RENGINIAI

Juozas GRŪDA

JUBILIEJINĖ MALDOS DIENA

Birželio 13 dieną Katalikiškasis Prano Daunio fondas sukvietė akluosius ir jų artimiausius bičiulius į jubiliejinę - dešimtąją Lietuvos aklųjų maldos dieną. Šiais metais ji vyko netoli Panevėžio miesto esančioje Upytės gyvenvietėje. Upytė buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes čia nuo praėjusių metų pabaigos vietos parapijai vadovauja kunigas monsinjoras Juozapas Antanavičius. Šis garbingas žmogus ir yra tokių renginių sumanytojas, jų nuolatinis vedėjas ir renginių siela. Dešimtmetį gyvuojanti tradicija yra gera proga pažvelgti į praeitį ir pamąstyti apie būsimus renginius.

Pradžia buvo tokia

Atkūrus nepriklausomybę, daug žmonių stengėsi padaryti Lietuvai gerų darbų: kūrėsi nevyriausybinės organizacijos, įvairūs fondai ir pan. 1992 metais neregių kultūros darbuotojų iniciatyva įkuriamas Prano Daunio fondas. Kaip ir kiekviena nauja organizacija, taip ir naujasis fondas, ieškojo savo darbo veiklos krypčių ir tinkamo darbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių labui. Fondo prezidentui mons. J.Antanavičiui pasiūlius, prie organizacijos kultūrinės veiklos prisidėjo dar vienas veiklos baras - suburti regėjimo negalią turinčius ir praktikuojančius katalikus, rūpintis jų religiniu auklėjimu bei švietimu. Mons. J. Antanavičius tais metais turėjo galimybę aplankyti keletą Vakarų Europos valstybių ir susipažinti su besirūpinančių aklaisiais ir silpnaregiais katalikiškų organizacijų veikla. Pažintis su Vokietijos aklųjų katalikų sąjungos prezidentu dr. Hubertu Rossu buvo labai nuoširdi ir naudinga. Pastarasis vis skatino plėsti fondo veiklą, siūlė įtraukti vis daugiau žmonių, organizuoti masinius renginius ir pan. Pažadėjo visokeriopą paramą. Sugrįžęs į Lietuvą monsinjoras ir sugalvojo organizuoti Aklųjų maldos dieną Šiluvoje.

1994 metų vasario 22 dieną neišsigandę šaltuko ir gana stiprios pūgos į Šiluvos bažnyčią susirinko daugiau kaip du šimtai aklųjų ir jų palydovų iš didžiųjų šalies miestų. Šventosios Mišios buvo aukojamos už Lietuvos akluosius ir jų šeimos narius. Per Mišias pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo perskaitytas Šventojo Tėvo apaštališkasis palaiminimas visiems Lietuvos akliesiems. Po šv. Mišių mokyklos salėje vyko susitikimas su vietos gyventojais ir improvizuotas koncertas. Vėliau visi aplankė Švenčiausiosios Mergelės Marijos koplyčią. Baigiantis dienos renginiams dalyviai nuoširdžiai dėkojo organizatoriams už pavykusį renginį ir pageidavo, kad Aklųjų maldos dienos būtų organizuojamos ir ateityje. Po metų organizatoriai maldininkus pakvietė į Vilnių, vėliau - į Kauną ir t.t. Gražia ir prasminga tradicija tapusi keliaujanti Aklųjų maldos diena šiais metais pasiekė Upytę.

Dešimtoji - Upytėje

Šių metų Aklųjų maldos dienoje dalyvavo daugiau kaip keturi šimtai aklųjų ir silpnaregių. Organizatorius džiugino toks gausus dalyvių skaičius, o ypač malonu buvo matyti atvykusias nemažas delegacijas net iš šešiolikos aklųjų rajoninių organizacijų. Pagal tradiciją, kaip ir dera tokiems renginiams, renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo neregiams jau gerai pažįstamas mons. J. Antanavičius. Per šv. Mišias labai gražiai giedojo moterų ansamblis, atvykęs iš Kauno, o jo vadovė Onutė Matusevičiūtė puikiai pavadavo vietos parapijos vargonininką. Pamaldose dalyvavo ir gausus vietos gyventojų būrys. Nedidelė medinė bažnytėlė net negalėjo visų sutalpinti, kai kam teko stovėti šventoriuje. Vietiniai gyventojai kalbėjo, kad tiek daug žmonių susirenka tik per didžiuosius atlaidus.

Nuoširdus ir šiltas mons. J. Antanavičiaus pamokslas buvo skirtas čia suvažiavusiems žmonėms. Ne kartą buvo pabrėžta, kad mums visiems reikia būti vieningiems, švarinti savo vidų ir aplinką, kad kiekviename iš mūsų apsigyventų gerasis Jėzus. Akliesiems, kad geriau įsivaizduotų, kur vyksta pamaldos, monsinjoras papasakojo, kaip atrodo bažnyčia, kokie paveikslai ir skulptūros puošia statinio vidų.

Po Mišių vyko koncertas. Kadangi diena pasitaikė graži, saulėta ir šilta, tai koncertas vyko lauke. Jį nuotaikingai ir energingai vedė pats mons. J. Antanavičius. Pristatydamas atlikėjus, jis negailėjo gražių žodžių artistams, papasakodavo įdomių nutikimų ar istorijų, kurios dažnai pralinksmindavo susirinkusius žiūrovus. Improvizuotoje lauko scenoje pasirodė kauniečių moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Onutės Matusevičiūtės, panevėžiečių duetas - Arvydas Markevičius ir Petras Simonaitis, kelmiškių instrumentinis ansamblis, vadovaujamas Justino Kasparo. Pirmą kartą tokio pobūdžio renginyje koncertavo instrumentinis ansamblis "Jonija" iš Tauragės. Koncerte skambėjo ir literatų, skaitovų bei pasakotojų balsai.

Po koncerto, kiek pailsėję ir užkandę, kaip ir buvo sumanyta organizatorių, visi renginio dalyviai nuvyko į Lino muziejų, kuris įsikūręs sename vėjo malūne ir yra vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Muziejaus vedėja maloniai pasitiko gausų būrį ekskursantų ir leido muziejaus eksponatus liesti rankomis. Netrukus visi pasklido po ekspozicijos sales. Pasiskirstę nedidelėmis grupelėmis, apžiūrinėjo eksponatus ir aptarinėjo, ką ir su kokiu įrankiu galima dirbti. Tvyrantis triukšmas ir nuoširdus klegesys liudijo, kad ekspozicija lankytojams patiko. Vienas jau garbingo amžiaus neregintis žmogus, apžiūrėjęs šią parodą, susijaudinęs tarė: "Ačiū geriesiems žmonėms, kurie suorganizavo šią ekskursiją. Apsilankęs čia, aš pasijutau, lyg būčiau aplankęs savo tėvelius prieš penkiasdešimt metų, o lino kvapas man priminė tėvų sodybos kvapą".

Po ekskursijos dalyviai pradėjo ruoštis namo. Visi buvo pakilios nuotaikos, dėkojo už gražią šventę ir, susibūrę į grupeles, šnekučiavosi ir spėliojo, kur ir kada susirinks per kitą Aklųjų maldos dieną.

Meditacijų knyga

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, Katalikiškasis Prano Daunio fondas stengėsi kuo nors pradžiuginti akluosius. Praėjusiais metais Druskininkuose atvykusiems buvo dalijama garso kasetė su Lietuvos aklųjų dvasios vado mons. J. Antanavičiaus kreipimusi į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenę. O šiais metais buvo paruošta ir išleista Motinos Teresės įgarsinta knyga "Meditacijos iš paprastojo kelio". Skaitytojams turbūt nebus sunku atspėti, kas įskaitė šią knygą. Žinoma, tai ir vėl gerasis ir nuoširdus neregių bičiulis mons. Juozapas Antanavičius. Knyga iliustruota aklųjų choro "Vilnius" bažnytinėmis giesmėmis. Įrašo pabaigoje skaitytojai galės klausytis skambančių grigališkųjų giesmių.

Knyga išleista solidžiu tiražu - 250 egzempliorių garso kasetėse ir 50 egzempliorių garso diskuose. Norintieji paskaityti šią knygą galės ją rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje ir visuose penkiuose bibliotekos filialuose. Daug knygų buvo išdalinta atvykusiems į Upytę.

Leidėjus jau pasiekė gana geri pirmųjų skaitytojų atsiliepimai. Taip pat gauta ir pageidavimų išleisti garsinę knygą apie Motinos Teresės gyvenimą bei veiklą. Fondo tarybos nariai pažadėjo, kad iki metų pabaigos skaitytojai tokios knygos turėtų sulaukti.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]