IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

Ketvirtoji draugijos įmonė Švėkšnoje

Birželio 1 d. sukanka 50 metų, kai buvo įsteigtas (1953) LAD Švėkšnos gamybinis mokymo kombinatas. Tai ketvirtoji (po Vilniaus, Kauno ir Panevėžio) draugijos įmonė. Pirmasis jos direktorius - Vladas Račkauskas. Per įmonės veiklos dešimtmetį direktoriai dar buvo: Alfredas Antanavičius (prie jo pavaduotoja dirbo Stanislava Petkevičienė), vėliau - Gabrielius Stankevičius ir paskutinis - Antanas Pranckūnas. Įmonė buvo nedidelė, joje dirbo apie 50 žmonių. Buvo gaminama veltinė avalynė, šepečiai, pinti gaminiai, tepaliniai filtrai, segtuvai dokumentams. Nors kolektyvas buvo negausus, tačiau veikė keli meno mėgėjų būreliai. Jiems vadovavo Augustinas Kasparavičius, Tomas Pintveris, Juozas Dzidolikas. Veikė įmonės biblioteka, buvo mokoma brailio rašto. Įmonė įsigijo suomiškų gyvenamųjų namelių, juos įrengė ir naująją gatvę pavadino Luji Brailio vardu.

Įmonė, būdama Šilutės rajono pakraštyje, turėjo sunkumų atsigabenant medžiagas, išvežant produkciją. Trūko kvalifikuotų specialistų gamybai vadovauti, todėl tolesnis jos augimas buvo neperspektyvus. 1963 m. gruodžio 31 d. Švėkšnos gamybinis mokymo kombinatas nustojo veikęs. Nuo 1964 m. sausio 1 d. buvęs kombinatas cecho teisėmis prijungtas prie LAD Klaipėdos kombinato.

Garbaus žmogaus jubiliejus

Birželio 11 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1923) Antanas Grigutis, socialinių mokslų daktaras, ilgametis LASS veikėjas. Jis gimė Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Krasnopolio valsčiuje, Klevų kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. Mokėsi Klevų pradinėje mokykloje. Iki 1940 m. tarnavo pas ūkininkus. 1940-1941 m. buvo išvežtas darbams į Vokietiją. 1941 m. pavasarį kartu su tėvais repatrijavo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolės apskrityje, Šumskų kaime. Tų pačių metų rugsėjo mėn. čia ir įvyko nelaimė - neatsargiai elgdamasis su rasta granatos kapsule, sunkiai susižeidė, prarado regėjimą ir kelis rankos pirštus. 1944 m. rudenį atvyko į Kauno aklųjų mokyklą. Būdamas mokinys, įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą pačioje mokykloje ir Lietuvos aklųjų draugijoje. 1947 m. dalyvavo LAD pirmajame suvažiavime, mokykloje vadovavo literatų būreliui, buvo pirmasis mokinių LAD pirminės organizacijos biuro pirmininkas. 1949 m. baigė šios mokyklos 9 klases, toliau mokytis išvyko į Leningradą ir ten 1952 m. baigė suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą dirbo įvairų organizacinį bei administracinį darbą: buvo LAD Kauno kombinato direktoriumi, LAD centro valdybos pirmininku, vėliau - Vilniaus kombinato, spaustuvės direktoriumi, eksperimentinės įmonės skyriaus viršininku, 1973 - 1987 m. - centro valdybos aklųjų darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininku, 1987 - 1998 m. dirbo Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus vedėju Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo pagalbinės mokyklos mokytojo ir logopedo specialybę. Tuo nepasitenkino. 1979 m. Maskvoje, TSRS defektologijos mokslinio tyrimo institute, apgynė disertaciją "Sutrikusios regos asmenų profesinės darbinės veiklos išplėtojimas materialinės gamybos sferoje". Nostrifikuota 1993 m. ir suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Aklųjų reabilitacijos klausimais išspausdino nemažai straipsnių. "Minties" leidykla 1984 m. išleido jo autobiografinį pasakojimą - knygą "Keliai, mano keleliai". Dabar pensininkas - gyvena Vilniuje.

Pirmoji meno saviveiklos apžiūra

Birželio 20 - 21 d. sukanka 50 metų, kai Kaune įvyko (1953) LAD meno saviveiklos pirmoji apžiūra. Nusikėlę penkis dešimtmečius praeitin, žvilgtelėkime į renginį, vėliau tapusį tradiciniu.

1953 m. birželio 5 d. LAD centro valdybos prezidiumas nutarė tų pačių metų birželio 20 - 21 d. surengti Kauno aklųjų mokyklos salėje LAD pirminių organizacijų pirmąją meno saviveiklos būrelių apžiūrą ir sudarė 9 narių organizacinį komitetą (pirmininkas - Mykolas Poznanskas).

Apžiūros vertinimo komisija vertino atlikėjų meninį lygį ir paskirstė prizines vietas. Pirmoji vieta pripažinta LAD Kauno kombinato pirminės organizacijos chorui (vadovas - Antanas Adomaitis). Kolektyvas iškovojo LAD CV pereinamąją taurę. Antrąją pereinamąją taurę paskyrė Vilniaus kombinato chorui (vadovas - Jonas Markevičius), buvo paskirtos ir personalinės centro valdybos dovanos Kauno, Vilniaus ir Panevėžio kombinatų pirminių organizacijų chorų vadovams Antanui Adomaičiui, Jonui Markevičiui, Feliksui Svirskiui ir kauniečių estradinio orkestro vadovui Vosyliui Krupenkovui.

Paskirtos personalinės dovanos meno saviveiklos apžiūroje geriausiai pasirodžiusiems atlikėjams: solistams - Valerijai Černiauskienei, Jonui Markevičiui, Vosyliui Krupenkovui ir Stanislovui Krasinskui. Paskatinamąsias dovanas gavo: Feliksas Sinkevičius - už dailųjį skaitymą; Ona Vištiejūnaitė ir Juozas Marcinkus - už duetus. Kiti apžiūros dalyviai buvo apdovanoti LAD centro valdybos prezidiumo garbės raštais.

Meno saviveiklos apžiūros programa, deja, neišliko, gerai tik, kad apie šį renginį liepos 3 d. "Kauno tiesoje" buvo išspausdinta V. Kaladžinsko žinutė "Aklųjų draugijos saviveiklininkų apžiūra".

Tokios meno mėgėjų apžiūros tradiciškai tebevyksta iki dabar, tik yra įgavusios naujas formas, apimtį ir kokybę. Jas imta vadinti meninės saviraiškos kolektyvų apžiūromis.

Literatė Justina

Birželio 26 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1923) Justina Kalkauskaitė-Baužienė, neregė poetė. Gimė Kajeckų kaime (Marijampolės r.), mažažemių valstiečių šeimoje. Eidama ketvirtuosius gyvenimo metus peiliu susižeidė akį, ir dėl to neteko regėjimo. 1993 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1944 m. baigė instituto aštuonias klases, įgijo mezgėjos specialybę. Dar tebebūdama institute, mokėsi masažo. Šiai specialybei ją rengė neregys masažuotojas Adolfas Milaševičius. Išlaikiusi egzaminus 1944 - 1945 m. dirbo masažuotoja Kauno miesto pirmojoje poliklinikoje. Nuo 1945 m. rudens - LAD Kauno kombinato darbininkė. Ir kombinate, ir draugijoje buvo aktyvi visuomenininkė: dalyvavo meno mėgėjų būrelių veikloje, deklamuodavo veržlios nuotaikos eilėraščius. Dalyvaudavo rankdarbių (mezginių) parodose, grojo Aleksandro Rozės vadovautame pučiamųjų instrumentų orkestre, brailio raštu perrašė nemažai knygų.

J. Baužienė buvo gabi literatė. Pirmasis jos eilėraštis "Sesutei" reginčiųjų raštu išspausdintas "Aklųjų dalioje" (1939). Jos eilėraščius teigiamai vertino poetas Antanas Jonynas ir skatino rašyti. Nemaža eilėraščių buvo išspausdinta aklųjų instituto mokinių staliniuose laikraščiuose, kuriuos tuomet redagavo A. Jonynas. Vėliau jos eilėraščius spausdino žurnalas "Mūsų žodis", dienraštis "Kauno tiesa", almanachas "Vaivorykštė", jų buvo knygoje "Kelio pradžia" (1968) ir rusų kalba Lietuvos aklųjų poezijos antologijoje "Mano kelrodei žvaigždei". Yra parašiusi ir atsiminimų. J. Baužienė mirė 2000 m. gruodžio 25 d. Kaune, palaidota Eigulių kapinėse.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]