JUBILIEJAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

ANTANUI RUGINIUI - 75


Kažkas yra ištaręs: "Visų kelių pagrindas - žemė".

Žmogaus gyvenimo - taip pat. Ir jį mes matuojame metais, mėnesiais, savaitėmis, o kartais net minutėmis ar sekundėmis. Matuojame ir stebimės, kokie mes laikini šioje milijonus metų egzistuojančioje Žemėje. Gerai, jei per nugyventus metus sugebėjome kažką nuveikti. Tada lieka Viltis, kad mus prisimins, o gal ir įvertins nuveiktus darbus.

Rugpjūčio 12 dieną jaukioje Kauno kultūros namų svetainėje šventėme ilgamečio gamybininko, puikaus vadovo Antano Ruginio 75-metį. Sveikindamas jubiliatą LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas sakė, kad Antanas Ruginis jam buvo, yra ir bus gamybos vadovo pavyzdys. Po Liūto ženklu gimęs jubiliatas niekada nestokojo realaus požiūrio, valios ir fantastiško užsispyrimo dirbant bet kurį darbą. Anot Stasio Babono, įėjęs į LAD Kauno GM kombinato direktoriaus kabinetą, žinojai, jog visada gausi konkretų atsakymą į bet kurį klausimą - teigiamą ar neigiamą, bet aiškų ir tikslų. Gal čia neatsitiktinį vaidmenį suvaidino teisininko išsilavinimas. Vilniaus universiteto teisės fakultetą Antanas Ruginis baigė dirbdamas Kauno kombinato direktoriumi.

Jubiliatą sveikino Ramūnas Ulinskas, LASS Kauno įmonės atstovai Elvyra Rusteikienė, Romualdas Kudaras, bendrus darbo metus prisiminė ir ilgų gyvenimo metų linkėjo buvę darbuotojai Juozas Menkevičius ir Enrikas Sabaliauskas. Buvo perskaityta LASS centro tarybos pirmininko Osvaldo Petrausko sveikinimo telegrama. Neužmirštas ir Antano Ruginio pomėgis šachmatams, kurie ir šiandien paįvairina ne tokią jau linksmą kasdienybę. Apie tai kalbėjo kultūros namų darbuotoja Irena Karsokaitė. Kelis kartus iš sveikintojų lūpų nuskambėjo raginimai parašyti prisiminimų knygą. Akivaizdus to priminimas - Stasio Babono įteikta iš vytelių nupinta knyga. Parašyti rastųsi apie ką: nueitas sudėtingas gyvenimo kelias nuo darbininko iki įmonės direktoriaus. Atgimimo metais sumanytas savas verslas - argi neverta visą šią gyvenimo istoriją supinti į knygą. Ne tiek jau daug mūsų Aklųjų ir silpnaregių sąjungoje tokių atkaklių, atsidavusių darbui žmonių. Tikėkimės - ateis laikas ir tas indėlis bus deramai suvoktas ir įvertintas.

Tam tikra nuoskauda, kad veteranai yra nepelnytai užmiršti nuskambėjo ir jubiliato pasisakyme. Tiesa, jis daugiau kalbėjo ne apie save, o apie bendražygius: apie meną anais nuolatinio prisitaikymo, melo ir vaidybos laikais išlaikyti žmogiškąjį orumą ir, panaudoję visas diplomatines gudrybes, nemažai laimėti. Antanas Ruginis prisiminė rizikingą Mykolo Poznansko žingsnį, sumaniusio pastatyti paminklą Nepriklausomybės kovų savanoriui Pranui Dauniui, ir duoti butą Smetonos laikų ministro žmonai, draugijos akliesiems globoti pirmininkei gyd. Stasei Šakenienei. Tuos sumanymus savaip gudraudami, kad įtikintų vienpartinės valdžios šulus, realizavo kauniečiai Kostas Bankauskas ir Antanas Ruginis.

Dabartinis gyvenimas nelepina jubiliato: apsilpusi klausa, nuolat nuovargį jaučiančios kojos. Rūpestis dėl sunkiai sergančios, iš patalo nepakylančios žmonos Aldonos, taip ir neatsigavusios po lengvai pasipelnyti ištroškusių chuliganų sumušimo, neleidžia ramiai miegoti. Širdį atgaivina nepraeinanti aistra šachmatams. Viena kita partija su partneriu Dimitrijumi Krupenkovu kaipmat praskaidrina nuotaiką.

Antanas Ruginis, kaip ir jo žmona, tapo chuliganų auka, buvo žiauriai sumuštas, prarado sveikatą, bet tvirto būdo žemaitis realistas iš paskutiniųjų stengiasi ištverti ir neprarasti Vilties. Kiek kainuoja tokie išbandymai, žino tik pats jubiliatas. Tai žinodami visi sveikinusieji ir linkėjo stiprybės, ištvermės ir sveikatos metų.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]