GYVENIMO AKTUALIJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms
Gerbiamieji,
Neįgalieji, kaip ir visi piliečiai, privalo turėti tokias pačias žmogaus teises. Pirmajame Pasaulinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnyje sakoma: "Visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu". Norėdamos pasiekti šį tikslą, visos bendruomenės turėtų pagarbiai žiūrėti į savo visuomenės įvairovę ir siekti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis: civilinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis. Visose visuomenės srityse neįgalieji sudaro vieną iš visuomenės įvairovės grupių ir tik tos politikos, kurios gerbia šią įvairovę, bus sėkmingos. O būtent žmonėms su visu kompleksu priklausomumo poreikių bei jų šeimoms reikia, kad visuomenė imtųsi konkrečių veiksmų, kadangi jie dažnai yra labiausiai užmirštami visų žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi dėl valstybės politikos peržiūrint pensijas ir socialines pašalpas, dėl užimtumo, Socialinių įmonių įstatymo, Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano finansavimo bei Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos finansavimo.
1. Dėl valstybės politikos peržiūrint pensijas.
2002 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programą. Pagrindinis šios programos tikslas - siekti lygių galimybių žmonėms su negalia planuojant socialinės jų integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus ir įsipareigojimus, ir numatant šių veiksmų įgyvendinimo strategiją.
Pradėdama įgyvendinti šią programą bei siekdama pagerinti neįgaliųjų materialinę padėtį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir jau pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas - padidinti mažas valstybines socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijas šių pensijų gavėjams, turintiems įstatymo projekte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau - stažas): senatvės pensininkams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų stažą, invalidumo pensininkams - turintiems ne mažesnį kaip būtinąjį stažą.
Pagrindinis kriterijus, į kurį bus atsižvelgiama didinant pensijas, yra asmens gaunamų pensijų suma. Tai yra, jei asmeniui be valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dar paskirta ir Lietuvos Respublikos valstybinė pensija, šių pensijų suma turėtų būti ne didesnė kaip 325 Lt per mėnesį.
Projektu siūloma didinti tą pensijos dalį, kuri apskaičiuota ir mokama už įgytą iki 1994-01-01 stažą, kai asmenys gaudavo mažesnį darbo užmokestį, todėl jiems apskaičiuotos mažesnės pensijos.
Pagal teikiamo projekto nuostatas būtų padidintos visos pensijos, tarp jų perskaičiuotos ir neperskaičiuotos, paskirtos ir mokamos iki teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimo, bei po jo įsigaliojimo skiriamos pensijos:
1) paskirtos ir perskaičiuotos pensijos būtų padidintos pakoregavus asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal turėtas iki 1994-01-01 pajamas. Tokia pat tvarka būtų padidinamos ir ateityje skiriamos pensijos iki 2008-01-01, kai pajamos už laikotarpį iki 1994-01-01 nebūtų imamos koeficientui apskaičiuoti;
2) neperskaičiuotos pensijos būtų padidintos pridedant prie paskirtos pensijos dydžio pensijos prieaugį, apskaičiuotą įstatymo nustatyta tvarka.
Teikiamam projektui įgyvendinti iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto reikėtų apie 50 mln. Lt per metus.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekte yra numatytas 3 mėnesių pensijų perskaičiavimo laikotarpis. Tačiau paskirtų ir padidintų pensijų dydžių skirtumas pensininkui bus kompensuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, pensijos būtų padidintos:
- 195 tūkst. senatvės pensininkų (30 proc. viso senatvės pensininkų skaičiaus).
- 125 tūkst. invalidumo pensininkų (66 proc. viso invalidumo pensininkų skaičiaus).
Siūloma atlikti ir kitas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas neįgaliųjų naudai bei numatoma pagerinti neįgaliesiems mokamų invalidumo pensijų perskaičiavimo sąlygas tais atvejais, kai keičiasi jiems nustatytos invalidumo grupės.
Esminės šio įstatymo pataisos yra susijusios būtent su invalidumo pensijų skyrimu ir mokėjimu. Kaip vieną iš jų galima paminėti siūlymą suteikti neįgaliesiems, išdirbusiems po pensijos paskyrimo 3 metus, teisę į pensijos paskyrimą iš naujo pagal naujus duomenis apie draudimo stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas (pagal dabartines nuostatas tokią teisę turi tik senatvės pensininkai). Ši pataisa siūloma atsižvelgiant į ministerijoje gautus laiškus bei susitikimų miestuose ir rajonuose metu pateiktus pasiūlymus. Nemažai neįgaliųjų, ypač jaunų, dirba (2001 m. duomenimis dirbo 28 554 neįgalieji). Kas šeštas pensininkas (arba apie 16 proc. visų invalidumo pensijų gavėjų), gaunantis valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, dirbo. Ši pataisa būtų ypač aktuali tiems neįgaliesiems, kurie po pensijos paskyrimo dirbo su didesniu uždarbiu nei gautu iki pensijos paskyrimo. Nuo šio uždarbio buvo mokamos draudimo įmokos, todėl logiška suteikti jiems galimybę kreiptis dėl invalidumo pensijos skyrimo iš naujo, įvertinant naujus duomenis apie jų turėtą po pensijos paskyrimo uždarbį.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką nesukakusiems 23 metų neįgaliesiems invalidumo pensijos skiriamos, jei invalidumo pirmą kartą nustatymo metu jie buvo draudžiami pensijų draudimu (netaikant minimalaus stažo reikalavimų) arba turi bent 1 metų minimalų draudimo stažą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai šie neįgalieji nurodytąjį minimalų draudimo stažą įgyja jau po invalidumo grupės pirmą kartą nustatymo. Tačiau šiais atvejais nesukakusieji 23 metų neįgalieji vis dėlto neturi teisės gauti invalidumo pensijos. Todėl išanalizavus šiuos praktikoje pasitaikančius atvejus, siūloma nustatyti, kad nesukakusiems 23 metų neįgaliesiems minėtos pensijos skiriamos ir tais atvejais, kai jie minimalų draudimo stažą įgyja arba pakartotinai juos tikrinant, arba kreipimosi dėl pensijos dieną.
Be to, dalinių invalidumo pensijų gavėjams, kuriems šios pensijos buvo paskirtos turint minimalų stažą, bet neturint būtinojo, siūloma suteikti teisę į pensijos paskyrimą iš naujo tuo atveju, kai jie po dalinės pensijos paskyrimo įgyja visą būtinąjį draudimo stažą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta 2003 metų I ketvirtyje parengti Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta įteisinti šalpos (socialinių) pensijų skyrimą neįgaliems ar sulaukusiems 65 metų asmenims, kuriems reikia socialinės paramos. Rengiant Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimą, numatoma spręsti ir I gr. neįgaliųjų, gaunančių šalpos (socialinių) pensijas, padidinimo klausimus.
2. Dėl užimtumo.
Dirbančių žmonių su negalia skaičius 1990 m. sudarė 40 proc., o 2000 m. tik 17 proc. Iš visų įsiregistravusių teritorinėse darbo biržose žmonės su negalia sudaro apie 1,8 - 2 proc. 2000 m. teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 4375 žmonės su negalia: I grupės - 178, II grupės - 432, III grupės - 3765. Aktyviai dirbti norėjo 30 proc. žmonių su negalia, įsiregistravusių teritorinėse darbo biržose, o 60 proc. siekė gauti bedarbio pašalpą. Iš viso įdarbinti 1495 negalią turintys asmenys, iš jų 250 pateko į naujas darbo vietas, kurių steigėjams valstybė mokėjo kompensaciją. Įteisintos lengvatinės nuostatos, skirtos žmonių su negalia užimtumui. Žmonėms su negalia pirmumo teise teikiamos visos teritorinės darbo biržos paslaugos, mokamos bedarbio pašalpos, organizuojamas darbo rinkos profesinis mokymas, užimtumo fondo remiami darbai, remiami asmenys, norintys pradėti savo verslą. Nustatytos privalomos darbdaviams įdarbinimo ar darbo vietos steigimo kvotos (iki 2 proc.), kompensuojamos išlaidos už tokių darbo vietų steigimą (pritaikymą) iš Užimtumo fondo. Žmonių su negalia organizacijų įmonėms suteiktos papildomos lengvatos (įmonės atleidžiamos nuo kilnojamojo turto mokesčio, teikiamos tikslinės dotacijos iš dalies valstybinio socialinio draudimo įmokoms bei energetiniams kaštams dengti, taikoma juridinių asmenų pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos). Šalyje veikė ir kitos alternatyvios bendruomenėje užimtumo formos, t.y. dienos centrai žmonėms su negalia (įsteigti 28 dienos centrai sutrikusio intelekto asmenų užimtumui).
3. Dėl Socialinių įmonių įstatymo.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 - 2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-08 nutarimu Nr. 529 "Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 40 - 1404), 2.2.4. punkte numatytą 2 priemonę ir 2.4.3. punkte numatytą 4 priemonę, socialinės apsaugos ir darbo ministrė 2001-11-12 įsakymu Nr. 151 sudarė tarpžinybinę darbo grupę įmonių, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, veiklos ir statuso nustatymo koncepcijos projektui parengti.
Svarstant įvairių socialinių grupių užimtumo problemas bei priemones joms spręsti buvo prieita prie išvados, kad yra būtina numatyti valstybės paramos būdus ne tik toms įmonėms, kuriose dirba neįgalieji, bet ir įmonėms, kuriose dirba kiti riboto darbingumo asmenys (nuteistieji, iš įkalinimo vietų grįžusieji, iš gydymo vietų grįžusieji, ilgalaikiai bedarbiai). Buvo nuspręsta parengti Socialinių įmonių įstatymo koncepcijos projektą, kuriame atsispindėtų valstybės nuostatos dėl šių įmonių veiklos ir rėmimo formų. Minėto projekto pagrindinis tikslas - reglamentuoti įmonių, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, teisinę padėtį, steigimo sąlygas, veiklos specifiką, finansinės paramos teikimo formas. Numatoma nekurti naujos juridinės formos įmonių, o šiuo metu veikiančioms įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys ir kurios atitinka įstatyme numatytas sąlygas, suteikti socialinės įmonės statusą. Planuojama, kad įmonė, nustatyta tvarka įgijusi šį statusą, įgis ir teisę į tam tikrą ekonominę valstybės paramą.
Šių metų lapkričio 22 dieną Strateginio planavimo komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo apsvarstytas Socialinių užimtumo įmonių įstatymo koncepcijos projektas. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti šiam projektui ir iki 2003 metų balandžio 15 d. pateikti Vyriausybei svarstyti Socialinių užimtumo įmonių įstatymo projektą prieš tai patobulinus koncepciją.
4. Dėl socialinių pašalpų skyrimo tvarkos peržiūrėjimo.
Valstybė, teikdama socialinę paramą, siekia tikslingai orientuoti paramą šeimoms, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių neužtikrina jų minimalaus pragyvenimo lygio. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių - vieno iš šeimos nario negalia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama reformuoti mažas pajamas turinčių gyventojų rėmimo sistemą parengė Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektą, kuris yra pateiktas svarstyti Seimui.
Pagal esamą tvarką skiriant socialinę pašalpą bei kompensacijas įvertinamos tik turimos šeimos pajamos (darbo pajamos, pensijos, pašalpos ir kt.), tačiau neatsižvelgiama į turimą šeimų turtą. Teisės į socialinę pašalpą neturi ilgalaikių bedarbių šeimos. Paplitus nelegaliam gyventojų užimtumui, kai slepiami gyventojų pajamų šaltiniai, neišvengiami piktnaudžiavimo atvejai. Dalis paramos patenka ne labiausiai jos reikalingoms šeimoms. Šeimos nesuinteresuotos pačios ieškotis pragyvenimo šaltinių.
Įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui parama bus teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), tarp jų ir ilgalaikių bedarbių (įsiregistravusių ne mažiau kaip 6 mėnesius darbo biržoje) šeimoms, jeigu šių šeimų turtas neviršija šiuo įstatymu nustatyto turto vertės normatyvo, o vidutinės 3 praėjusių iki kreipimosi dėl pašalpos mėnesių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai (asmeniui). Pradėjus remti įsiregistravusių ne mažiau kaip 6 mėnesius darbo biržoje bedarbių šeimas, papildomai teisę į socialinę pašalpą įgaus apie 63 tūkst. gyventojų.
2003 metais bus parengta Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepcija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame bus numatytos ir priemonės šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus.
5. Dėl Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos finansavimo.
Pagal pateiktus Finansų ministerijos patikslintus Lietuvos Respublikos 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių skaičius Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuojamai Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programai atstatomas 2002 m. finansavimo lygis ir pridedama 3 396 tūkst. Lt. Iš viso šiai programai 2003 m. skiriama 22 873 tūkst. Lt, iš jų 20 803 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų ir 2 070 tūkst. Lt nepaprastųjų išlaidų.
|
Nacionalinės žmonių su negalios socialinės integracijos
programos |
|||
|
Metai |
Finansavimas |
Paprastosios išlaidos |
Nepaprastosios išlaidos |
|
2002 m. patvirtintas biudžetas |
22873,00 |
19627,00 |
3246,00 |
|
2003 m. pirmas Seimui teiktas biudžeto projektas |
19477,00 |
19127,00 |
350,00 |
|
2003 metų patikslintas biudžeto projektas |
22873,00 |
20803,00 |
2070,00 |
6. Dėl Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano finansavimo.
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2002-04-18 nutarimą Nr. IX-850 "Dėl 2003 metų paskelbimo Neįgaliųjų metais Lietuvoje" (Žin.,2002, Nr.42-1562), Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Neįgaliųjų metų Lietuvoje koordinacinį komitetą ir pavedė jam parengti bei pateikti Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano projektą neįgaliųjų teisėms stiprinti ir lygioms galimybėms užtikrinti.
Koordinacinis komitetas nustatė Neįgaliųjų metų Lietuvoje prioritetus - tai visuomenės švietimas ir informacijos prieinamumo didinimas, aplinkos pritaikymas ugdymo, mokymo, socialinių paslaugų įstaigose, galimybių būti ugdomam, mokomam, užimtam didinimas. Pagal šiuos patvirtintus prioritetus buvo parengtas Neįgaliųjų metų veiksmų plano projektas, kuriam įgyvendinti reikalinga 16582 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis planavimo komitetas 2002 m. rugsėjo 19 d. nepriėmė konkretaus sprendimo dėl Neįgaliųjų metų veiksmų plano priemonių finansavimo, o pritarė nuostatai, kad Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano finansavimo klausimas būtų sprendžiamas svarstant 2003 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą. Tikslinant biudžeto rodiklius Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano priemonėms įgyvendinti numatoma 3 mln. Lt.
Tikiuosi, kad mūsų siekių įgyvendinimas atneš naudą ne tik neįgaliesiems, bet ir visai visuomenei. Kviečiu šių tikslų siekti bendromis pastangomis, sutelkiant visų mūsų materialinius ir dvasinius išteklius.
Su pagarba Ministrė Vilija Blinkevičiūtė
