KAI YRA PINIGŲ

Vytautas GENDVILAS

JEI NORISI GIMTI IŠ NAUJO

Angliškai tas daiktas vadinasi bungee. Lietuviškai jį galime pavadinti guma arba timpa. Tai ilga guma ir apsauginės virvės. Vienas tos gumos galas pritvirtinamas prie pakankamai aukštai įtaisyto tiltelio. Žmogus nuo jo ir šoka žemyn, kitą galą prisitaisęs prie kojų.

Su tokia guma nuo Vilniaus televizijos bokšto rugpjūčio viduryje nušoko ir klaipėdietė silpnaregė Jelena Urbonienė.

Šuoliai su guma nuo Vilniaus televizijos bokšto vyksta jau treti metai. Per tą laiką nušoko per aštuoni šimtai drąsuolių. Šokama iš šimto septyniasdešimties metrų aukščio. Žemyn žmogus skrieja šimtą dvidešimt metrų. Po to penkiasdešimties metrų aukštyje lieka kyboti žemyn galva, kol šuolio organizatoriai ji saugiai nuleis ant žemės.

Mintis nušokti nuo televizijos bokšto gimė prieš porą metų, kai J. Urbonienė pradėjo lankytis Vilniuje. Apsisprendimą pagreitino per televiziją matyta laida, kurioje nuo bokšto šokinėjo realybės šou dalyviai. Pasižiūrėjusi Jelena panoro ir pati pabandyti.

J. Urbonienė 1995 metais baigė Kaliningrado silpnaregių internatinę mokyklą. Mokėsi Rusijoje, nes tėvai nusprendė, kad Kaliningradas arčiau nei tuometinė A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla Vilniuje. Jelena gerai mokėjo ir lietuvių, ir rusų kalbą. Todėl, kaip pati sakė, mokytis nebuvo sunku. Tarp 150 silpnaregių vaikų mokykloje iš Lietuvos ji buvo vienintelė.

Baigusi mokyklą J. Urbonienė įstojo į Kaliningrado valstybinį technikos universitetą. Neakivaizdžiai studijavo verslo vadybą. 1998 metais pradėjo dirbti tuometinėje LASS Klaipėdos įmonėje. Šiuo metu nedirba, tačiau sakėsi norinti dirbti organizacinį darbą.

Apie sumanymą nušokti nuo Vilniaus televizijos bokšto J. Urbonienė niekam nepasakojo. Draugai ir tėvai sužinojo jau po šuolio. Draugai išvadino beprote, tėvai išvadino "ekstremale" ir žadėjo paimti diržą. Tarp draugų atsirado tik vienas, sakęs: jei turėtų pinigų - taip pat šoktų.

J. Urbonienė yra silpnaregė. Mato supančią aplinką, pažįsta sutiktus žmones, todėl šuolį stebėjusių ir apie jos negalią žinojusių žmonių nuomonė, kad neprimatančiam žmogui šokti nuo bokšto turi būti nebaisu, nes jis ir taip nieko nemato, nėra teisinga. J. Urbonienė juto aukštį, matė po kojomis nusidriekusį Vilnių, žemai esančią žemę, tačiau baimės nejautė. Beje, jai ir anksčiau buvo nesvetimas aštrių pojūčių ieškojimas: yra čiuožusi vandens slidėmis, važinėjusi vandens dviračiais, baseine šokinėjusi nuo dešimties metrų bokšto. Po šuolio su guma galvoja šokti su parašiutu.

Šuolių organizatoriaus N. Brukšto teigimu, visi žmonės nuo bokšto šoka patys. Retas kuris paprašo, kad jį nustumtų. Daugumos šokusiųjų amžius - nuo 20 iki 35 metų. Bet yra nušokęs ir 62 metų drąsuolis. Nuo šimto septyniasdešimt metrų aukštyje esančio tiltelio nenušokęs grįžta gal vienas iš šimto. Tačiau retas kuris nušokęs grįžta šokti dar kartą. Daugumai žmonių visam gyvenimui užtenka to vieno šuolio.

Šuolių organizatoriai sveikatos pažymėjimų iš žmonių nereikalauja. Kitaip tariant, šokantys nuo bokšto savo sveikata rizikuoja patys, tai užfiksuodami prieš šuolį pasirašytoje sutartyje.

J. Urbonienė prieš šuolį akių gydytojų teiravosi, ar tai nepakenks jos regėjimui. Gydytojai vienareikšmio atsakymo nepateikė, tik sakė, kad ir sveikam žmogui visko gali atsitikti. Tačiau Jelena tikėjo, kad viskas bus gerai. Jos regėjimas kol kas nepablogėjo. Jelena pramogos organizatoriams apie savo negalią nesisakė.

Jelena Urbonienė ir kitiems siūlo pabandyti su guma nušokti nuo televizijos bokšto. Paklausta, ar siūlytų šokti visiškai nematantiems žmonėms, ji atsakė, kad laisvo kritimo jausmas yra nepakartojamas. Be to, net ir gerai matantys žmonės kartais šoka užsimerkę.

Žurnalo "Mūsų žodis" paklausta Vilniaus misionierių ligoninės suaugusiųjų akių ligų skyriaus vedėja Loreta Sipailienė sakė, kad neregiai dėl savo akių nerimauti turėtų mažiau, tačiau silpnaregiai, kurių akių ligos susiję su tinklaine, kraujagyslėmis, nuo šuolių su guma turėtų susilaikyti. Palankiu likimu ir gera nuojauta pasikliauti nevertėtų. Geriausia prieš šuolį pasitarti su jus gydančiu akių gydytoju.

J. Urbonienė apgailestavo, kad kartą nušokusi ji norėtų dar, o pinigų tam nėra: vienas šuolis kainuoja 200 litų. Neturinčiam darbo žmogui tai labai brangu.

Nors ir brangiai sumokėjusi, tačiau po šuolio Jelena, jos žodžiais tariant, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Ji jaučiasi lyg naujai užgimusi, lyg pradėjusi naują gyvenimo tarpsnį.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]