KAIP PELNOMĖS DUONĄ

Henrikas STUKAS

NELAIMĖ MOBILIZAVO

Išminčiai teigia: džiaukis kiekviena gyvenimo akimirka, nes nežinai, kokie išbandymai tavęs laukia rytoj. Česlovas Maslovskis iki pernai metų vėlyvo rudens buvo sveikas, darbingas vyras. Jis mėgavosi visais gyvenimo teikiamais malonumais. Jam sekėsi puikiai. Vyriškiui nieko netrūko: turėjo mėgstamą darbą, daug draugų, automobilį. Tik staiga vieną dieną laimingas gyvenimas subyrėjo lyg iš kortų pastatytas namelis. Č.Maslovskis buvo priverstas viską pradėti nuo pradžių, tik šį kartą prieblandoje. Jo priešu tapo negailestinga, mėginanti regėjimą pasiglemžti liga.

Netikėta liga

Česlovui Maslovskiui aklumas - ne naujiena. Jam jau teko susidurti su šia negalia: jo brolis yra silpnaregis. Taigi broliui tekdavo pagelbėti. Pats Česlovas apie akis, kol buvo sveikas, retai tesusimąstydavo. Kas gi galėjo nuspėti, kad brolio likimas ištiks ir jį? Beje, dabar brolis mato už Česlovą geriau.

Viskas prasidėjo tą nelemtą praeitų metų vėlyvą rudenį. Vieną dieną vyriškis automobiliu važiavo į darbą. Buvo prieblanda. Asfalto juosta skendėjo rūke. Automobilio žibintai vos ne vos apšvietė kelią. Česlovas vairuodamas pastebėjo, jog vaizdas ėmė lietis. Iš pradžių pamanė, jog tai dėl rūko ir, sulėtinęs greitį, vairavo toliau. Migla pasidarė dar tirštesnė. Nenorėdamas rizikuoti, Česlovas sustabdė automobilį kelkraštyje. Pailsėjęs vėl leidosi į kelionę. Atvažiavęs į darbą ir pradėjęs skaityti, nustebo - raidės liejosi į vientisą juodą juostą. Česlovas suprato: tai - ne rūkas. Iš pradžių pamanė, jog tai - tik laikinas negalavimas, jog regėjimas greit pasitaisys. Grįžęs namo namiškiams nieko nepasakė - nenorėjo jų gąsdinti. Kitą rytą jis vėl sėdo prie automobilio vairo. Teko važiuoti judriomis miesto gatvėmis. Tik tą rytą Česlovas Maslovskis nuvažiavo netoli - jo vairuojamas automobilis rėžėsi į kelio ženklą.

Po šio įvykio vyriškis ne juokais susirūpino savo akimis. Nedelsdamas kreipėsi į medikus. Poliklinikos okulistas jį skubiai nusiuntė į Vilniaus miesto Misionierių ligoninės akių skyrių. Ten medikai konstatavo akių nervų uždegimą - neuritą. Gydytis teko ilgai. Vieną ligoninę keitė kita. Akių gydytojams pavyko pristabdyti ligą. Deja, regėjimo Česlovas nesusigrąžino. Vyriškis suprato - regės vos kelis metrus. Žmonių veidų, tolėliau esančių medžių jau nematys. Su staiga jį užklupusia negalia taikytis Česlovas nepanoro. Iš pradžių netgi atsisakė skiriamos invalidumo grupės. Pamanė - išgyvens be jos. Deja, pamažu savo negalią teko pripažinti. Šių metų balandį Česlovui buvo paskirta II invalidumo grupė.

Naujas gyvenimas

Susilpnėjus regėjimui, Česlovas prarado vidinę pusiausvyrą: jis negalėjo vairuoti automobilio, žvejoti, gydytojai kategoriškai uždraudė vartoti alkoholį. Anksčiau, kai normaliai matė, vyras daug skaitė. Dabar to daryti negalėjo. Psichologiškai sunkiausia buvo susitaikyti su nuolatine aplinkinių pagalba. Kelis mėnesius Česlovą persekiojo mintis apie savižudybę. Gerai, kad turėjo tikrą draugą, patarusį nepasiduoti, rasti jėgų ir pradėti gyventi iš naujo. Draugas primygtinai liepė užmiršti visa, kas buvo anksčiau. Ir sunkiai slėgusią depresiją Česlovas įveikė. "Nelengva pripažinti savo luošumą. Tai padarius, atsiranda antras kvėpavimas. Pirmuosius savarankiškus žingsnius žengiau namuose, kur viskas pažįstama ir nesunku susivokti. Žmoną nuolat prašiau ir dabar prašau, kad daiktai būtų įprastose vietose. Kadangi anksčiau mėgdavau šeimininkauti, tai pamaniau - galiu išvirti valgį ir nematydamas. Iš pradžių nieko neišėjo. Nenusiminiau, mėginau, kol pavyko. Sudėtingiausia - prieskoniai, nes užrašų ant indelių nematau, o jei kartais vaikai indelius sumaišo, tada..." - savo išgyvenimais noriai dalijosi Č.Maslovskis.

Dabar jis ne tik gamina, bet ir savarankiškai apsiperka parduotuvėje, nes žino, kokiose lentynose yra jam reikalingi maisto produktai. Iš pradžių drovėdavosi klausinėti parduotuvės darbuotojus, dabar jie pažįsta Česlovą ir retkarčiais patys siūlosi padėti.

Minėtinas ir kitas naujo gyvenimo aspektas - sveikas gyvenimo būdas. Kadangi Česlovas gyvena šalia mokyklos stadiono, tai rytais bėgioja. Kol buvo sveikas, to nedarė. Po rytinės mankštos prausiasi šaltu vandeniu. Pasikeitė ir jo mitybos principai. Jeigu anksčiau valgė daug mėsos, kepto maisto, tai dabar jo atsisakė. Mitybos pagrindu tapo salotos.

Išsaugojo darbą

Šių metų gegužę birželį Č.Maslovskio regėjimas dar labiau pablogėjo. Gydytojai vyriškiui nerekomendavo dirbti. Silpnaregis piktinosi: "Lengva gydytojams patarti. Suprantu - linki tik gero. Deja, gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Turiu du vaikus, gyvename trijų kambarių bute. Už viską tenka mokėti. Invalidumo pensija labai maža. Jos šeimai nepakanka."

Česlovas buvo priverstas grįžti į darbą. Iki nelaimės jis dirbo įvairiose statybinėse organizacijose. "Nuo pat mokyklos suolo mane traukė statybos, gal todėl 1977 metais, tik baigęs mokyklą, įstojau į Vilniaus statybos technikumą. Jį baigiau 1981 metais, tais pačiais metais įstojau į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, kurį baigiau 1985 metais. Nuo tada ir dirbu įvairiose statybinėse organizacijose. Iš pradžių įsidarbinau Trečiojoje statybos montavimo valdyboje. Ten dirbau meistru, vėliau - darbų vykdytoju," - pasakojo Č.Maslovskis.

Keičiantis laikmečiui, Česlovui teko ieškoti kito darbo, pakeisti nemažai darboviečių, kol 2001 metais įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje "Pegama". Jis ten dirba prekybos vadybininku - ši bendrovė prekiauja įvairiais gelžbetonio gaminiais.

Maslovskis labai bijojo - kolegos nenorės dirbti su silpnaregiu. Laimei, jie bendradarbį užjaučia ir nuolat drąsina. Česlovui labai padeda kolega Ričardas. Bendradarbiai tausoja silpnaregio regėjimo likutį. Kartais leidžia dirbti namuose. Dažnai Česlovas dirba tik iki pietų. Dalinai netekęs regėjimo Česlovas susidūrė su mobilumo problema. Jis kol kas negali pats nuvažiuoti į darbą. O darbovietė - Eišiškių plente. Jam į pagalbą atėjo sūnus, kuris kiekvieną rytą veža tėvą į darbą. Namo iš darbo jį parveža draugai.

Ankstesnė darbo patirtis Česlovui itin praverčia - jis turi savus klientus. Anksčiau telefono numerius jam surinkdavo bendradarbiai, dabar tai daro pats. Rytais, kol akys nepavargusios, Česlovas tvarko dokumentus. Atlikti tokį darbą padeda didžiulis didinimo stiklas. Česlovas rašo labai didelėmis raidėmis - tokias raides jis dar gali įžiūrėti pro didinamąjį stiklą. Atvažiavus užsakovams, tenka juos lydėti į sandėlį, kurį suranda be didesnio vargo, nes puikiai atsimena kelią. Česlovas žino, kur sudėti jam reikalingi gaminiai: šaligatvių plytelės, įvairios trinkelės bei bordiūrai. Sandėliuose gaminius firmos darbuotojai stengiasi dėti į tą pačią vietą - visa tai labai naudinga prekybos vadybininkui. "Jeigu ne bendradarbių nuoširdi parama bei palaikymas, aš tikrai negalėčiau dirbti," - teigė Česlovas Maslovskis.

Č.Maslovskio darbas sezoninis - jis dirba nuo ankstyvo pavasario iki pirmųjų šalčių. Šiais metais nekantriai laukia nemokamų atostogų - per jas grumsis su savo liga.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]