TAI ĮDOMU

Dmitrijus Serkovas

IR AKLIEJI PRAREGĖS


V.Bronikovas neregius moko matytiRusijos mokslų akademijos Žmogaus smegenų instituto specialistai bandymais įrodė, jog homo sapiens gali regėti ir kitaip, o ne vien akimis.

Prieš trejus metus maskvietis mokslininkas Viačeslavas Bronikovas pradėjo neregius mokyti matyti. Jis sukūrė originalią metodiką, kuria suaktyvinamas žmogaus smegenų dešinysis pusrutulis. Jau po dešimties dienų treniruočių Bronikovo globotiniai išsiugdydavo tiesioginio regėjimo įgūdžių. Aklieji ir silpnaregiai gaudavo informaciją apie aplinką nesinaudodami akimis. Po specialaus mokymo regėjimo negalią turintys vaikai galėdavo važinėtis dviračiu, žaisti šachmatais, skaityti knygas.

Medikai teigia, kad neregys paprastai mato miglą. Žmogaus raidos tarptautinės akademijos vadovaujančioji specialistė Svetlana Kononec, Bronikovo metodu mokanti matyti, teigia, kad alternatyvaus regėjimo įgūdžių išsiugdę žmonės mato baltą foną, jame - ryškų prieš juos esančių daiktų vaizdą. Be to, žmogus tuos daiktus savo vaizduotėje gali matyti tol, kol to nori. Neįtikėtina? Iš tiesų patikėti šiuo fenomenu buvo sunku. Daugelis Bronikovą palaikė išradingu šarlatanu. Tačiau ne visi mokslininkai "tiesioginį regėjimą", arba alternatyvų matymą, atmetė, vos apie tai išgirdę. Rusijos mokslų akademijos Žmogaus raidos instituto mokslinė vadovė Natalija Bechtereva susidomėjo Bronikovo eksperimentais. Ypač po to, kai savo kabinete pabendravo su viena iš jo mokinių. Dvidešimt šešerių metų Larisa N. regėjimo neteko būdama aštuonerių. Bechtereva buvo apsivilkusi ryškiai raudonu sūnaus padovanotu vilnoniu moheriniu ponču. "Larisa, kokios spalvos mano drabužiai?" - paklausė ji. "Raudonos, - atsakė ši ir po kurio laiko pridūrė - o gal ir mėlynos". Po ponču Bechtereva vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos suknelę. "Aš ne visada gerai skiriu spalvą ir formą. Reikia dar pasitreniruoti," - pastebėjo Larisa.

Ir štai pačioje praėjusių metų pabaigoje Žmogaus smegenų institute atliktas unikalus eksperimentas. Tyrimams pasikviesti septyni gerai matantys paaugliai. Prieš tai jie buvo mokyti pagal V.Bronikovo metodą. Gerai matančių žmonių dalyvavimas šiame eksperimente mokslininkams leido palyginti smegenų darbą esant įprastiniam ir alternatyviam regėjimui. Eksperimentuojama buvo įprastine šviesa apšviestame kambaryje. Tiriamųjų veidai buvo uždengti nepermatoma juoda medžiaga. Dalyviai turėjo perskaityti tekstą iš knygos, brošiūros, skelbimo. Visi septyni eksperimento dalyviai juodomis kaukėmis uždengtais veidais lengvai skaitė bet kokį tekstą. Jie tik kartais stabteldavo ties nežinomais žodžiais. Po to jiems buvo pasakyta, kad turės pasakyti kompiuterio ekrane esančias pavienes raides, skaičius ar ženklus. Be to, ekrane kartu buvo rodomi tuos ženklus atitinkantys piešiniai, tik "neregiai" jaunuoliai apie tai nebuvo įspėti. Tačiau tiriamieji susidorojo ir su šia užduotimi. Eksperimento dalyviai taip pat gebėjo vaikščioti po kambarį lengvai apeidami kliūtis.

Norėdamas dar kartą patikrinti eksperimento rezultatus Rusijos mokslų akademijos Žmogaus smegenų instituto direktorius Sviatoslavas Medvedevas atliko specialų bandymą. Vienai bandymo dalyvei buvo pagaminta speciali termoplastinė kaukė - medžiaga labai tvirta. Todėl piktnaudžiauti galimybių nebuvo. Bandymu įrodyta, kad ir su tokia kauke bandomoji lengvai galėjo skaityti tai, kas buvo parašyta kompiuterio ekrane. Taip buvo įrodyta, kad alternatyvus matymas egzistuoja.

Bandymų metu mokslininkai fiksavo įvairius fiziologinius parametrus, elektrinę smegenų veiklą, norėdami nustatyti smegenų veiklos pasikeitimus, kurių atsiranda esant "tiesioginiam matymui". Naudojantis elektroencefalografu smegenų parametrai buvo registruojami, kai alternatyvus matymas buvo įjungtas ir kai jo nebuvo, taip pat, kai mintyse užsimerkus ir atsimerkus buvo atgaivinami jau matyti vaizdai. "Žmogaus smegenys, - sako Natalija Bechtereva, - nuo išorinio pasaulio apsaugotos keliais apvalkalais. Tačiau mes išmokome fiksuoti tai, kas vyksta smegenyse po visais šiais apvalkalais. O vyksta štai kas: esant "tiesioginiam matymui", informacija į smegenis patenka tiesiogiai, aplenkdama jutimo organus. Galimas dalykas, kad alternatyvaus matymo metu smegenų ląsteles veikia išorės faktoriai. Tačiau kaip vyksta šis procesas - iki šiol neaišku.

Kai matavome parametrus esant alternatyviam ir normaliam matymui, - tęsė Natalija, - susidarė štai toks vaizdas: tiriamam reiškiniui būdingas signalas keliems tiriamiesiems likdavo ir normalaus matymo metu. Kitaip tariant, žmogus žiūrėjo taip, kaip jam būdavo patogiau".

Be to, iš encefalogramų paaiškėjo, kad įjungiant tiesioginį regėjimą pasikeisdavo tiriamojo smegenų bioelektrinis aktyvumas. Atsirasdavo vadinamas beta ritmas, kuris šiaip jau normaliomis sąlygomis yra vos juntamas. Beta ritmas tradiciškai laikomas susijaudinimo procesų požymiu. Kitaip tariant, smegenys veikė, jei ne pačiu didžiausiu, tai bent jau sustiprintu režimu. Mokslininkai padarė išvadą, kad jau šiandien apie šį reiškinį galima kalbėti ne kaip apie fenomeną, bet kaip apie alternatyvaus regėjimo metodą. Encefalogramų rezultatai liudija apie smegenų persijungimą į kitą veiklos režimą. Tiriamų asmenų smegenims buvo būdingas vadinamas sąlyginis patologinis aktyvumas. Esant normaliai akių veiklai impulsai iš akies receptorių patenka į užpakalinę smegenų pusrutulių dalį, o esant "įjungtam" alternatyviam matymui, impulsai į smegenis ateina netradiciniu būdu, patenka į jų centrinę dalį ir čia išsisklaido. Natalija Bechtereva mano, kad tiesioginio regėjimo įgūdžių gali įgyti tie, kurie kada nors yra matę ir regėjimo netekę vėliau. Jos nuomone, smegenų pusrutuliuose lieka kažkada matyti vaizdai. Iš išorės atėjęs impulsas gali tuos vaizdus atkurti. Tokiu būdu impulsas ir vaizdas palyginami.

Tačiau vienos nuomonės apie tiesioginį regėjimą kol kas nėra. Manoma, kad šis reiškinys įmanomas odos dėka. Tiesioginių šios hipotezės įrodymų nėra, tačiau netiesioginių esama: vystantis organizmui oda išsivysto iš tos pačios ląstelės kaip ir nervų sistema. Mokant alternatyvaus regėjimo svarbus etapas yra jutimų oda lyginimas su daiktų spalva ir kitomis savybėmis. Gamtoje yra gyvių (kai kurie jūros bestuburiai, drugeliai), kurie mato visu kūno paviršiumi.

Mokslininkai mano, kad įsisavinant alternatyvaus matymo metodą smegenys "persiprogramuoja". "Žmogaus smegenys yra pasiruošę viskam, jos gyvena lyg ir ne mūsų amžiuje, o ateityje, aplenkdamos pačios save, - sako Natalija Bechtereva. - Ką mes šiandien žinome apie smegenų galimybes, ypatingus sugebėjimus ir tas sąlygas, kuriomis visa tai pasireiškia? Atsakymas paprastas: kalbant apie ypatingą smegenų galią, intelektą, itin svarbus yra tam tikrų, galimas dalykas, net daugelio, smegenų vietų suaktyvėjimas. Ypatingi sugebėjimai gali būti išskirtiniai - talentas, genialumas. Esant optimaliam emociniam pakilimui arba ekstremalioms sąlygoms, gali būti proto nušvitimas. Tačiau svarbiausia tai, kad ypatingi sugebėjimai gali formuotis esant specialiam mokymui ar keliant ypatingus uždavinius.

Matyt, galima teigti, - tęsia Natalija Bechtereva, - kad ypatingų užduočių sąlygomis, formuojant alternatyvų matymą, rezultatų iš tiesų pasiekiama tiesioginio regėjimo dėka, kai išorės veiksniai tiesiogiai veikia smegenų ląsteles. Tačiau šiuo metu tai tik trapi hipotezė. O gal pačios smegenų elektros bangos moka "apžiūrinėti" išorinį pasaulį? Gal tai panašu į radiolokaciją? O gal visa tai galima paaiškinti kaip nors kitaip? Reikia mąstyti! Reikia toliau tirti!"

http://www.eco-rus.com/bron2.htm - informacija apie V.Bronikovo metodą

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]