MENAS

Alvydas VALENTA

SEZANAS SUGRĄŽINO Į MUZIEJŲ LANKYTOJUS


Nesivaikydami jokios retorikos dabar jau galime visiems ir labai garsiai pasakyti: pastangos nenuėjo veltui, o viltys pasiteisino! Paroda "Pajuskime gamtą drauge su Sezanu" tapo ne tik aklųjų bendruomenės, bet ir nemažu visos Lietuvos kultūriniu įvykiu. Gruodžio 5 d. Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose įvyko šios parodos aptarimas. Kaip teigė šio muziejaus meno pažinimo centro vadovė Nideta Jarockienė, paroda pranoko visus lūkesčius - Sezanas į Radvilų rūmus grąžino lankytojus. Anot N. Jarockienės, yra buvę taip, kad į Radvilų rūmus per mėnesį užeidavo koks šimtas ar keli šimtai lankytojų. Lapkričio mėn. per tris savaites rūmus aplankė apie 3 tūkst. žmonių. Pusė iš jų - aklieji ir silpnaregiai, kiti - regintys. Muziejaus darbuotojai vedė 72 ekskursijas. Dar po keliolika ekskursijų, kurių niekas nefiksavo, dailės mokyklų moksleiviams, pedagoginio universiteto studentams vedė menotyrininkės Rita Mikučionytė ir Aldona Dapkutė. Štai tik kai kurie faktai ir geriau žinomi vardai: kiekvieną šeštadienį muziejuje vyko Justino Vienožinskio dailės mokyklos dienos, parodą aplankė Ukmergės ir Švenčionių dailės mokyklų, Kauno dailės gimnazijos, Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokyklos moksleiviai.

Bene labiausiai netikėta, kad paroda sukėlė gyvą susidomėjimą ne tik tarp specializuotų (daugiausia dailės), bet ir tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Kaip teigė muziejaus darbuotojai, mokiniai susiorganizuodavo ir ateidavo patys, be mokytojų. O tai, sutikime, šiais "akvariumų" ir visuotinės visokių "milijonų" lošimo karštligės laikais beveik negirdėtas dalykas! N. Jarockienė: "Vaikams labiausiai patiko, kad parodos eksponatus galima liesti, išardyti ir vėl sudėti".

Neregiams vaikams labiausiai patiko garsinis paveikslų apibūdinimasDomėdamiesi paroda vaikai ne mažiau domėjosi ir brailio raštu - buvo išdalinti visi kalendoriukai su brailio abėcėle, "suskaityti" brailio raštu išleisti parodos katalogai. Taigi paroda "Pajuskime gamtą drauge su Sezanu" pasitarnavo ir kaip gera brailio rašto, aklųjų gyvenimo, jų poreikių propagavimo akcija. Tuo pat metu Radvilų rūmuose veikė ir kita - lenkų tapytojo Ferdinando Ruščico paroda. Muziejaus darbuotojų teigimu, daugelis žmonių maloniai nustebdavo atėję į F. Ruščico parodą ir atradę Sezaną. Daugelis pirmą kartą susimąstė apie tai, kad ir regėjimo negalią turintiems žmonėms galėtų būti prieinamas dailės pasaulis.

Kaip matome, akliesiems skirta paroda pasirodė įdomi ir vertinga ne tik akliesiems. Tai, beje, visą laiką akcentuoja ir asociacijos "Artesens", siekiančios glaudesnio aklųjų ir meno pasaulio sąlyčio, atstovės.

"Organizuodami šią parodą, - sakė LASS pirmininko patarėja kultūros reikalams Danutė Cidzikienė, - turėjome du tikslus: pirma - supažindinti akluosius su P. Sezano kūryba, antra - susipažinti, kas ir kaip meno pažinimo, prieinamumo klausimais dirbama Vakarų Europos šalyse, Lietuvoje "pasėti" naujų idėjų".

Jau minėjome, kad parodą aplankė apie pusantro tūkstančio regėjimo negalią turinčių žmonių - taigi pirmasis tikslas pasiektas. Idėjų taip pat "pasėta". Kol kas tik apie vieną: Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centras, paskatintas P. Sezano parodos sėkmės, parengė projektą "Žydinčių obelų metas Lietuvos tapyboje". Projekto tikslas - sekant asociacijos "Artesens" pavyzdžiu supažindinti visuomenę su 1920 - 1940 m. geriausiais lietuvių tapytojų darbais. Taip, būtent visuomenę, o ne tik akluosius ir silpnaregius, nes P. Sezano paroda - akivaizdus pavyzdys, kad tai, kas reikalinga akliesiems, dažnai gali būti įdomu ir visiems kitiems.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]