu, ėjome beždžionių tiltu, prie jūros, ant smėlio, susėdę ratu rengėme diskusijas, kalbėjome, kaip vaikams sekasi mokytis bendrojo lavinimo mokyklose ir kaip specialiose. Du vaikai, kurie mokėsi LASUC, papasakojo, kaip jie išmoko valdyti kompiuterį, kaip mokėsi brailio rašto. Jie teigiamai atsiliepė apie šią mokyklą. Vaikai, kurie mokėsi integruotai, papasakojo apie jų sėkmes ir nesėkmes bendrojo lavinimo mokyklose. Vieni džiaugėsi tiflopedagogo teikiama pagalba, kiti guodėsi, jog norėtų tiflopedagogo paslaugų, treti susidomėjo LASUC mokykla. Vienas penktokas pasakojo, jog jis visus penktos klasės vadovėlius kopijuodamas padidina ir tik tada iš jų mokosi. Kai kuriems vaikams teikiama spec. pedagogo pagalba bei taikomos įvairios ugdymo programos. Pamatėme, kad vienai mergaitei iš 14 stovyklautojų reikėtų LASUC. Vėliau, grįžus iš stovyklos, tarpininkaujant įvairioms įstaigoms, buvo sutvarkyti mergaitės dokumentai ir ji pati nuvežta į specialiąją mokyklą.

StovyklautojaiPer užsiėmimus tiflopedagogė Alma Čekanauskienė vaikams papasakojo apie orientavimosi erdvėje ypatumus, patarė, kaip lavinti mobilumo įgūdžius savitarnoje, bei organizavo įvairias diskusijas. Įvertinę individualų vaiko adaptacijos lygį tarp bendraamžių, stengėmės geranoriškai patarti ir skatinti jų pasitikėjimą savimi. Konsultavome ne tik pačius vaikus, bet ir jų tėvelius bei globėjus.

Šioje stovykloje vaikai labai susidraugavo, penktokai Žilvinas ir Denas vis norėjo globoti trimetį Niką ir jį vedžioti. Visi buvome labai draugiški. Vaikai pamatė, kad jie ne vieni turi regėjimo negalią. Silpniausiai matantį Ramūną lydėjome pasikeisdami. Nuolat atsakinėjome į vaikų klausimus, aptarinėjome jų pasiūlymus, svarstėme, kokias profesijas galėtų pasirinkti žmonės su silpnesniu regėjimu.

Manau, kad mūsų rengtas projektas pavyko. Projektui skirtos lėšos buvo nedidelės, todėl į stovyklą vyko nedaug vaikų. Tikimės, jog kitą vasarą parengsime didesnę programą ir rasime daugiau rėmėjų.

Džiaugėmės, jog visus muziejus galėjome aplankyti nemokamai. Malonu pažymėti, kad daugelis, į kuriuos kreipėmės paramos, buvo iš tiesų labai geranoriški - pasiūlė nemokamas paslaugas.

Malonu, kad vaikams patiko stovyklauti, o vaikų tėveliai dar ir dabar skambina, dėkoja ir teiraujasi dėl kitos vasaros.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]