TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

KAM SUMAŽĖS, O KAM IR PADIDĖS


Tikriausiai daugelis dirbančių "Mūsų žodžio" skaitytojų jau spėjo pastebėti, kad kažkiek pasikeitė jiems išmokamo darbo užmokesčio dydis, nors darbovietės finansiniuose dokumentuose jis liko visiškai toks pat kaip ir anksčiau. Tokio pasikeitimo priežastis yra 2002 m. liepos 2 d. priimtas ir nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, įstatymo Nr. IX-1007, skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2002 m. liepos 19 d. Nr. 73 - 3085. Šis įstatymas pakeitė dar 1990 m. spalio 5 d. priimtą LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, kuris, nors ir priimtas kaip laikinas, su daugybe papildymų ir pakeitimų galiojo net 12 metų.

Naujasis įstatymas, nors ir įnešė tam tikrų pakeitimų, tačiau iš esmės numato gana panašią darbo užmokesčio apmokestinimo sistemą. Naujas įstatymas, kaip, beje, ir ankstesnysis, numato, kad pajamų mokesčiu apmokestinamas ne visas darbo užmokestis, o tik ta jo dalis, kuri viršija neapmokestinamąjį pajamų dydį (trumpiau vadinamą NPD). NPD viršijanti atlyginimo dalis kaip ir pagal senąjį įstatymą apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu. Naujas įstatymas nustatė truputį kitokius neapmokestinamųjų pajamų dydžius.

Pagrindinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (pagrindinis NPD) pagal naująjį įstatymą yra 290 Lt, pagal senąjį įstatymą buvo 250 Lt. Taigi neapmokestinamųjų pajamų dydis padidintas net 40 litų. Pajamų mokestis nuo 40 Lt sudaro: 33 proc. nuo 40 Lt = 13,2 Lt. Taigi bendras pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio sumažintas 13,2 Lt.

Šis 290 Lt dydžio NPD taikomas visiems darbuotojams, kurie neturi teisės į lengvatinius arba įstatyme vadinamus individualius NPD. Individualūs NPD numatyti šių kategorijų mokesčių mokėtojams:

1) I grupės invalidams - 430 Lt per mėnesį. Ankstesnis įstatymas jiems buvo nustatęs irgi 430 Lt neapmokestinamų pajamų dydį. Taigi neapmokestinamasis pajamų dydis jiems nebuvo padidintas ir mokesčiai nesumažėjo;

2) II grupės invalidams - 380 Lt per mėnesį, anksčiau buvo 379 Lt;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, - 430 Lt per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką NPD didinamas 46 litais.

Ankstesnis įstatymas buvo numatęs ir pajamų mokesčio lengvatą III grupės invalidams. Tuo metu, kai ne invalidams buvo taikomas 250 Lt NPD, III grupės invalidams buvo taikomas 283 Lt NPD.

Ankstesnis įstatymas buvo numatęs ir papildomą pajamų mokesčio lengvatą I ir II grupės regėjimo invalidams bei asmenims, auginantiems bent vieną vaiką invalidą. Jiems apskaičiuotas pajamų mokestis būdavo sumažinamas 12 Lt. Naujasis įstatymas šios papildomos lengvatos regėjimo invalidams bei tėvams, auginantiems vaiką invalidą, jau nebenumato.

Taigi įsigaliojus naujajam LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymui ne invalidams pajamų mokestis sumažėjo 13,2 Lt, I grupės invalidams, invalidumą turintiems ne dėl regėjimo - liko toks pat, II grupės invalidams, invalidumą turintiems ne dėl regėjimo - sumažėjo 33 centais, III grupės invalidams - sumažėjo 2,31 Lt, o I grupės regėjimo invalidams pajamų mokestis padidėjo 12 Lt, II grupės regėjimo invalidams padidėjo 11,67 Lt. Pajamų mokesčio nepajus tik tie regėjimo invalidai, kurių algos buvo nedidelės, pvz., I grupės regėjimo invalidų ne didesnės kaip 466 Lt, nes jie dėl mažo atlyginimo turėdavo mokėti labai mažą pajamų mokestį ir netgi neišnaudodavo visos mokesčio lengvatos.

Naujasis įstatymas numatė pajamų mokesčio lengvatų ne tik tris ar daugiau vaikų auginantiems asmenims, bet ir tiems, kurie augina tik du ar vieną vaiką. Šiems asmenims prie jiems taikomo NPD už kiekvieną vaiką dar pridedamas papildomas NPD, kuris yra 10 proc. pagrindinio NPD dydžio. 10 proc. nuo 290 = 29 Lt. Tačiau visu papildomu NPD gali pasinaudoti tik tie tėvai, kurie vaiką augina vieni. Jei vaiką augina abudu tėvai, tai papildomas NPD dalijamas iš dviejų. Taigi kiekvienam iš vaiką auginančių tėvų NPD didinamas 14,5 Lt. Papildomas NPD dalijamas iš dviejų netgi tais atvejais, kai dirba tik vienas iš vaiką auginančių tėvų, o kitas nedirba, negauna jokių kitokių apmokestinamųjų pajamų ir neprivalo mokėti pajamų mokesčio. Tačiau tokiu atveju pajamų mokestį mokančiam sutuoktiniui, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. kalendoriniams metams, pateikus pajamų mokesčio deklaraciją, gali būti sugrąžinta dalis jo sumokėto pajamų mokesčio, kuri atsirado dėl to, kad vaiką auginanti šeima turėjo galimybę pasinaudoti ne visu papildomu NPD, o tik jo puse.

Pagal naująjį įstatymą sugrąžintos galės būti ir kai kurios kitos pajamų mokesčio permokos. Pvz., naujasis įstatymas leidžia pateikiant pajamų mokesčio deklaraciją iš apmokestinamų pajamų atimti už save, savo sutuoktinį ar savo nepilnamečius vaikus sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, kai pagal gyvybės draudimo sutartis draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; savo ir sutuoktinio naudai sumokėtas įmokas į Lietuvoje įsteigtus pensijų fondus; bankams ar kitoms kredito įstaigoms sumokėtas palūkanas už gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti paimtas paskolas; lėšas, sumokėtas už savo paties arba ne vyresnio kaip 26 metų vaiko aukštojo mokslo studijas. Atėmus iš apmokestinamų pajamų minėtas sumas, žinoma, reikės mokėti ir mažiau mokesčių. Kadangi atimti iš pajamų minėtas sumas galima tik pasibaigus mokestiniams metams, kai jau mokesčiai nuo darbo užmokesčio yra išskaičiuoti, susidariusią pajamų mokesčio permoką mokesčių inspekcija turės grąžinti per vieną mėnesį nuo prašymo grąžinti per daug sumokėtą pajamų mokestį pateikimo dienos.

Naujasis įstatymas nustatė ir dar vieną naujovę. NPD gyventojui galės taikyti tik viena darbovietė ir tik tada, kai gyventojas jai pateikė raštišką laisvos formos prašymą. Jei gyventojas dirba dviejose darbovietėse, jis gali pasirinkti, kurioje darbovietėje jam turi būti taikomas NPD, o kitoje darbovietėje jo gaunamas darbo užmokestis bus apmokestintas 33 procentais netaikant jokių NPD, papildomų NPD ar kitokių lengvatų. Tačiau ir iš antroje darbovietėje gauto atlyginimo išskaičiuotas pajamų mokestis galės būti grąžintas anksčiau aprašytais atvejais ir tvarka.

Naujasis įstatymas įveda ir privalomą gyventojų pajamų deklaravimą. Pagal jį gyventojai, išskyrus tam tikras išimtis, privalės pasibaigus metams, ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti savo gautas pajamas. Taigi už šiuos metus pajamas teks deklaruoti iki 2004 m. gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. nustato, kokios pajamos iš viso nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Čia nurodytos net 42 pajamų rūšys, kurias visas išvardinti šiame rašinyje nėra galimybių. Svarbiausios iš jų yra gyventojų gauta labdara; pensijos, gautos iš valstybės, savivaldybių ar socialinio draudimo fondo biudžetų; kai kurios pašalpos ir kompensacijos; iš artimiausių giminaičių gautos dovanos bei iš kitų asmenų gautos dovanos, kurių vertė ne didesnė kaip 24 pagrindiniai NPD, t.y. 6960 Lt, nekilnojamojo daikto arba registruojamo kilnojamojo daikto pardavimo pajamos, kai šis daiktas įsigytas ne anksčiau nei prieš trejus metus; kitų daiktų pardavimo pajamos, kai iš šių daiktų pardavimo gautų pajamų ir dokumentais patvirtintų jų įsigijimo išlaidų skirtumas neviršija 24 pagrindinių NPD; palūkanos už bankuose ir kituose kredito įstaigose laikomus indėlius ir kita.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]