TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

NAUJAS FILANTROPIJOS SKATINIMAS


Apie paramą ir labdarą "Mūsų žodyje" rašoma gana dažnai, nes grįžti prie šios temos verčia vos ne nuolatinis įstatymų bazės keitimas. Didelių ir, manyčiau, nevyriausybinėms organizacijoms (taip pat ir LASS) labai palankių naujienų turėtų įnešti ir nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Minėtas įstatymas buvo priimtas 2002 m. liepos 2 d. Įstatymo Nr. IX-1007, skelbtas 2002 m. liepos 19 d. laikraštyje "Valstybės žinios" Nr. 73, publikacijos Nr. 3085. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. 3 d. numato visiškai naują paramos skatinimo tvarką, kuri Lietuvos filantropijos istorijoje gali sukelti didelių permainų. Pirmiausia pabrėžtina tai, kad naujuoju įstatymu teikti paramą skatinamos ne įmonės, įstaigos ar organizacijos, kaip buvo daroma iki šiol, o paprasti žmonės, t.y. visi nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, gyventojų pajamų mokestį privalantys mokėti nuolatiniai LR gyventojai. Antras svarbus momentas yra tai, kad šie gyventojai gali suteikti paramą, patys praktiškai neišleisdami nė cento. Tai gali atrodyti nerealu: kaip galima ką nors materialaus duoti kitam pačiam nieko neprarandant?

Atsakymas į tokį beveik filosofinį klausimą gana paprastas: LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. 3 d. leidžia teikti paramą pajamų mokesčio sąskaita.

Kiekvienas gyventojų pajamų mokestį mokantis asmuo turi teisę iki 2 proc. savo per metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio sumos skirti paramai. Priminsime, kad pagal LR labdaros ir paramos įstatymo 7 str. paramą gali gauti:

1) labdaros ir paramos fondai,

2) biudžetinės įstaigos,

3) asociacijos,

4) visuomeninės organizacijos,

5) viešosios įstaigos,

6) religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai,

7) tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai,

8) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams.

Be to, išvardintų rūšių juridiniai asmenys turi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 2 d. ir 15 str. nustatyta tvarka būti įsigiję Paramos gavėjo statusą (išsamiau žiūrėkite 2000 m. "Mūsų žodis" Nr. 12 ir 2001 m. "Mūsų žodis" Nr. 1).

Siekiant detaliau reglamentuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. 3 d. žmonėms suteiktą teisę dalį savo sumokėto mokesčio skirti paramai, 2002 m. rugsėjo 25 d. LR finansų ministrė priėmė įsakymą Nr. 305. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta "Iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal LR labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, tvarka". Minėtas finansų ministrės įsakymas skelbtas 2002 m. spalio 2 d. laikraštyje "Valstybės žinios" Nr. 95, publikacijos Nr. 4151.

Šis įsakymas nustato, kad asmenys, norintys iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio skirti paramai, privalo pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. pateikti raštišką prašymą savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, tokius prašymus dirbantiems asmenims leidžiama mokesčių inspekcijai perduoti per savo darbdavį. Tokiu atveju, siekiant apsaugoti laisvą paramos teikėjo valią, išvengti galimo darbdavio spaudimo, nustatyta, kad darbuotojas turi įteikti darbdaviui užklijuotame voke esantį prašymą, be to, vokas turi būti darbuotojo pasirašytas. Parašas turi eiti per voko užklijos liniją taip, kad nebūtų įmanoma atplėšti voko nepažeidus parašo vientisumo.

Asmenys, kurie pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą privalo patys pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, prašymą dėl iki 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio skyrimo paramai turi pateikti kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija.

Minėtuose prašymuose turi būti nurodoma:

1) ataskaitinis mokestinis laikotarpis,

2) nuolatinio Lietuvos gyventojo vardas, pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta, asmens kodas,

3) paramos gavėjo pavadinimas, buveinės adresas, juridinio asmens identifikavimo kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris, banko kodas. Kadangi paramą galima skirti nebūtinai vienam paramos gavėjui (pvz., galima skirti dviem įstaigoms po 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio ar vienai įstaigai 1,5, o kitai 0,5 proc. sumokėto pajamų mokesčio), tai prašyme būtina pateikti visų paramos gavėjų išvardintus rekvizitus ir procentais nurodyti, kokia paramai pervedamo pajamų mokesčio dalis skiriama kiekvienam paramos gavėjui.

Konkrečią prašymo formą turi nustatyti centrinis mokesčių administratorius, t.y. LR valstybinė mokesčių inspekcija.

Jei prašymas parašytas (užpildytas) klaidingai, jame pateikiami ne visi reikalingi duomenys, valstybinė mokesčių inspekcija apie tai turės informuoti prašymą pateikusį asmenį, ir šis iki tų pačių metų liepos 1 d. turės teisę pateikti patikslintą prašymą.

Valstybinė mokesčių inspekcija gavusi prašymą patikrins, ar tikrai jame nurodytas paramos gavėjas turi teisę gauti paramą ir ne vėliau kaip iki prašymo pateikimo metų lapkričio 15 dienos pervesti pinigus prašyme nurodytiems paramos gavėjams.

Aiškumo dėlei pateiksime porą pavyzdžių.

1 pavyzdys. Žmogus, norėdamas, kad iki 2 proc. 2003 metais jo sumokėto pajamų mokesčio būtų skirta kokiai nors teisę gauti paramą turinčiai organizacijai, turi iki 2004 m. gegužės 1 d. pateikti nustatytos formos prašymą savo gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijai arba anksčiau aprašyta tvarka šį prašymą mokesčių inspekcijai perduoti per savo darbovietę. Jei prašymas surašytas klaidingai, jame trūksta reikiamų duomenų, mokesčių inspekcija apie tai privalo prašymą pateikusį žmogų informuoti, ir jis gali iki 2004 m. liepos 1 d. pataisyti minėtą prašymą. Pinigus prašyme nurodytam paramos gavėjui iš 2003 m. sumokėto pajamų mokesčio mokesčių inspekcija privalės pervesti iki 2004 m. lapkričio 15 d.

2 pavyzdys. Tarkime, kad žmogus 2003 metais kas mėnesį uždirbdavo po 890 Lt. Nuo 2003 m. pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (PMPD) bus 290 Lt. Tarkime, kad šis žmogus neturi teisės į individualų (t.y. geresnį) neapmokestinamųjų pajamų dydį. Pagal naująjį įstatymą, kaip ir anksčiau, numatytas 33 proc. mokesčio tarifas.

Šiam žmogui pajamų mokestis bus apskaičiuojamas taip:

890 - 290 = 600 Lt

33 proc. nuo 600 Lt = 198 Lt

Taigi žmogus kas mėnesį privalo mokėti po 198 Lt pajamų mokesčio, kuris kiekvieną mėnesį jam išskaitomas iš atlyginimo.

Per metus tai sudarys 198 * 12 = 2376 Lt

2 proc. nuo 2376 Lt = 47,52 Lt

Taigi 890 Lt per mėnesį uždirbantis žmogus savo sumokėto pajamų mokesčio sąskaita, t.y. neišleisdamas nė cento savo asmeninių lėšų, paramai per metus gali skirti iki 47,52 Lt.

Atrodytų ne kažin kokie pinigai, tačiau, jei tokių žmonių yra ne 1, o, tarkime, 500 ir uždirba jie ne po 890 Lt, o po 2 ar 3 tūkstančius per mėnesį, susidaro jau gana solidi suma.

Taigi įvairioms paramos ieškančioms įstaigoms, organizacijoms bus labai svarbu savo veikla sudominti kuo daugiau žmonių, ypač turtingų, daug uždirbančių. Didelę reikšmę čia galės turėti tokių organizacijų vadovų ar kitų atsakingų darbuotojų asmeniniai ryšiai, komunikabilumas, sugebėjimas bendrauti ir kuo daugiau žmonių įtikinti savo organizacijos vykdomos veiklos svarba bei naudingumu visuomenei.

Tačiau naujoji paramos skatinimo tvarka ne tik sudarys galimybę gauti papildomų lėšų, bet ir sukels dar didesnę konkurenciją tarp įvairių turinčių teisę gauti paramą organizacijų. Šioje konkurencijoje išliks arba geriau gyvens patys stipriausi, veikliausi, aktyviausi paramos ieškotojai. Taigi LASS miestų, rajonų bei apskričių organizacijų pirmininkams, kitiems atsakingiems darbuotojams atsiveria didelis, naujas ir labai svarbus veiklos baras.

Kalbant apie labdarą ir paramą, paminėtinas ir dar vienas neseniai priimtas teisės aktas. Jis skirtas reglamentuoti pranešimų apie suteiktą ir gautą paramą bei apie suteiktą labdarą tvarkai.

Pastabesni skaitytojai ir labdaros bei paramos įforminimo reikalus tvarkę asmenys turbūt žino, kad nuo šių metų sausio 9 d., įsigaliojus LR labdaros ir paramos įstatymo 12 str. pakeitimams, buvo atsisakyta paramos bei labdaros teikėjams bei paramos gavėjams keliamo reikalavimo kas ketvirtį pranešinėti apie jų suteiktą labdarą ir paramą bei apie gautą paramą mokesčių inspekcijai bei Statistikos departamentui. Buvo tik palikta pareiga vieną kartą per metus pranešti mokesčių inspekcijai apie suteiktą bei gautą paramą ir apie suteiktą labdarą.

Tačiau įstatymai nenustatė jokių tokiems pranešimams keliamų reikalavimų. Liko neaišku, nei kokiais terminais jie turi būti pateikti mokesčių inspekcijai, nei kokia turi būti šių pranešimų forma ir rekvizitai, nei kokius duomenis privalu juose nurodyti. Šie klausimai buvo palikti sureguliuoti poįstatyminiais aktais. Todėl 2002 m. rugsėjo 23 d. finansų ministrė išleido įsakymą Nr. 289 "Dėl paramos teikėjų ir paramos gavėjų metinių ataskaitų pateikimo tvarkos ir terminų", skelbtas 2002 m. rugsėjo 27 d. laikraštyje "Valstybės žinios" Nr. 94, publikacijos Nr. 4051.

Šiame straipsnyje nėra tikslinga detalizuoti pranešimams apie suteiktą paramą ir labdarą bei pranešimams apie gautą paramą keliamų reikalavimų, jų formos ypatumų, kadangi pildant pranešimus reikia būti labai tiksliam ir vadovautis pačiu teisės normų aktu, o ne jo komentaru. Paminėtina tiktai tai, kad per kalendorinius metus kam nors suteikę paramos ar labdaros arba patys paramos gavę asmenys apie tai privalo pranešti savo buveinės mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d.

 

Aptariami įstatymai: mpistat.zip 

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]