SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

GLOBALIZACIJA IR AKLIEJI

Šių metų rugsėjo 5-6 dienomis Tarptautinė aklųjų katalikų organizacija FIDACA surengė generalinę asamblėją ir tarptautinę konferenciją globalizacijos klausimu. Tema apie globalizacijos poveikį akliesiems ir silpnaregiams tarptautiniu mastu nagrinėta pirmą kartą. Lietuvai ir Katalikiškajam Prano Daunio fondui atstovavo šių eilučių autorius. Patirtus įspūdžius ir išgirstas mintis norime papasakoti žurnalo skaitytojams.

FIDACA suvažiavimas

Rugsėjo 5 d. Prancūzijoje, Haguenau mieste, netoli Strasburgo, vyko Tarptautinės aklųjų katalikų organizacijos FIDACA (Federation Internationale des Associations Catholiques d' Aveugles) suvažiavimas, kitaip vadinamas generaline asamblėja. Dalyvavo 34 delegatai, atstovavę 14 sąjungų iš 13 šalių: Austrijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Pietų Tirolio, Vokietijos, Šveicarijos, Peru, Čilės, Lietuvos, Latvijos, Benino ir Togo. Svečių teisėmis dalyvavo Brazilijos, Malio, Bosnijos ir Hercegovinos atstovai.

FIDACA prezidentas italas Luka Bergamaši (Luca Bergamaschi) nuoširdžiai padėkojo valdybos nariams, kurie jau daugelį metų atlieka pagrindinį organizacijos darbą: rengia posėdžius, konferencijas, organizuoja šviečiamąją veiklą, ieško kontaktų su naujomis šalimis, tvarko dokumentus. Savo ataskaitiniame pranešime jis pažymėjo, kad FIDACA išsiplėtė - atvyko naujų narių iš Lotynų Amerikos, Afrikos ir Rytų Europos šalių, kad jų veiklą reikėtų stiprinti organizaciniu, finansiniu ir dvasiniu požiūriu, reikėtų įkurti Rytų Europos regiono koordinacinį centrą. Šioje srityje daug nuveikė FIDACA dvasios vadovas kunigas Žann Piere Bordes, Austrijos aklųjų apostolato atstovas Hansas Kellneris, Didžiosios Britanijos aklųjų katalikų organizacija, kuri teikia paramą Rumunijai. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiame darbe labai svarbu asmeniniai ryšiai. Sąjungos turi daug kultūrinių skirtumų. Reikia siekti, kad jie mažėtų, todėl svarbu kuo daugiau bendrauti, keistis informacija, rūpintis aklųjų švietimu. Skurdžios Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalys, kur dar daug neraštingumo ir elgetavimas dažnai yra vienintelis neįgaliųjų pragyvenimo šaltinis, turėtų tapti ypatinga FIDACA interesų zona. Svarbus pastaraisiais metais organizacijos atliktas darbas - informacinis biuletenis, leidžiamas 2 kartus per metus ir sukurta organizacijos internetinė svetainė. Tai galimybė pateikti informaciją ir susisiekti su viso pasaulio nariais. Ši sfera turėtų būti tobulinama ir plečiama. Suvažiavime išrinkta naujoji valdyba iškėlė šiuos pagrindinius ateities uždavinius: palaikyti ir plėsti narių tarpusavio ryšius; palaikyti ryšius su Vatikanu ir Vyskupų konferencija; ieškoti naujų kontaktų su jaunąja karta ir Europos Sąjungos institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis; atnaujinti veiklą tų šalių organizacijų, kurių veikla nutrūko dėl silpnų vadovų; ieškoti naujų idėjų ir veiklos krypčių. Naujais FIDACA nariais priimtos Ispanijos ir Didžiosios Britanijos organizacijos.

Prasidėjus rinkimams Belgijos delegacijos atstovai pasiūlė savo šalyje išbandytą rinkimų patirtį - vietoj biuletenių išdalinti trijų rūšių paženklintas korteles: taisyklingas kvadratėlis reiškė balsavimą "už", kvadratėlis be vieno kampo - "prieš", o be dviejų kampų - "susilaikė". Delegatui balsuojant į urną reikėjo įmesti tik vienos rūšies kortelę. Taigi už kiekvieną FIDACA tarybos narį buvo balsuojama atskirai. Viskas vyko sklandžiai, nebuvo jokių nesusipratimų. Kad būtų patogu akliesiems, urna buvo prinešama kiekvienam delegatui. Manytume, kad šiuo rinkimų metodu galėtume ateityje pasinaudoti ir mes.

FIDACA prezidentu antrai kadencijai perrinktas italas Luka Bergamaši, o į valdybą išrinkti atstovai iš Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Įdomus faktas, kad visi penki valdybos nariai - akli žmonės. Manoma, kad tai vienintelė aklųjų organizacija, kuriai atstovauja visiški neregiai.

Tarptautinės daugiakalbės organizacijos suvažiavimas buvo puikiai organizuotas, pranešimai verčiami į keturias kalbas: italų, prancūzų, vokiečių ir ispanų. Nepaisant labai įtemptos dienotvarkės, vyravo be galo nuoširdi ir draugiška atmosfera. Per trumpas pertraukėles susitikdavo seni pažįstami, užsimegzdavo naujos pažintys. Stebino nepaprastas noras bendrauti, ypač didelis dėmesys mums - lietuviams ir latviams, o taip pat kitų Vakarų pasauliui mažiau pažįstamų kraštų atstovams.

Globalizacija ir pasaulio aklieji

Kitą dieną rugsėjo šeštąją Haguenau miesto rotušės salėje prasidėjo FIDACA kongresas, į kurį susirinko 140 dalyvių iš 16 pasaulio valstybių. Kongreso dalyvius pasveikino miesto meras, buvo perskaitytas Vatikano apaštališkojo sosto sveikinimo laiškas. Apie globalizacijos poveikį akliesiems ir silpnaregiams kalbėjo galingųjų Vakarų Europos valstybių atstovai bei šio proceso poveikį pradedantys jausti Lietuvos, Latvijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čilės, Peru, Brazilijos, Togo ir Benino delegatai. Buvo išklausyti 2 pagrindiniai pranešimai ir visų 16 delegacijų pasisakymai. Ši tema taip plačiai buvo svarstoma pirmą kartą pasaulyje.

Profesorius iš Briuselio Richardo Petrella įvadiniame pranešime apibūdino globalizacijos fenomeną, jo ekonominius ir socialinius aspektus, įvairias gyvenimo puses, kurios vienaip ar kitaip yra veikiamos šio proceso. Agresyvi globalizacijos politika labiausiai pažeidžia silpniausią visuomenės dalį, ji dažniausiai pajunta šio reiškinio negatyviąją pusę. Jis pažymėjo, kad vis mažiau skirtumų tarp turtingų ir neturtingų valstybių, bet jie vis didesni tarp turtingų ir neturtingų žmonių. Tačiau net tokioje situacijoje nereikia pamiršti, kad žmogus - dvasinga būtybė, kad jis pats turi kovoti už savo laisvę ir teises.

Aklieji savo pranešimuose vieningai akcentavo dvi globalizacijos puses: teigiama tai, kad techninė pažanga ir kompiuterizacija akluosius ir silpnaregius suvienodina darbo rinkoje, - jauni, gabūs ir išsilavinę regėjimo invalidai susiranda gerus darbus ir sėkmingai konkuruoja su sveikaisiais; neigiama pusė yra ta, kad labai sparčiai mažėja mažiau kvalifikuoto darbo vietų ir paprastai dėl to labiau nukenčia neįgalūs žmonės, taigi vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti lieka minimalios galimybės. Globalizacija diktuoja savas žaidimo taisykles, pagrindinis tikslas - pelnas ir visų gamybos procesų automatizavimas. Kad ir kaip būtų keista, bet Vakarų Europos valstybėse didžiausia problema - taip pat nedarbas, net ir šiose šalyse tik 20 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų tegali susirasti darbą. Nuolat mažinamos mokesčių lengvatos, pvz., Belgijoje už dujas ir transportą aklieji dabar turi mokėti daugiau. Šiose šalyse iškyla bedarbių užimtumo problema, pvz., Šveicarijoje aklųjų "Carito" organizacija visą savo veiklą skiria bedarbiams užimti ir renginiams organizuoti.

Bosnijoje ir Hercegovinoje po pilietinio karo beveik visi aklieji neteko darbo, tokių - net 5,5 tūkstančio. Padedant kitoms Europos valstybėms čia atstatyta aklųjų mokykla.

Kitokia padėtis Afrikoje. Čia didžiausia aklųjų problema - mažas raštingumas. Daugelis negali net pasirašyti ir deda piršto antspaudą, kaip kadaise darydavo Lietuvoje. Todėl globalizacijos šie žmonės nubloškiami į pašalius - pasmerkiami seniai Vakaruose užmirštai "profesijai" - elgetavimui.

Mūsų pranešime "Globalizacija ir Lietuvos aklieji" buvo akcentuoti 3 aspektai: darbas, aklųjų ir silpnaregių vieta informacinėje visuomenėje bei lengvatos. Kaip teigiama globalizacijos pusė pažymėta neregių galimybė naudotis šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis. Neigiama, be abejo, - nedarbas, smulkių bei vidutinių aklųjų įmonių žlugdymas, socialinių garantijų ir lengvatų mažėjimas. Kaip pavyzdys pateikta suomių privatizuoto "Lietuvos telekomo" politika: iki privatizavimo prieš 5 metus Lietuvos aklieji galėjo 2 valandas per mėnesį kalbėti telefonu nemokamai, o kai telekomą privatizavo viena Suomijos firma, ši lengvata buvo panaikinta, labai pabrango mokestis už telefoną, todėl dauguma Lietuvos aklųjų ir silpnaregių buvo priversti telekomo paslaugų atsisakyti. O neregys be telefono - tarsi žuvis be vandens.

Visi kalbėjusieji pažymėjo, kad globalizacijos procese laimi jauni, stiprūs, išsilavinę, sveiki, agresyvūs. Silpnieji pralaimi. Norint sušvelninti šią padėtį turi aktyviai dirbti įvairios aklųjų organizacijos ir į šį darbą būtina įtraukti savo šalies valstybines institucijas, tik šitaip galima sumažinti konkurenciją ir jos pasekmes neįgaliems, tarp jų - ir regėjimo invalidams. Daugelis konferencijos dalyvių mano, kad patys neįgalieji turi vienytis, turėti tvirtas pozicijas ir konkrečių tikslų, o ekonomiškai stipresnės šalys turi padėti silpnesnėms.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]