MEDICINA
Hansas Eugenijus ŠULCĖ
REGĖJIMO IŠSAUGOJIMAS
"Regėjimo išsaugojimas iki 2020 metų - teisė matyti" (Vision 2020 - the right to sight) - taip vadinasi programa, kurią drauge vykdys Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė apakimo profilaktikos agentūra ir kitos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Jų tikslas - plėsti apakimą sukeliančių ligų profilaktiką bei gydymą ir tokiu būdu iki 2020 metų sumažinti aklųjų skaičių pasaulyje. Ši programa oficialiai buvo pristatyta 1999 m. vasario mėn. Ženevoje, PSO būstinėje.
Išsivysčiusių pasaulio šalių piliečiams sunku patikėti, kad galima apakti nuo ligų, kurių buvo galima išvengti arba susirgus - pasveikti, neįtikima, kad galima likti aklam, nors buvo įmanoma regėjimą atgauti arba pagerinti, pvz., kompensacinėmis priemonėmis. Tačiau Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje labai daug žmonių netenka regėjimo tik todėl, kad neturi švaraus vandens, vaikystėje negavo pakankamai šviežių daržovių arba ten nėra gydytojų, kurie, pavyzdžiui, įdėtų lęšiukus.
Šiandien pasaulyje gyvena 50 mln. aklųjų ir kur kas daugiau silpnaregių. Apskaičiuota, kad per metus apanka 8-10 mln. žmonių, o per tą patį laiką miršta 6-8 mln. aklųjų. Todėl aklųjų skaičius nuolat didėja. Taip yra dėl bendro gyventojų skaičiaus augimo ir dėl nuolatinio gyventojų senėjimo: kuo žmogus senesnis, tuo didesnė rizika apakti arba tapti silpnaregiu. Jei pasaulio mastu nebus imtasi priemonių, galima tikėtis, kad 2020 metais pasaulyje gyvens nuo 75 iki 100 mln. aklųjų. Štai kodėl buvo pradėta "Vision 2020" programa, kuri, kaip tikimasi, padės sumažinti aklųjų skaičių iki 25 mln., t.y. liks tik tie, kurių neįmanoma išgydyti. Tai labai ambicinga, bet tikrai realu, kadangi daugelio apakimą sukeliančių ligų šiandien galima išvengti arba išgydyti.
Keletas skaičių, bylojančių apie padėtį pasaulyje:
- Apskaičiuota, kad 50 proc. aklųjų apakimo priežastis - katarakta. Šią ligą galima išgydyti ne tik išsivysčiusiose, bet ir besivystančiose šalyse, įdedant dirbtinį lęšiuką.
- Apie 15 proc. aklųjų nukentėjo nuo trachomos. Jos galima išvengti, laikantis higienos, ypač rūpinantis vandens švara ir gydant akis tepalu. Jeigu liga nepradėta gydyti laiku, tada reikės truputį įpjauti viršutinį voką, tačiau tai gali atlikti tik specialiai apmokytos medicinos seserys.
- Apie 15 proc. aklųjų apakimo priežastis - glaukoma. Šiuos ligonius prižiūrint ir ilgą laiką skiriant tinkamus vaistus, apakimo dažniausiai taip pat galima išvengti.
- Apie 15 proc. aklųjų apakimo priežastis - diabetinė retinopatija. Šių komplikacijų dažniausiai galima išvengti arba sulėtinti eigą.
- Maždaug 4 proc. aklųjų apako vaikystėje. Didžioji jų dauguma būtų šito išvengusi, jei vaikystėje būtų maitinti vitamino A prisotintu maistu (šviežiomis daržovėmis) arba šio vitamino kapsulėmis.
- Ir dar maždaug 1 proc. aklųjų yra apakę nuo onchocerkozės. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės onchocerca volvulus. Norint šios ligos išvengti, reikia kiekvienam endeminio rajono gyventojui (Centrinėje Afrikoje ir Lotynų Amerikoje) skirti po vieną tabletę vaistų, apskaičiuojamų pagal žmogaus kūno svorį.
Tačiau pasaulyje labai daug šalių, kur trūksta akių ligoninių, oftalmologų, pagalbinio personalo ir mokymo įstaigų. Ten jaučiamas ir paprastų, nebrangių gydymo metodų stygius, nėra įmonių, kurios gamintų nebrangius akių lašus ir akinius. Nedirbamas visuomeninis darbas šviečiant visuomenę, nekuriama infrastruktūra bei logistika. Paaiškinsiu plačiau.
- Akių gydytojai: kai kuriose Afrikos šalyse milijonui gyventojų tenka vienas oftalmologas.
- Visuomenės švietimas: daugybė aklų žmonių tiesiog nežino, kad juos galima išgydyti, arba nežino, kur rasti akių gydytoją. Daugybė motinų nežino: norint, kad jų vaikas neapaktų, reikia jį maitinti vitamino A turinčiu maistu.
- Infrastruktūra: norėdami patekti į artimiausią akių ligoninę aklieji dažnai turi nukeliauti didelius atstumus, lydimi reginčių giminaičių. Paprastai apie ligonines sužino iš radijo, išgirsta, kad atvyks gydytojas, kuris darys kataraktos operacijas ligoninėje, mokykloje arba panašioje įstaigoje.
- Logistika: norint įveikti onchocerkozę, kaimo vietovėse tabletes reikia dalinti kasmet, pasirūpinti, kad kiekvienas gyventojas gautų būtiną dozę, kad nebūtų nė vieno negavusio tabletės ir nė vieno, gavusio dvi dozes, ir visa tai reikia daryti tarp gyventojų, kurie iš viso nėra įpratę gerti vaistų. Vien Kristofelio aklųjų misija padedama savo partnerių 2000 metais yra išdalijusi daugiau kaip 6,9 mln. tablečių.
