SPORTAS

Algis MATULEVIČIUS

EUROPOS MEDALIAI IR PASAULIO REKORDAS

Olandijos mieste Asene vykusiame Europos parolimpinio komiteto lengvosios atletikos čempionate Lietuvos aklųjų sporto federacijos nariai iškovojo net devynis medalius - penkis aukso ir po du sidabro bei bronzos.

Pagarbos nusipelnė visi čempionato laureatais tapę šalies lengvaatlečiai. O vienas jų - Kauno "Sveikatos" klubo metikas Rolandas Urbonas - tėvynę pagarsino ir Tarptautinės aklųjų sporto asociacijos įregistruotu nauju pasaulio rekordu.

Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvio Sauliaus Kleizos ugdomas R.Urbonas rutulio stūmimo planetos rekordą pagerino jau antruoju bandymu - 15 m 56 cm. Tai, kad šis rezultatas yra itin aukšto lygio, liudija ir kauniečio solidus 1 m 4 cm pranašumas prieš antrąją vietą užėmusį Ukrainos atstovą Vasilijų Liščinskį.

R.Urbonas čempionu tapo ir disko metimo sektoriuje. Pastarajame jis nusviedė įrankį 44 m 45 cm. R.Urbonas jau sukaupė solidžią apdovanojimų kolekciją. Jis Sidnėjaus parolimpinių žaidynių disko metimo vicečempionas, rutulio stūmimo 1998 metų pasaulio čempionas, pernai pasaulio čempionate laimėjo sidabro (rutulio stūmimas) ir bronzos (disko metimas) medalius, yra daugkartinis Europos pirmenybių nugalėtojas ir prizininkas.

Asene du aukso medalius iškovojo ir kitas "Sveikatos" klubo lengvaatletis Kęstutis Bartkėnas. Kaunietis laimėjo 5000 m bėgimą (15 min. 36,28 sek.) ir maratoną (2 val. 45 min. 2 sek.). Pastarasis rezultatas irgi rekordas, tik žemesnio negu R.Urbono rango - Lietuvos silpnaregių. Tačiau irgi gero lygio. Europos vicečempionu tapusį slovaką Jozefą Ambrozą kaunietis pralenkė net 6 min. 46 sek.

K.Bartkėnas - taip pat labai tituluotas lengvaatletis. Atlantos parolimpinėse žaidynėse jis 5000 metrų distanciją baigė antras ir 10 tūkstančių metrų distancijoje buvo trečias. Sidnėjaus parolimpinėse žaidynėse K.Bartkėnas 5000 metrų bėgimo rungtyje iškovojo bronzos medalį. Pernai Prancūzijoje kaunietis tapo 10 tūkstančių metrų bėgimo pasaulio čempionu.

Olandijoje aukso ir bronzos medaliais pasidabino Šiaulių "Perkūno" klubo vidutinių nuotolių bėgikas Andrius Kalvelis. Šiaulietis antrą kartą iš eilės (pirmą kartą užpernai Lenkijoje vykusiame analogiškame Europos čempionate) laimėjo 800 m bėgimą (2 min. 1,34 sek.) ir pelnė bronzą 1500 m distancijoje (4 min. 21,55 sek.).

Beje, 22 metų A.Kalvelis tęsia šeimos sporto tradicijas. Jo tėvas Stasys Kalvelis irgi buvo puikus lengvaatletis. Iki šiol nepagerinti S.Kalvelio labai seniai pasiekti trys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių rekordai. Tai 100 ir 200 metrų bėgimo (rekordinės sekundės užfiksuotos net prieš 30 metų) bei šuolio į tolį (rekordas pasiektas 1979 metais).

1999 ir 2001 metų Europos čempionatuose vieną sidabro ir du bronzos medalius laimėjusi Panevėžio "Šviesos" klubo atstovė Dangutė Skerienė šiųmetėse pirmenybėse tapo dviejų rungčių vicečempione. Panevėžietė rutulį nustūmė 10 m 86 cm ir diską nuskraidino 30 m 38 cm.

Devintojo medalio savininku tapo praeityje garsios bėgikės Felicijos Karoblienės šiam čempionatui rengtas Vilniaus "Šarūno" klubo lengvaatletis Linas Balsys. Vilnietis buvo trečias 5000 m rungtyje - 16 min. 19,09 sek.

Prieš tai L.Balsys Europos čempionatuose buvo iškovojęs penkis apdovanojimus. 1999 metais jis 1500, 5000 ir 10 tūkstančių metrų distancijas baigė trečias, o užpernai tapo 5000 ir 10 tūkstančių metrų bėgimų Europos vicečempionu.

Varžybos Olandijoje buvo labai svarbus jėgų patikrinimas rengiantis kitais metais Atėnuose vyksiančioms XII parolimpinėms žaidynėms.

Tokiose aukščiausio rango oficialiose tarptautinėse neįgaliųjų žaidynėse prieš 15 metų pirmieji Lietuvą garsino kaunietis Vytautas Girnius ir vilnietė Danutė Linkevičiūtė-Šmydek.

Tada Seule V.Girnius tapo ieties metimo ir lengvosios atletikos penkiakovės čempionu bei pasiekė penkiakovės pasaulio rekordą. D.Linkevičiūtė-Šmydek tapo žaidynių vicečempione (1500 metrų bėgimas) ir iškovojo bronzos medalį (800 metrų bėgimas). Vilnietė buvo ir šių dviejų rungčių pasaulio rekordininkė.

Dabar šalyje tarp aklųjų ir silpnaregių aštuonių sporto klubų lengvajai atletikai daugiausiai dėmesio skiria Kauno "Sveikata", Panevėžio "Šviesa", Šiaulių "Perkūnas", Vilniaus "Šaltinis" ir "Šarūnas".

Akliesiems ir silpnaregiams talkina šalyje autoritetą turintys lengvosios atletikos specialistai, kurie treniruoja ir sveikuosius lengvaatlečius. Be minėtų S.Kleizos ir F.Karoblienės, Lietuvos aklųjų sporto federacijos narius taip pat treniruoja Alfonsas Buliuolis, Jonas Auga, Pranas Šaučikovas ir kiti. Jie ugdo ne tik klubų bei federacijos lengvosios atletikos favoritus, bet ir gabiausią atžalyną, kuris artimiausioje ateityje taip pat turėtų garsinti Lietuvą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]