VIRŠELIS
RUBENSAS. SAMSONAS IR DALILA
Flamandų dailininkas Piteris Paulius Rubensas (1577-1640), žymus baroko stiliaus atstovas, aštuonerius metus tapybos mokėsi Antverpene. 1600-1608 metais gyveno Italijoje, kur dirbo Mantujoje Vinčenco I Goncagos rūmų dailininku. Jis studijavo Mikelandželo, Rafaelio, Ticiano, Karavadžo kūrybą, antikinį meną, literatūrą, istoriją. Kaip diplomatas lankėsi Ispanijoje, Olandijoje, Anglijoje. Nuo 1608 metų su nedidelėmis pertraukomis gyveno ir kūrė Antverpene. Nuo 1609 metų dirbo hercogo Alberto vyriausiuoju rūmų dailininku. Rubensas savo kūryboje italų Renesanso bruožus siejo su Nyderlandų realistinėmis meno tradicijomis, šlovino gyvenimo džiaugsmą, žmogų. Pirmieji jo portretai, religinės, mitologinės kompozicijos, medžioklės scenos turėjo manierizmo bruožų. 1611-1618 metais suprojektavo ir pastatė puošnius savo namus (dabar Rubenso muziejus), kur turėjo didelę paveikslų, antikinio meno, medalių, gemų (juvelyr. akmuo, puoštas miniatiūriniu reljefu, dažnai dvispalvis) kolekciją. 1617 metais dailininkas įkūrė dailės dirbtuvę ir jai vadovavo. Su mokiniais nutapė Paryžiaus Liuksemburgo galerijai 21 paveikslo seriją "Marijos Mediči istorija", puošnių ir intymių psichologiškų portretų. Vėlesnioji dailininko kūryba emocingesnė, tačiau individualesnė. Daugelio paveikslų svarbiausias personažas - Elena Furman, kurios grožį Rubensas ypač poetizavo, idealizavo mitologinėse kompozicijose ("Virsavija" - 1635), portretuose ("Kailinukai" - 1638-40), sukūrė savitą moters grožio tipą - kūnišką, pulsuojantį vitaline jėga. Tokios pat optimistiškos yra ir buitinės scenos ("Mugė" - 1635-36). Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu jis nutapė peizažų ("Peizažas su Steno pilimi" - 1636), sukūrė meistriškų piešinių (ypač portretų), eskizų šventėms, iškilmėms apipavidalinti. Jo kūryba turėjo įtakos Vakarų Europos, ypač XVIII a. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, dailės raidai, romantizmo menui.
Apie 1609 metus Rubensas ant medžio aliejumi nutapo stambaus formato (185x205 cm) paveikslą "Samsonas ir Dalila". Biblinės scenos pirmajame plane pavaizduota pusnuogė Dalila. Ant jos kelių užsnūdęs Samsonas, kuris išrinktajai atskleidė savo jėgų, glūdinčių plaukuose, paslaptį. Išskirtinis šio paveikslo bruožas, kad čia galiūno plaukus kerpa ne pati išdavikė Dalila, o šalia stovintis vyriškis. Pro praviras duris šią sceną stebi filistiniečių kariai, kurie netrukus netekusį stebuklingos jėgos Samsoną suriš, apakins ir įmes į kalėjimą. Nepaprastai subtiliai paveiksle perteikta žvakės ir fakelų šviesa bei šaltu spindesiu žvilgantis atlasas.
Šis meno šedevras saugomas Londono nacionalinėje galerijoje.
Vytautas GUDONIS
