GYVENIMO AKTUALIJOS
Adomas KAMŠA
KAS GERAI IR KAS BLOGAI
Tėvai dažnai psichologų klausia: ar visada vaikai turi žinoti, ką kalba suaugę? Ir taip, ir ne. Kai ką - geriau tegul sužino vėliau.
Gerai, kad dešimtą kartą Lietuvoje minint Tarptautinę baltosios lazdelės dieną į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą Vilniuje sugužėjo daug svečių - orių verslininkų. Net pats mūsų valstybės prezidentas Valdas Adamkus su prezidentiene Alma Adamkiene ir visa palyda pagerbė šio centro darbuotojus ir globotinius. Pilnutėlė salė nuščiuvusiais veidais klausėsi, kaip gražiai prezidentas padėkojo centro auklėtojoms, mokytojoms - visiems, kurie rūpinasi, kad vaikai būtų sočiai pamaitinti, gerai mokytųsi...
Gerai, kad patys mažieji - darželinukai, padainavę svečiams, irgi sulaukė prezidentienės A. Adamkienės padėkos. Vyresnieji, surengę koncertą - prisistatymą svečiams centro salėje, buvo apdovanoti ne tik karštais aplodismentais, bet ir svečių dovanomis.
Gerai, kad vaikai girdėjo, kaip ugdymo centro direktorė Angelė Daujotienė nuoširdžiai padėkojo prezidentui V. Adamkui už apsilankymą - jau antrąjį - centre, daktarei Rasai Bagdonienei - už nuolatinį rūpinimąsi globotiniais, verslininkams - už naujus langus pirmame aukšte, vaikams organizuotą ekskursiją į Paryžių ir kitus gerus darbus.
Gerai, kad dar nedidukai mokiniai, vaišinę prezidentą ir kitus svečius arbata bei saldumynais, labai rūpestingai juos aptarnavo, stengėsi nepažeisti etiketo taisyklių. Ir tai jiems labai pasisekė. Tiesiog puiku!
Bet... geriausia, kad vaikai negirdėjo, ką šie dėdės svečiai kalbėjo apžiūrėdami vaikų miegamuosius, kitas patalpas. Prezidentas V. Adamkus stebėjosi, kaip gali vaikai gulėti išlinkusiose lovose, kaip neregiai neužkliūva už atsiknojusio linoleumo.
Gerų geriausia, kad vaikai nematė ir negirdėjo, kaip visi svečiai įniko apžiūrinėti langus antrame aukšte. Prezidentas V. Adamkus ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, primiršę savo aukštas pareigas, kaip prityrę staliai klibino sutrešusius langus... Kiti svečiai nuščiuvę sekė prisibijodami, kad šie nenukristų nuo girgždančių vyrių ir nesužalotų garbingiausių svečių.
- Siaubinga! - ištarė prezidentas. - Žiemą čia sniego pripustys ir į koridorių. Gal antrą stiklą įdėti? Kitą savaitę aš pats tuo pasirūpinsiu. Juk esame gavę paskolą iš Pasaulio banko mokykloms renovuoti... Gal reikėjo ieškoti tarptautinių organizacijų paramos? Ieškokime sprendimų kartu su langus gaminančiomis firmomis ar Švietimo ir mokslo ministerija.
Būtų buvę gerai, jei vaikai būtų girdėję, ką žadėjo Vilniaus miesto meras A. Zuokas.
- Tikrai grįšiu į šį centrą, tikriausiai ne kartą ir ne vienas apsilankysiu. Ieškosime rėmėjų. Tai, ką išvydau šioje mokykloje, mano sielą smarkiai sukrėtė, o kaip merą - net užgavo. Gaila, kad šis centras - Švietimo ir mokslo ministerijos žinyba, o ne Vilniaus savivaldybės. Bet... rėmėjų ieškosime kartu.
Ir sakyk, žmogau, gerai ar blogai, kad maži vaikai negirdėjo didelių ir garbingų dėdžių kalbų. Gal ir gerai. Tuo metu, kai svečiai suko galvas, kaip rasti lėšų ar rėmėjų centrui atnaujinti, vaikai laimingi kirto svečių atvežtus saldumynus, gyrė prezidentą V. Adamkų, Vilniaus merą A. Zuoką, savo globėją daktarę R. Bagdonienę, sukvietusią verslininkus.
Vaikai šventė Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, o sulūžę langai, kiauros durys, išgulėtos lovos ir kitos bėdos - didelių vyrų reikalai.
