GYVENIMO AKTUALIJOS
Osvaldas PETRAUSKAS
NAUJA GALIMYBĖ TELKTI LĖŠAS
Nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Jis sukuria galimybę paramos mūsų veiklai prašyti iš visų Lietuvos piliečių: ir iš daug, ir iš mažai uždirbančių, bet mokesčius mokančių žmonių. Kitaip tariant, su naujuoju įstatymu atsiranda galimybė 2 proc. valstybei mokamo pajamų mokesčio nukreipti tai visuomeninei organizacijai, kurios veiklai žmogus pritaria.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2001 m. fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkta per 2 mlrd. 510 mln. litų. Taigi kalbame apie dešimtis milijonų.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai atsiranda naujos galimybės susirasti lėšų. Labai norėčiau paagituoti mūsų organizacijos struktūrinius vienetus - apskričių, rajonų organizacijas, viešąsias įstaigas ir kitas institucijas - aktyviai užsiimti šia veikla.
Naivu būtų manyti, apie tai byloja ir pasaulinė praktika, kad, pavyzdžiui, rajono centre ar kaime gyvenantis žmogus skubės remti kažkokią Vilniuje ar dar kitame Lietuvos mieste esančią organizaciją. Žmogus mieliau remia tuos, kuriuos pažįsta, kurių veiklą gerai žino, mato kasdienį jų darbą.
Su nauja galimybe susirasti lėšų nepaprastai svarbus pasidaro sugebėjimas būsimam pinigų davėjui atskleisti mūsų veiklą, jos tikslus, įvardinti pasiektus rezultatus. Žmogus turi patikėti, kad veikla būtent aklųjų ir silpnaregių sąjungai yra naudinga. Jei to nepadarysime, 2 proc. atiteks kitiems arba biudžetui. O kaip "lengva" pinigų gauti iš valstybės biudžeto, suprato jau ne vienas.
Turime įtikinti žmogų, kad mums pinigų labai reikia, kad tikslai yra kilnūs ir pinigai bus panaudoti tikrai pagal paskirtį.
Telkiant lėšas pravartu būtų prisiminti mūsų daugelio dešimtmečių veiklos istoriją. Esame nemažai nuveikę. Ir dabar nesėdime rankų sudėję. Todėl reikėtų gerai apgalvoti svarbiausius kiekvienos institucijos laimėjimus, svarbiausius veiklos tikslus, kad jais argumentuodami galėtume tikėtis eilinio mokesčių mokėtojo palankumo. O jį užsitarnavę turėtume padaryti viską, kad žmogaus pasitikėjimo neapviltume. Ši veikla - nevienadienė akcija.
Su šia naujove atsiranda ir papildomų darbų. Vienas iš jų - formalumų, susijusių su pinigų kaupimu, sutvarkymas. Čia praverstų ir tikslinės sąskaitos, kurios padėtų vėliau mokesčių mokėtojams parodyti, kur nuėjo jų pinigai ir kaip su tais pinigais buvo pasielgta.
Su šiuo įstatymu atsiveria didžiuliai veiklos barai kūrybingiems žmonėms, kurie savo išmonę galėtų išreikšti įvairiomis visuomenę informuojančiomis kampanijomis, leidiniais, lankstinukais ir kita konkurencijai būdinga atributika. Reikia nepamiršti, kad į lenktynių trasą dėl 2 proc. stojame ne mes vieni, bet visos nevyriausybinės Lietuvos organizacijos.
Kalbėdamas apie užsienio šalis, esu ne kartą minėjęs apie visuomenės pajamų pasiskirstymo piramidę. Jos apačią sudaro dauguma - tie, kas gauna mažas ir vidutines pajamas. Kuo aukščiau piramide į viršų - tuo žmonių pajamos didėja, bet pačių žmonių skaičius mažėja.
Vakarų valstybių praktika byloja apie tai, kad 80 proc. visų labdarai skirtų lėšų paaukoja mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Šiuo gi atveju žmogus pinigų iš savo kišenės neims. Jam tik suteikiama teisė 2 proc. pajamų mokesčio paskirti tam, kam jis mato esant labiausiai reikalinga.
Tiesiogiai perkelti kitų šalių patyrimą į Lietuvos terpę vargu ar reikėtų. Kiekviena šalis tuo ir skiriasi, kad jos piliečiai mąsto šiek tiek kitaip.
Lenktynėse dėl 2 proc. laimės tas, kas pirmas supras, kam pritaria eilinis Lietuvos mokesčių mokėtojas, kas pirmas supras, kaip tokiam žmogui reikia aiškinti savo veiklos tikslus.
Lietuvoje panašios veiklos patirties tikrai nėra daug. Išvada viena: tik vienas kitam padėdami, pasitardami ir pasikeisdami informacija, galime tikėtis sėkmingos veiklos.
Aišku ir tai: kuo daugiau sukaupsime mokesčių mokėtojų paaukotų pinigų, tuo stipresniu balsu galėsime kalbėti su valstybe, nes surinktų lėšų kiekis bylos apie tai, kad visuomenė mūsų veiklai pritaria. O jei pritaria visuomenė, tai turi pritarti ir valstybinės institucijos.
Yra sakoma, kad ankstyva varna dantis rakinėja, kitaip tariant, kuo anksčiau pradėsime, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų sąskaitos gausės. Todėl kviesčiau į šią naują veiklą pasinerti nuo pat naujųjų metų pradžios.
Įstatymas pradeda veikti. Turime nesnausti ir mes. Kaip dirbsime, tiek ir turėsime. Visiems linkiu sėkmės ir išmonės.
