RENGINIAI

Juozapas KAIRYS

MUZIKOS, ŠOKIŲ IR EILIŲ ŠVENTĖ

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, minėdama aklųjų švietimo Lietuvoje 75-metį, o taip pat Europos Sąjungoje ir Lietuvoje paskelbtus Neįgaliųjų metus, balandžio ir gegužės mėnesiais surengė penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose repetuojančių aklųjų ir silpnaregių meno mėgėjų kolektyvų ir pavienių atlikėjų apžiūrą-konkursą "Pinas dainos, muzika ir eilės". Šis renginys mums primena ir dar keletą svarbių Lietuvos aklųjų gyvenimo datų.

Pirmoji Lietuvos aklųjų draugijos meno saviveiklos apžiūra buvo surengta 1953 m. birželio 20 - 21 d. Liepos 6-ąją sukanka 40 metų nuo pirmojo (1963) Rygoje vykusio buvusių Pabaltijo respublikų aklųjų draugijų meno saviveiklos festivalio. Pirmasis estradinių ansamblių Pabaltijo aklųjų draugijų festivalis surengtas Latvijoje prieš 25 metus. Rudenį minėsime dar vieną, iš pirmo žvilgsnio gal ir ne itin reikšmingą, tačiau aklųjų meninei saviraiškai labai svarbią datą: spalio 31 d. sukanka 75 metai nuo pirmojo viešo tuometinio Kauno aklųjų instituto auklėtinių koncerto per Kauno radiofoną.

Tačiau grįžkime į šiandieną. Šią vasarą aklieji ir silpnaregiai populiarios estradinės muzikos mėgėjai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos surengs festivalį Birštone. Kiti gi Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje jau išbandė jėgas savo žanro konkursuose, dalyvavo baigiamajame koncerte, gegužės 31 - birželio 1 d. vykusiame Palangoje.

Vertinimo komisijos nariai - LASS centro tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas S. Armonas, patarėja kultūros ir informacijos reikalams D. Cidzikienė, Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" artistas J. Kairys (komisijos pirmininkas), muzikos mokytoja R. Šidlauskaitė - šį kartą galėjo pasikliauti ir ekspertų - choreografių B. Brazdžiūnaitės, V. Skiparienės, dramos žanrų specialistės S. Šumilaitės, folkloro žinovių M.Liugienės bei L. Mukaitės vertinimais. O vertinti buvo ką.

LASS paskatinti, jau antrą kartą be konkurencijos suaugusiems, apžiūroje dalyvauja ir regėjimo negalią turintys moksleiviai bei jų kolektyvai. Priskaičiuojant mokytojos R. Urnienės vadovaujamą Kauno silpnaregių internatinės mokyklos moksleivių folklorinį ansamblį "Piemenėliai", folkloro žanrui atstovavo net 7 gražiais vardais pasivadinę kolektyvai. Kauniečių "Kanapija" (vad. B. Kuzmickienė), klaipėdiečių "Spingsulė" (vad. S. Mačernienė), du kolektyvai iš Panevėžio - "Pajauta" (vad. R. Žostautienė) ir "Subata" (vad. G. Baltuškienė ir R. Baltuška), šiauliečių "Sedula" (vad. V. Gintilaitė) bei vilniečių "Versmė" (vad. D. Mockevičienė ir D. Mockevičius). Eksperčių nuomone, konkurso nuostatuose suaugusiųjų folkloro ansambliams įrašyti nelengvi, bet teisingi reikalavimai. Ne daugiau kaip 20 minučių trunkančiose programose turėjo skambėti moterų, vyrų ir mišrių dainininkų grupių dainuojamos dainos, jas turėjo keisti šokiai ar žaidimai. Žiūrovams tokios programos patiko. Kolektyvai buvo gana gausūs: mažiausiame - 16, o didžiausiame - 30 dalyvių. Dar konkurso nuostatai reikalavo, kad 45 proc. kiekvieno kolektyvo dalyvių turėtų regėjimo negalią. Gražiai pasirodžiusioje "Versmėje" aklieji ir silpnaregiai nesudarė net trečdalio dalyvių. Tad šio ansamblio žiuri tiesiog nevertino. Dėl šios priežasties liko nevertintas ir gerai dainavęs mišrus vokalinis ansamblis "Dermė" iš Šiaulių (vad. D. Kavaliauskienė). Skaitytojams pravartu priminti, kad tik Šiauliai - vienintelis miestas Lietuvoje, išlaikantis aklųjų ir silpnaregių kultūros namus. LASS centro tarybai tik bereikia paremti jų veiklą viena kita dešimtimi tūkstančių litų. O kiti miestai mūsiškes kultūros įstaigas remia daug kukliau. "Dermės" veikla Šiauliuose labiau pateisinama negu "Versmės" Vilniuje.

Kaip meteoras sužibo ir išnyko panevėžiečių liaudiškos muzikos kapela "Iškepuris". Šį žanrą tebepuoselėja tik Šiauliuose J. Šukio vadovaujami "Šelmiai" ir Klaipėdoje J. Staniulio vadovaujami "Vyra". Šiaulių "Sedula" ir "Šelmiai" liaudiškos muzikos žanrui atstovavo ir Palangoje. Beje, "Šelmiai" šiais metais mini savo kolektyvo keturiasdešimtmetį. Ta proga jie išleido kompaktinę plokštelę.

Šokėjų intarpai koncertus pagyvina, daro įdomesnius. Renginio nuostatai šokėjų kolektyvams nenustatė regėjimo invalidų dalyvavimo procento. A. Jonyno vidurinėje mokykloje, mokytojos S. Griškevičiūtės vadovaujamas, dirba vyresniųjų klasių merginų ritminių šokių kolektyvas. Tik Panevėžyje šiuo metu nėra tautinių šokių būrelio. Nors ir visos sudėties, bet koncertuose sėkmingai dalyvauja V. Jozėnienės vadovaujami klaipėdiečiai ir E. Šegždaitės vadovaujami šiauliečiai šokėjai. Po 8 šokančias poras parodė G. Geldauskienės vadovaujama kauniečių "Šarma" ir jaunesnis Vilniaus "Šimtažiedis". (vad. R.Januškevičienė). Šį kartą laimėjo didesnę patirtį turinti "Šarma", ji šoko ir Palangoje. Nelabai jai nusileidęs "Šimtažiedis" tarsi sako: "Mums dar viskas prieš akis". Išradingumo "Šimtažiedžiui" netrūksta, šokėjams nuotaikingai šokti pagelbėjo dainomis G. Svilainio vadovaujamas kamerinis choras "Skroblas". Tad vilniečių programa tapo panaši į dainų ir šokių ansamblio koncerto fragmentą. Ar dėl lėšų stokos, ar dėl vaikinų nenoro šokti nemadingus šokius, aklųjų mokyklose nėra tautinių šokių būrelių.

Mūsų kultūros centrai, atrodo, jau nebepajėgia suburti chorų. Tik vilniečiai į Panevėžį atvežė jų net du. "Skroblas", išskyrus A. Kasparavičiaus "Baltijos bangelę", demonstravo tik ateinančios Pasaulio lietuvių dainų šventės repertuaro dainas, kurios, deja, ne visos pakankamai darniai skambėjo. Nustebino jau keletą dešimtmečių Vilniuje veikiantis J. Višinskienės vadovaujamas rusų dainos ansamblis, šiais metais turintis bemaž 20 dalyvių ir virtęs choru. Nors daugelis dainininkių jau garbaus amžiaus, jų dainos savo nuotaikingumu sužavėjo žiūrovus ir vertinimo komisiją. Tad LASS choriniam menui Palangoje atstovavo būtent šis kolektyvas. Liūdna, kad chorai pas mus baigia išnykti. Ir aklųjų bei silpnaregių mokyklose chorų negirdėjome, dainavo tik vokaliniai ansambliai. Geriausias iš jų buvo mokytojos T. Blažienės parengtas jaunesniųjų klasių mokinių vokalinis ansamblis. Jeigu vaikai ir toliau būtų mokomi taip, kaip šitai daro T. Blažienė, chorinio dainavimo menas galbūt dar galėtų atgimti.

Sumenko solinio dainavimo žanras, gal ne tiek kiekybės, kiek kokybės požiūriu. Baigiamajame koncerte neišgirdome nė vieno solisto-vokalisto. Apžiūroje girdėjome pora vokalinių duetų - Palangoje šį žanrą pristatė P. Simonaitis ir A. Markevičius iš Panevėžio. Gražiai dainavo O. Matusevičiūtės vadovaujamas moterų vokalinis ansamblis iš Kauno. Jis dainavo ir baigiamajame koncerte Palangoje. Labai gaila, bet varžovių kaunietės neturėjo. Atrodo, nebeliko ir didesnių vokalinių vyrų ansamblių.

Literatams mėgėjams ir daugiau nei dešimčiai skaitovų ir pasakotojų Palangoje atstovavo V. Krugelis. Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje veikia dramos būreliai - Palangoje jiems atstovavo R. Žostautienės vadovaujami panevėžiečiai, parengę ištrauką iš Žemaitės komedijos "Trys mylimos".

Mažėja solistų-instrumentalistų. Juos Palangoje reprezentavo armonika grojantis V. Kraucevičius iš Kauno. Pažangą darančiam gitaristui iš Klaipėdos A. Neurovui reikėtų kvalifikuotos pagalbos. Džiugu, kad atgijo anksčiau gražiai pasireikšdavęs akordeonininkų J. Drėgvos ir S. Lomsargienės duetas. Jų grojimas gerai nuteikia publiką. Liūdna, kad nei akordeono, nei fortepijono, nei medinių ar varinių pučiamųjų instrumentų niekas nebekalbina. Juk turime ne vieną baigusį aukštesniąsias muzikos mokyklas pūtiką. Turime ir mokančių groti akordeonu. Kur visi šie žmonės dingo ar visiškai apsnūdo? Ar jų niekas neparagina dalyvauti meno saviraiškos šventėse?

Vaikų apžiūra teikia vilčių, kad solo grojančių neregių ateityje padaugės. Girdėjome Akmenės, Mažeikių ir Vilniaus "Lyros" muzikos mokyklose besimokančius 6 jaunuosius pianistus ir 3 akordeonininkus. Gerai, kad nors Kaune ir Vilniuje veikia kanklių ansambliai, vadovaujami R. Montvilienės ir R. Mockūnienės. Šį kartą kauniečių jaudinimasis užkirto jiems kelią į Palangą.

Išklausiusi kauniečių ir vilniečių instrumentinių ansamblių programas, komisija į baigiamąjį koncertą atrinko R. Janavičiaus vadovaujamus vilniečius. L. Matusevičiaus vadovaujami kauniečiai tarsi pasitenkino pasiektu lygiu, lyg ir užmigo ant anksčiau išsikovotų laurų.

Apžiūra "Pinas dainos, muzika ir eilės" neblogai atspindėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose susibūrusius akluosius ir silpnaregius, juos aptarnaujančių kultūros įstaigų atliktą darbą. Renginyje dalyvavo 424 meninės saviraiškos mėgėjai, iš jų - 219 žmonių su regėjimo negalia. Programas pateikė 39 kolektyvai, iš jų - 10 moksleivių. Dainavo, grojo ir deklamavo 34 pavieniai atlikėjai, iš jų - 15 moksleivių.

LASS, atsižvelgdama į meno mėgėjų kolektyvų ir jų vadovų pageidavimus, apžiūrą-konkursą surengė pagal žanrus. Koncertuose pastebėta nukrypimų nuo vieno ar kito žanro reikalavimų. Dalykiškos vertinimo komisijai talkinusių eksperčių pastabos dar kartą patvirtino tiesą: žanrinių apžiūrų-konkursų metu rengti dviejų ar daugiau dienų mokomąsias stovyklas. Jose, dalyvaujant kvalifikuotiems vieno ar kito žanro specialistams, būtų dalinamasi patirtimi, mokomasi naujų kūrinių. Bene labiausiai žanro vienijama būtų folklorinių ansamblių stovykla. Jeigu neatsirastų galimybių surengti tokias stovyklas, reikėtų pamąstyti, kaip organizuoti renginius, kad žiuri nariai ir jiems talkinę ekspertai kolektyvų vadovams ar pavieniams atlikėjams neskubėdami galėtų duoti naudingų patarimų ateičiai.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]