RENGINIAI

Ramutė GELAŽANSKIENĖ

AK, JAU TOS MOTERYS


Jos namuose laiko tris namų kampus, jų dauguma dalyvauja renginiuose, koncertuose, jos sudaro daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Moterys augina vaikus, globoja, gydo, slaugo, guodžia. Moterys mylinčios, kenčiančios, dirbančios. Jų dauguma beveik visur. Tik politika ir valstybės valdymas - vyrų monopolis. Bet reikia manyti, kad ateis laikas, kad ir čia moterys, jeigu ir nesudarys daugumos, tai bent jau išsikovos daugiau nei ligi šiol. Kad moterys to siekia, kad nori būti pripažintos, rodo vis didesnis moterų aktyvumas. Jam tik reikia stimulo, o po to kaip paleista sniego gniūžtė rieda jau dideliu kamuoliu ir sustabdyti neįmanoma. Taip ir mūsų Neįgaliųjų moterų bendrijos Vilniaus skyriaus moterys: joms viskas įdomu, jos nori keliauti, bendrauti, visur dalyvauti.

Rugpjūčio 20 d. paremtos VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktoriaus Algimanto Arbočiaus, davusio nemokamai mikroautobusą, išvykome į ekskursiją po Trakus. Ekskursijos tikslas buvo susipažinti su karaimų bendruomene, aplankyti jų maldos namus bei šešioliktojo amžiaus karaimų kapinaites, Trakų regioninį parką, Užutrakio dvarą ir Trakų pilį. Sužinojome ir pamatėme tikrai daug. Sužinojome, kad karaimai į Lietuvą pateko Vytauto Didžiojo laikais. Buvo atvežta 380 karaimų šeimų. Šiandien jų tėra tik 80. Kai paklausėme apie bendruomenės mažėjimo priežastis, karaimų dvasininkas atsakė taip: "Mano senelis turėjo dešimt anūkų, o aš tik vieną". Aiškiau ir būti negali.

Aplankėme karaimų šventyklą kinesę, kurių Europoje yra išlikusių tik trys - Vilniuje, Trakuose ir Feodosijoje, kur anksčiau buvo ir karaimų dvasininkų seminarija. Karaimų šaknys, pasirodo, yra Irakas, o etninės - Krymas. Karaimai laisvai susikalba su irakiečiais, turkais, uzbekais, totoriais. Jų religijos pagrindas - Senasis Testamentas.

Kadangi ekskursija buvo planuota tik vienai dienai, atsisveikinę su karaimais, išvykome pasidairyti po Trakų apylinkes. Nuostabaus grožio ta mūsų Lietuva. Ne veltui ją tiek daug poetų apdainavo savo kūriniuose. Moterys buvo laimingos, ištrūkusios iš savo namų kasdienybės, gavusios progą pabendrauti, atsipalaiduoti.

Po Trakų pilį ekskursiją vedė LASS Trakų organizacijos narys V. Tenišis, kuris, baigęs istorijos studijas, šiandien dirba Trakų pilyje ekskursijų vadovu. Tai gražus pavyzdys, kaip, baigę studijas, mūsų jaunuoliai susiranda vietą atviroje visuomenėje. Daugelis mūsų vis nepatenkinti, vis kaltina dėl per mažo dėmesio kitus, bet juk tai, kad Lietuvos moterų bendrijos Vilniaus skyriaus moterys šiais metais pabuvojo Lenkijoje, Latvijoje, susiorganizavo ekskursiją į Trakus, rodo, jog reikia tik panorėti ir galima kalnus nuversti. Galima gyventi įdomiai, bendrauti, keliauti ir daug lėšų tam nereikia. Gerai iniciatyvai visada atsiras rėmėjų. O moterys, jeigu labai panorės, ir iš kirvio sriubą išvirs.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]