MUMS RAŠO

Vladas VERBAUSKAS

PO DEŠIMTIES METŲ

Ne, tai ne A. Diuma romano veikėjų tolimesnių nuotykių, jaudinančių smalsų skaitytoją, tęsinys.

Tai liečia tik mane, o gal ir dar...

Jau praėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai aš, 1992 m. rudenį atidavęs atsiskaitymo lapelį ir suspaudęs saujoje kuklų pluoštelį "vagnorėlių", užvėriau A. Jonyno mokyklos duris, galvodamas, ar dar kada nors čia sugrįšiu. Neslėpsiu: buvo be galo liūdna palikti mėgstamą darbą, mielų mokinių būrį, nuoširdžių bendradarbių kolektyvą, bet taip turbūt atsitinka kiekvienam, išeinančiam į pensiją. Kelerius metus neramiai plakančia širdimi laukiau rugsėjo pirmosios, vildamasis - gal pakvies į naujųjų mokslo metų pradžios šventę, bet...

Gal ir per ilgai teko laukti - net 10 metų, tačiau sulaukiau ir buvau maloniai nustebintas, nes tai buvo ne rugsėjo pirmoji, o kovo vidurys.

Taigi tą dieną į mano nuobodžią pensininko kasdienybę įsiveržė tarsi saulės spindulys ilgai lauktas kvietimas.

Suskambo telefonas. "Turbūt ne man,- nelinksmai pamaniau. - Kas čia pensininkui skambins, kai taip brangiai lupa už pokalbio minutę? O dar jungimo mokestis". Bet pakėliau ragelį ir išgirdau širdžiai mielą Gedimino "laba diena". Taip, tai buvo mano mokinys, vėliau kolega, labai nuoširdus žmogus Gediminas Rutkauskas.

Mudu dažnai pasikalbame telefonu, bet šis skambutis buvo ypač mielas. Gediminas mane kvietė atvykti į mokyklą, į susitikimą su VI-XI klasių mokiniais, kuris turėjo įvykti kovo 22 dieną mokyklos aktų salėje. Aš ne tik nedvejodamas sutikau, bet ir labai apsidžiaugiau, kad galėsiu pabendrauti su mokiniais. Nors nei jie, nei aš nebuvome pažįstami, tačiau suradome bendrą kalbą: jie sužinojo ne tik apie mano kelią į mokyklą, darbą, bet ir apie Dzūkijos kaimo žmonių gyvenimą pokario metais, trėmimą į Sibirą, stribų siautėjimą ir partizanų kovas.

Susitikimas su vaikais man paliko gerą įspūdį. Jie smalsūs, žingeidūs, aktyvūs, o tai gerai. Manau, kad šis susitikimas buvo naudingas abiems pusėms.

Linkiu organizuoti kuo daugiau panašių susitikimų su visais buvusiais pedagogais.

Baigdamas mokiniams linkiu ryžtingai siekti mokslo aukštumų, nes be mokslo žmogus šiais laikais tikrai aklas...

O mokytojui G. Rutkauskui ačiū už malonų pakvietimą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]