GYVENIMO AKTUALIJOS
Augustinas ROTUNDAS
APLINKA, KURIOJE GYVENAME
Jau daugiau nei metai tyliai, ramiai, tačiau vis labiau įsijudėdama, veikia visuomeninė Aplinkos pritaikymo neregių poreikiams komisija. Jai priklauso regėjimo ir fizinę negalią turintys žmonės, atskirų sričių - aklųjų mobilumo, aplinkos pritaikymo - specialistai. Visų jų bendras tikslas - siekti, kad aplinka, kurioje gyvena neįgalūs žmonės, taptų jiems draugiškesnė, saugesnė, kad toje aplinkoje jie galėtų jaustis, kiek galima, savarankiškesni. Daugiau nei metus komisija neturėjo nei aiškesnio statuso, nei garsesnio balso, tačiau kovo pradžioje, kai šis žurnalo numeris bus rengiamas spaudai, LASS centro tarybos posėdyje ketinama oficialiai patvirtinti jos sudėtį ir konkrečiau apibrėžti veiklos pobūdį. Ji turėtų tapti viena iš nuolatinių prie LASS centro tarybos veikiančių komisijų.
Vasario 18 dieną vyko minėtos komisijos posėdis. Kol kas dar ankstoka kalbėti apie nuveiktus darbus, tačiau minčių pamąstymams jau esama. Dizaineris Vylius Deveikis, dirbantis Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje, pasidalijo mintimis apie didžiausias problemas pritaikant neįgaliems žmonėms juos supančią fizinę aplinką. Nevardinsime įstatymų, kitų juridinę galią turinčių dokumentų, reglamentuojančių aplinkos pritaikymą neįgaliesiems (jų yra pakankamai), bėda ta, kad jų galima laikytis arba nesilaikyti, neapeiti arba apeiti. Štai,pavyzdžiui, kiekvienas statomas objektas privalo turėti projektą, kiekvieną naują projektą turi pasirašyti ir neįgaliųjų interesams atstovaujanti organizacija. Iš pradžių rengiamas techninis statinio projektas, paskui - detalusis. Neįgaliesiems reikalingos aplinkos pritaikymo detalės turėtų atsispindėti būtent detaliajame, o ne techniniame projekte, tačiau, anot V. Deveikio, taupydami pinigus pastatų šeimininkai ar užsakovai dažnai detaliojo projekto apskritai nerengia, o pasitenkina techniniu. Vadinasi, projekto galima nederinti... Taigi ar bus neįgaliam žmogui patogu viename ar kitame statinyje ar privačioje teritorijoje, viskas priklauso nuo architekto ir šeimininko geranoriškumo. Kita vertus, negalime būti ir visiški pesimistai: neįgaliųjų (mūsų atveju - neregių) labui šis tas daroma. Štai, pavyzdžiui, V. Deveikis papasakojo, kad pavyko pasiekti, jog rekonstruojamame Gedimino prospekte Vilniuje visos kliūtys - telefonų būdelės, bankomatai, šiukšlių dėžės - būtų sustatytos vienoje eilėje, o ne "išmėtytos" po visą šaligatvį. Teisybė, nepavyko pasiekti kito dalyko - kad prospekto šaligatvyje būtų sudėtos skirtingos faktūros plytelės. Tačiau ir tai, kas padaryta, sutikime, visiškai nematančiam žmogui - jau nemažai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) mobilumo specialistas Juozas Daunaravičius pasidžiaugė, kad pavyko pasiekti,jog rekonstruojant Ateities gatvę Vilniuje būtų atsižvelgta ir į neregių poreikius. Anot J. Daunaravičiaus, Vilniaus miesto savivaldybė LASUC siūlymus sutiko labai geranoriškai. Taigi pirmoji mintis pamąstymui: užuot garsiai šaukus ir mojavus valdininkams prieš nosį įstatymais, ar kai kada ne geriau būtų tiesiog normaliai žmogiškai su jais pasikalbėti, paaiškinti reikalo esmę. Kaip teigiama praėjusiais metais Madride vykusios negaliai ir neįgaliems žmonėms skirtos konferencijos deklaracijoje: "Diskriminacija, su kuria susiduria neįgalieji, kartais pagrįsta išankstiniu nusistatymu prieš juos, tačiau dažniausiai ji atsiranda dėl to, kad neįgalieji daugeliu atvejų yra pamirštami ir ignoruojami, o vėliau susiformuoja ir įsitvirtina socialinės aplinkos ir pažiūrų kliūtys, kurios trukdo neįgaliesiems dalyvauti visuomenės gyvenime".
Žinoma, neišvengsime atvejų, kai pastatų ir teritorijų šeimininkai nebus nusiteikę geranoriškai. Tuomet gali prireikti ir teismų. Į neįgalių žmonių poreikius dažnai neatsižvelgiama dar ir todėl, kad sveikieji juos supranta vien "teoriškai", neretas atvejis, kai manoma, kad tie neįgalieji gal patys nežino, ko nori. Todėl, kaip sakė V. Deveikis, Vakarų valstybėse dažnai į pagalbą pasitelkiama kino kamera - filmuojamos konkrečios situacijos, kada neįgalūs žmonės negali patekti į vieną ar kitą visuomeninės paskirties pastatą, kokios yra kliūtys. Vėliau tokia nufilmuota vaizdajuostė pateikiama pastato šeimininkui. Patirtis rodo, kad tai labai padeda: pastato ar teritorijos šeimininkas akivaizdžiai įsitikina, kad neįgalūs žmonės "neieško, ko nepametę".
"Įvairių valstybių praktika byloja, - sakė V. Deveikis, - kad pritaikant aplinką neįgaliesiems gerų rezultatų pasiekiama tada, kai glaudžiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis." Taigi dviračio turbūt neišrasime ir mes: teks daugiau bendradarbiauti su savo miestų savivaldybėmis.
Dažnai tenka girdėti ar skaityti spaudoje, kad užsienyje, Vakarų ar Skandinavijos valstybėse, pritaikant aplinką, esą ir šio, ir ano, tačiau žmonės, tenai pabuvoję, kalba kiek kitaip: "Teisybė, Stokholme ar kitame kuriame Europos didmiestyje įrengti garsiniai šviesoforai, nuolydžiai, tačiau nėra taip, kad, pavyzdžiui, visi miesto šaligatviai būtų iškloti reljefinėmis plytelėmis ir pan." Taigi labai svarbu, kad, kalbėdami apie aplinkos pritaikymą, patys tvirtai apsispręstume, ko iš tikrųjų norime ir ko tikrai reikia. Tai galėtų būti dar viena mintis pamąstymui. Didžiausią patirtį mokant neregius mobilumo Lietuvoje turintis J. Daunaravičius pastebi, jog niekur pasaulyje neregiams nesudaromos "šiltnamio sąlygos", žmogus turi išmokti orientuotis naudodamasis baltąja lazdele. Žinoma, čia nekalbama apie atvirus kanalizacijos šulinius, situacijas, kada į siaurą senamiesčio šaligatvį išsikiša žemyn į pastato vidų einantys laipteliai ir pan.
Aplinkos pritaikymo komisiją sudomino Čekijos patirtis. 1994 m. čia priimtas įstatymas, pagal kurį visi nauji pastatai privalo turėti garsinius švyturius, reljefines nukreipiančiąsias juostas ir kontrastingas spalvas. Aklasis nešiojasi mobilaus ryšio telefono dydžio siųstuvą, kuris sužadina švyturius. Galima atskirai sužadinti pastato, autobuso ar troleibuso švyturius, sužinoti atvažiuojančio maršrutinio autobuso numerį. Komisijos nariai nusprendė, kad ateityje - galbūt šią vasarą - reikėtų apsilankyti Prahoje ir pasižiūrėti, kaip šis įstatymas veikia realiai.
Baigiant šį pasakojimą galima būtų tik pastebėti, kad darbų naujajai komisijai tikrai užteks.
